Lied (Lieder) – vokiška meninė daina: istorija, žymūs kompozitoriai

Atraskite vokišką Lied (Lieder) — meninės dainos istoriją, žymiausius kompozitorius (Schubertas, Schumannas, Brahmsas) ir romantizmo laikotarpio muzikinį žavesį.

Lied (tariama "leed") – tai vokiškas terminas, reiškiantis meninę dainą (daugiskaita Lieder – tariama "lyderis"). Lietuvoje dažnai vartojamas ir terminas „vokiška meninė daina“. Tradiciškai Lied skirtas solo balsui su fortepijono akompanimentu, tačiau egzistuoja ir orkestrui pritaikytos versijos.

Trumpa istorija ir kilmė

Žodis Lied muzikoje paprastai taikomas dainoms, kurias parašė vokiškai kalbantys klasikinės muzikos kompozitoriai. Vokiškos meninės dainos tradicija turi gilias šaknis: jau vokiečių kultūroje analogiški žanrai egzistavo viduramžiais, kai minnesingeriai – pavyzdžiui, Waltheris von der Vogelweide'as – kūrė dainas ir patys jas dainuodavo karalių dvaruose. Minnesingeriai dažnai buvo ir poetai, taigi tekstas ir muzika formavosi kartu.

Klasikinės tradicijos laikotarpiu Lied dar buvo santūresnis, tačiau tik XIX a. – ypač romantizmo epochoje – Lied tapo savarankišku meno žanru. Romantizmo kompozitoriai skyrė daug dėmesio eilėraščių parinkčiai: žodžius rašė ir garsių poetų kūriniai – pavyzdžiui, Gėtė ar Šileris – dažnai tapdavo Lieder tekstais. Nors užuomazgos buvo jau klasikinės muzikos laikotarpiu (paminėtini Mocartas ir Bethovenas), būtent XIX a. Lied išsivystė į sudėtingą meninę formą su stilingu tekstų ir muzikos dialogu.

Forma ir muzikiniai principai

Lied gali būti strofiškas (strophic) arba durchkomponiert (perkomponuotas). Viena iš klasikinių formų – vokiškas dviskilpis modelis, kurį apibūdino viduramžių poezijos teorija kaip „Stollen, Stollen, Abgesang“ (A‑A‑B): pirmieji du posmai turi tą pačią muziką, o trečiasis pasikeičia. Kitos dainos yra durchkomponiert, t. y. kiekvienam posmui komponuojama nauja muzika, kad būtų tiksliau perteikta teksto atmosfera ir prasmė.

Ypač svarbus Lied yra fortepijono akompanimentas: XIX a. fortepijonas technologiškai tobulėjo ir tapo daugiafunkciu instrumentu. Fortepijonas ne tik palaiko melodiją, bet ir piešia paveikslą, kuria nuotaikas, imituoja gamtos garsus ar veiksmus (pavyzdžiui, žirgo žingsnius, verpimo ratelio suktį ar audros ūžesį). Dėl to akompanimentas dažnai tampa lygiaverčiu muzikinės išraiškos partneriu dainininkui.

Žymūs kompozitoriai ir svarbiausi kūriniai

Būtent Franzas Schubertas reputacija dažnai siejama su Lied žanru – jis parašė daugiau kaip 600 dainų. Šubertas tiek naudojo strofines formas, tiek perkomponuotas struktūras; jo akompanimentas dažnai iliustruoja teksto vaizdus (pvz., impulsus, natūralius garsus). Vienas garsiausių jo kūrinių yra Erlkönig – techniniu požiūriu sudėtinga daina, kurioje fortepijonas vaizduoja žirgo jodinėjimą per audringą naktį. Kita žinoma Schuberto daina – Gretchen am Spinnrade, kurioje fortepijonas skamba lyg verpimo ratelis, o muzika atspindi veikėjos emocinį krūvį.

Robertas Schumannas, pats būdamas pianistu, skyrė didelį dėmesį fortepijono partijoms. Jo dainų ciklas Dichterliebe („Poeto meilė“) yra vienas žinomiausių repertuaro pavyzdžių, kuriame jaučiama sapniška, introspektyvi atmosfera. Schumannas dažnai rinkosi tekstus iš tokių poetų kaip Josephas von Eichendorffas ir Heinrichas Heine.

