Heinrich Heine
Christianas Johannas Heinrichas Heine (gimė 1797 m. gruodžio 13 d. - 1856 m. vasario 17 d. kaip Harry Heine) - vienas žymiausių XIX a. vokiečių poetų.
Heinė gimė asimiliuotoje žydų šeimoje Diuseldorfe, Vokietijoje. Jo tėvas buvo prekybininkas. Po to, kai tėvo verslas žlugo, Heinė buvo išsiųstas į Hamburgą. Jo dėdė Hamburge buvo labai sėkmingas bankininkas, todėl Heine pradėjo mokytis jo verslo, bet vėliau jo atsisakė. Tada Heinė pradėjo studijuoti teisę Getingeno, Bonos ir Berlyno universitetuose, tačiau jį labiau domino literatūra nei teisė. Teisės studijas jis baigė 1825 m. Tuo pat metu jis nusprendė atsiversti iš judaizmo į protestantizmą. To reikėjo dėl Vokietijos žemėse galiojusių griežtų apribojimų žydams. Tik krikščionims buvo leidžiama turėti tam tikras įmones arba būti valstybės tarnautojais. Žydams taip pat buvo draudžiama tapti universiteto profesoriais, o tai buvo ypatingas Heinės siekis. Pats Heinė sakė, kad jo atsivertimas buvo "įėjimo į Europos kultūrą bilietas". Heinė labiausiai žinomas dėl savo lyrinės poezijos, kurios daugelį kūrinių įgarsino kompozitoriai, ypač Franzas Schubertas ir Robertas Schumannas.
Poeto karjerą Heinė pradėjo 1821 m. išleisdamas "Gedichte" ("Eilėraščiai"). Vėliau vienpusis Heinės susižavėjimas pusseserėmis Amalija ir Terese įkvėpė jį parašyti keletą gražiausių dainų; Buch der Lieder ("Dainų knyga", 1827 m.) buvo pirmasis išsamus Heinės eilėraščių rinkinys.
1831 m. Heinė išvyko iš Vokietijos į Paryžių (Prancūzija). Ten jis bendravo su utopiniais socialistais. Jis susipažino su žmonėmis, kurie bendravo su grafu Saint-Simonu, skelbusiu egalitarinę beklasę visuomenę.
Jis liko Paryžiuje iki gyvenimo pabaigos. Vienintelis jo vizitas į Vokietiją įvyko 1843 m. 1835 m. Vokietijos valdžia uždraudė jo ir kitų asmenų, kurie buvo laikomi susijusiais su Jaunosios Vokietijos judėjimu, kūrybą.
Heinė ir toliau per atstumą komentavo Vokietijos politiką ir visuomenę. Heine rašė "Deutschland. Ein Wintermärchen (Vokietija. Žiemos pasaka). 1844 m.; jo draugas Karlas Marksas 1844 m. ją išspausdino savo laikraštyje Vorwärts ("Pirmyn").
Vieną iš knygų naciai sudegino. Viena garsiausių Heinės eilių dabar yra: "Ten, kur deginamos knygos, galiausiai deginami ir žmonės" (Almansor, 1821).
Wandere! (1852)
Heinrich Heine "Wandere!"
Wenn dich ein Weib verraten hat,
So liebe flink eine Andre;
Noch besser wär es, du ließest die Stadt -
Schnüre den Ranzen und wandre!
Du findest bald einen blauen See,
Umringt von Trauerweiden;
Hier weinst du aus dein kleines Weh
Und deine engen Leiden.
Wenn du den steilen Berg ersteigst,
Wirst du beträchtlich ächzen;
Doch wenn du den felsigen Gipfel erreichst,
Hörst du die Adler krächzen.
Dort wirst du selbst ein Adler fast,
Du bist wie neugeboren,
Du fühlst dich frei, du fühlst: du hast
Dort unten nicht viel verloren.
Heinrichas Heinė "Eikite į kelią!"
