Béla Bartók
Béla Bartók (g. 1881 m. kovo 25 d. Nagyszentimiklós, Vengrija; mirė 1945 m. rugsėjo 26 d. Niujorke) - garsus vengrų kompozitorius ir pianistas. Jis buvo vienas svarbiausių ir originaliausių XX a. kompozitorių. Jis labai domėjosi liaudies muzika, daug keliavo po Vengriją ir kitas šalis, įskaitant Rumuniją, klausydamasis liaudies dainų, kurias dainuodavo kaimo žmonės. Šių dainų stilių jis dažnai naudojo savo muzikoje. Garsus savo muzika fortepijonui, styginių kvartetais ir keliais kūriniais orkestrui, tarp kurių vienas pavadintas Koncertas orkestrui. Bartóko harmonijos ir gyvi ritmai kartais būdavo visiškai nauji klasikinėje muzikoje, todėl kai kuriems klausytojams iš pradžių buvo sunku juos suprasti.
Béla Bartók 1927 m.
Vaikystė ir ankstyvieji metai
Béla Bartókas gimė mažame Nagyszentmiklós miestelyje. Tais laikais jis priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai, o dabar yra Rumunijoje. Dar būdamas visai mažas jis pasižymėjo dideliais muzikiniais gabumais, ir motina išmokė jį skambinti fortepijonu.
Vaikystėje Béla dažnai sirgo. Kai jam buvo septyneri, mirė tėvas, ir motina jį su seserimi išsivežė gyventi į Nagyszőlős (šiandien šis miestas vadinamas Vinogradiv ir yra Ukrainoje), o vėliau - į Pozsony (šiandien tai Bratislava Slovakijoje). Ten būdamas vienuolikos metų jis surengė pirmąjį viešą rečitalį. Į koncertą įtraukė keletą savo paties sukurtų kūrinių.
Ankstyvoji muzikinė karjera
Netrukus jis mokėsi groti fortepijonu pas Istvaną Thomaną, kuris studijavo pas garsųjį Franzą Lisztą. Budapešto karališkojoje muzikos akademijoje kompozicijos pamokas jam vedė Jánosas Koessleris. Ten jis susipažino su kompozitoriumi Zoltanu Kodály, kuris padarė jam didelę įtaką ir tapo viso gyvenimo draugu.
Netrukus jis pradėjo kurti ilgesnius muzikos kūrinius. Jam patiko Richardo Strausso ir Claude'o Debussy muzika, kuri turėjo įtakos jo muzikos stiliui. Jis pradėjo domėtis liaudies muzika. Tai galima išgirsti pirmajame iš šešių jo styginių kvartetų.
Bartókas ir Kodály kartu keliavo į kaimą rinkti ir studijuoti senųjų vengrų liaudies melodijų. Tais laikais žmonės manė, kad tikroji vengrų liaudies muzika yra čigonų muzika. Bartókas ir Kodály įrodė, kad egzistuoja ir kitos tradicijos. Jie atrado muziką, kurioje buvo naudojamos pentatoninės gamos, panašios į tas, kurios naudojamos kai kuriose Azijos dalyse. Abu kompozitoriai pradėjo naudoti šias liaudies idėjas savo kompozicijose. Kodály savo muzikoje dažnai citavo (kopijavo) tikras liaudies dainas, o Bartókas mieliau kūrė muziką, kuri skambėjo kaip liaudies dainos, bet iš tikrųjų jų nekopijavo.
Bartókas apie vidurinės mokyklos baigimą
Vidurinieji metai ir karjera
1909 m. Bartókas vedė Mártą Ziegler. 1910 m. gimė jų sūnus, taip pat vardu Béla.
1911 m. Bartókas parašė savo vienintelę operą "Mėlynbarzdžio pilis". Operoje dainuoja tik du dainininkai: Mėlynbarzdis ir jo žmona Judita. Jis taip pat parašė baletą "Medinis princas". Tai pradėjo jį garsinti užsienyje. Kitas baletas "Stebuklingasis mandarinas" šiandien yra dar žinomesnis. Jame matyti Igorio Stravinskio, Arnoldo Šenbergo, taip pat Richardo Štrauso įtaka. Parašė daug kamerinės muzikos, iš viso 6 styginių kvartetus, 2 smuiko sonatas ir Sonatą dviem fortepijonams ir mušamiesiems. Parašė keletą kūrinių mažesniems orkestrams: Taip pat parašė "Divertimento" styginiams ir "Muziką styginiams, mušamiesiems ir celestai".