Johannesas Brahmsas laikė dainininko partiją svarbiausia, nors ir labai vertino subalansuotą dialogą su fortepijonu. Iš jo kūrinių verta paminėti humoristinę Vergebliches Ständchen, Vier ernste Gesänge („Keturios rimtosios dainos“) ir žinomąją Wiegenlied („Lopšinė“), kurios melodija tapo plačiai atpažįstama.

Richardas Straussas – vienas iš vėlyvųjų didžiųjų Lied kompozitorių; jo paskutinės dainos (daug jų su orkestru) yra laikomos muzikine atsisveikinimo medžiaga su vokiškosios dainos tradicija. Hugo Wolfas žinomas beveik vien tik dėl savo dainų: dramatiškos, harmonijomis turtingos miniatiūros, kuriose jis kūrė intensyvią, koncentrinę vokalinę išraišką. Wolfas įkvėpimo sėmėsi ir iš Vagnerio harmonijų.

Gustavas Mahleris ir Richardas Wagneris taip pat parašė reikšmingų Lieder: dažnai jų dainos praturtintos orkestriniu aparato spalvingumu ir būna atliekamos su orkestru. Mahlerio dainos kartais kyla iš liaudies dainų tradicijų ir net panaudotos jo simfonijose. Vienas iš svarbių pavyzdžių – ciklas Das Lied von der Erde dviem solistams (mecosopranui ir tenorui) ir orkestrui.

Dainų ciklai ir jų reikšmė

Daugelis kompozitorių komponuodavo ne atskiras dainas, o mažesnes arba didesnes dainų sekas – ciklus (vok. Liederkreis). Ciklas sujungia temą ar pasakojimą, leidžia giliau vystyti personažą ar nuotaiką. Pavyzdžiai: Schuberto ciklai Die Winterreise („Žiemos kelionė“) ir Die schöne Müllerin („Gražioji malūnininko duktė“) – abu pasakoja apie meilės išgyvenimus, kurie baigiasi liūdnai; Schumanno Dichterliebe perteikia intymią poeto emocinę kelionę.

Atlikimas, interpretacija ir klausymo patarimai

• Lied reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo tarp dainininko ir pianistų: akcentai, frazavimas ir tempiamumas turi būti sutarti, nes abiejų partijų dialogas atskleidžia teksto prasmę.
• Valdymas dinamikos ir tempiamumo būtinas siekiant perteikti poemomis ar eilėraščiais išreikštas nuotaikas; interpretuojant svarbu žinoti teksto semantiką ir kalbos artikuliaciją.
• Lied repertuaras tinka tiek klasikinio balso atlikėjams (sopranams, mecosopranams, tenorams, baritonams ir kt.), tiek kamertonams ir mezzosopranams; kai kurios dainos reikalauja didelio techninio meistriškumo (pvz., Erlkönig), kitos – subtilumo ir poetinės išraiškos.
• Klausant Lieder, verta skaityti ir suprasti dainos tekstą (originalo kalba arba vertimą) – tai padės pastebėti, kaip muzika „vaizduoja“ žodžius.

Lied įtaka ir tarptautinė plėtra

Nors Lied yra grynai vokiškos kilmės reiškinys, jo principai išplito ir į kitas šalis: prancūzai kūrė mélodie, anglų tradicijoje – art song, o XX a. kompozitoriai tęsė tekstų ir muzikos dialogą įvairiomis stilistinėmis kalbomis. Lied tradicija turi didelę įtaką vokalo repertuarui, pedagogikai ir sceniniam menui; ji išlaikė aktualumą ir šiandien – tiek istoriniuose atlikimuose, tiek naujų kūrinių interpretacijose.

Apibendrinant: Lied – tai turtingas, intymus meninės dainos žanras, kuriame tekstas ir muzika veikia lygiomis teisėmis. Nuo viduramžių minnesingerių iki XIX–XX a. romantinių ir postromantinių meistrų – Lied išlaikė gebėjimą perteikti subtilias žmogaus emocijas ir pasakojimus per glaudų dainininko ir pianisto dialogą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokios dainos yra Lieder?

K: Kada buvo sukurta dauguma "Lieder"?

K: Kas buvo garsūs dainų kompozitoriai?

K: Kaip XIX a. kompozitoriai dažniausiai kūrė dainas?

Klausimas: Kas buvo vienas pirmųjų minnesingerių, kūrusių ir dainavusių dainas svarbiems karaliaus dvaro žmonėms?

Paieška pagal raidę