Jei mergina jus nuvylė ir išdavė,
Nesivarginkite ir susiraskite naują.
Daug geriau, kad išvažiavote į kelią,
Susisekite kuprinę ir keliaukite!
Greitai atsidursite prie mėlyno nuostabaus ežero,
Apsuptas didelių verkiančių gluosnių.
Čia galite verkti dėl savo mažo skausmo,
Jūsų intymūs skausmai ir sielvartai.
Ir kai jūs, kad triuškinantis aukštis bus pakilęs,
Sunkiai atsikvėpsite.
Vis dėlto, kai pasieksite tą uolėtą viršūnę,
Išgirsite erelių klyksmą.
Ir štai jūs - pats esate Erelis!
Esate tarsi naujagimis.
Jaučiatės ramūs, jaučiatės nepraradę
Tiek daug ten, apačioje! (Į anglų kalbą išvertė Sergejus Osankinas)
Heinrich Heine, 1831 m.
Heinricho Heinės graviruotas portretas, 1837 m.
Kai kurie darbai
- Gedichte, 1821 m.
- Tragödien, nebst einem lyrischen Intermezzo, 1823 m.
- Reisebilder, 1826-31 m.
- Die Harzreise, 1826 m.
- Ideen, das Buch le Grand, 1827 m.
- Angliški fragmentai, 1827 m.
- Buch der Lieder, 1827 m.
- Französische Zustände, 1833 m.
- Zur Geschichte der neueren schönen Literatur in Deutschland, 1833 m.
- Romantiškoji mokykla, 1836 m.
- Der Salon, 1836-40 m.
- Apie Liudviką Borną, 1840 m.
- Neue Gedichte, 1844 - Nauji eilėraščiai
- Vokietija. Ein Wintermärchen, 1844 m. - Vokietija
- "Atta Troll". Ein Sommernachtstraum, 1847 m.
- Romanzero, 1851 m.
- Der Doktor Faust, 1851 m.
- Les Dieux en Exil, 1853 m.
- Die Harzreise, 1853 m.
- Lutecija, 1854 m.
- Vermischte Schriften, 1854 m.
- Letzte Gedichte und Gedanken, 1869 m.
- Sämtliche Werke, 1887-90 (7 tomai) (rinktiniai kūriniai)
- Sämtliche Werke, 1910-20 (rinktiniai kūriniai)
- Sämtliche Werke, 1925-30 (rinktiniai kūriniai)
- Werke und Briefe, 1961-64 (darbai ir laiškai)
- Sämtliche Schriften, 1968 (visi parašyti kūriniai)
Reisebilder, 1831 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Heinrichas Heinė?
A: Heinrichas Heinė buvo XIX a. vokiečių poetas.
K: Kuo vertėsi jo tėvas?
A: Jo tėvas buvo prekybininkas.
K: Ką Heinė studijavo universitete?
A: Heinė studijavo teisę Getingeno, Bonos ir Berlyno universitetuose, tačiau labiau domėjosi literatūra nei teise.
K: Kodėl jis iš judaizmo perėjo į protestantizmą?
A: Heinė iš judaizmo į protestantizmą atsivertė dėl griežtų apribojimų žydams Vokietijos žemėse, pavyzdžiui, jie negalėjo užsiimti tam tikromis verslo šakomis, dirbti valstybės tarnautojais ar tapti universiteto profesoriais.
K: Kokia yra viena garsiausių jo eilių?
A: Viena garsiausių Heinės eilių yra: "Ten, kur degina knygas, galiausiai degins ir žmones" ("Almansor", 1821 m.).
K: Kur jis persikėlė gyventi 1831 m.?
A: 1831 m. jis persikėlė į Paryžių (Prancūzija).
K: Kokį eilėraštį jis parašė 1851 m.? A: 1851 m. Heinrichas Heinė parašė poemą "Karaliaus Ričardas" ("König Richard"), kuri buvo parašyta pagerbiant Anglijos karalių Ričardą I ir išversta į kelias kalbas.