1923 m. Bartókas išsiskyrė su Márta ir vedė fortepijono studentę Dittą Pásztory. Antrasis sūnus Péteris gimė 1924 m.
Antrasis pasaulinis karas ir vėlesnė karjera
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Bartókas kritikavo nacius. Jiems atėjus į valdžią Vokietijoje, jis atsisakė ten koncertuoti ir nesinaudojo savo vokiška leidykla. Dėl savo politinių idėjų jis turėjo daug problemų Vengrijoje.
Pirmiausia išsiuntęs rankraščius iš šalies, Bartókas pajuto, kad turi emigruoti į JAV kartu su Ditta Pásztory. Jie apsigyveno Niujorke. 1942 m. prie jų prisijungė sūnus Péteris, kuris vėliau įstojo į JAV karinį jūrų laivyną. Bartóko vyresnysis sūnus Béla liko Vengrijoje.
Bartókas JAV nesijautė gerai ir jam buvo labai sunku kurti. Be to, Amerikoje jis nebuvo labai gerai žinomas, jo muzika domėjosi nedaug žmonių. Jis su žmona Ditta rengė koncertus ir kurį laiką gavo šiek tiek pinigų dirbti prie jugoslavų liaudies dainų rinkinio. Jie neturėjo labai daug pinigų, nors jis turėjo draugų, kurie jiems duodavo pakankamai lėšų pragyvenimui. Sergejus Kuševickis paprašė jo parašyti Koncertą orkestrui. Šis kūrinys netrukus tapo populiariausiu Bartoko kūriniu ir atnešė jam šiek tiek pinigų. Yehudi Menuhinas taip pat paprašė jo parašyti Sonatą smuikui solo. Atrodo, kad tai vėl paskatino jį susidomėti komponavimu, ir jis parašė Koncertą fortepijonui Nr. 3 bei pradėjo kurti Koncertą altui.
Bartókas mirė 1945 m. rugsėjo 26 d. Niujorke nuo policitemijos, būdamas 64 metų. Po mirties jis paliko nebaigtą Koncertą altui, kurį vėliau užbaigė jo mokinys Tiboras Serly.
Muzika
Bartóko muzikoje yra daug modernių technikų, tokių kaip atonalumas, bitonalumas ir modernios harmonijos. Jis dažnai naudoja įvairias gamas (ne tik mažoro ir minoro) ir labai sudėtingą ritmiką. Daugelį jų įkvėpė girdėta liaudies muzika. Jis parašė daug fortepijoninės muzikos, įskaitant keletą lengvų kūrinių žmonėms, kurie mokosi groti fortepijonu. Tarp jų - šešių tomų kūrinių rinkinys "Mikrokosmos", kuris šiandien labai populiarus tarp jaunųjų muzikantų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Béla Bartók?
A: Béla Bartók buvo garsus XX a. vengrų kompozitorius ir pianistas.
K: Kuo Bartókas domėjosi liaudies muzika?
A: Béla Bartókas labai domėjosi liaudies muzika ir daug keliavo po Vengriją ir kitas šalis, įskaitant Rumuniją, kad pasiklausytų liaudies dainų, kurias dainuodavo šalies gyventojai.
K: Kaip Bartókas naudojo liaudies muziką savo kompozicijose?
A: Bartókas savo muzikoje dažnai naudojo liaudies dainų stilių.
K: Kokiomis muzikos rūšimis garsėja Bartókas?
A: Bartókas garsus savo muzika fortepijonui, styginių kvartetais ir keliais kūriniais orkestrui, tarp kurių vienas vadinasi Koncertas orkestrui.
K: Ar klausytojai gerai priėmė Bartóko harmonijas ir ritmus?
A: Bartóko harmonijos ir gyvi ritmai kartais buvo visiškai nauji klasikinėje muzikoje, todėl kai kuriems klausytojams iš pradžių buvo sunku juos suprasti.
K: Kada ir kur gimė ir mirė Bartókas?
A: Bartókas gimė 1881 m. kovo 25 d. Nagyszentimiklós, Vengrijoje, o mirė 1945 m. rugsėjo 26 d. Niujorke.
K: Koks buvo Bartóko indėlis į klasikinę muziką?
A: Bartókas buvo vienas svarbiausių ir originaliausių XX a. kompozitorių, o jo liaudies muzikos panaudojimas klasikinėse kompozicijose buvo reikšmingas indėlis į šį žanrą.
