Tonacija
Muzika yra tonali, jei joje naudojamos mažorinės arba minorinės gamos natos. Tokia muzika yra tonali. Ji yra tam tikros "tonacijos". Beveik visa Vakarų muzika yra tonali.
Visos tonalios muzikos pagrindas yra mažorinė arba minorinė skalė. Jei melodija "Twinkle, twinkle little star" pradedama groti nuo natos C, bus naudojamos mažorinės gamos natos. Nata C skambės kaip pagrindinė nata ("tonika"), ir iš tiesų melodija baigiama nuo natos C. Melodija galėtų būti pradėta bet kuria kita nata (cis, d, es, es ir t. t.), tačiau tam reikėtų išmanyti gamą, nes prireiks tam tikrų griežtų ar lygių natų (juodųjų natų). Dainuojant melodiją nereikia galvoti apie aukštas ir žemas natas: dainininkas jas atlieka visiškai natūraliai.
Toninės muzikos kūrinys paprastai po kurio laiko moduliuojasi. Tai reiškia, kad pasikeičia tonacija. Tačiau muzika neskambės baigtai, kol negrįš į pradinę tonaciją. Jei kas nors dainuoja "The Star-Spangled Banner" ir sustoja po žodžių "our flag was still there", daina skamba taip, tarsi būtų sustojusi ore. Ji neskambės baigta, kol paskutinėse dviejose eilutėse negrįš į pirmąją tonaciją.
Dauguma Vakarų muzikos nuo maždaug 1600 m. grindžiama mažorine arba minorine tonacija. Šią tonacijų sistemą naudojo visi didieji kompozitoriai iki pat XX a., taip pat populiariojoje muzikoje ir daugumoje liaudies muzikos. Klausydamiesi L. van Beethoveno simfonijos tarsi keliaujate po įvairias tonacijų sritis, o pabaigoje visada grįžtate į pradinę tonaciją. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, L. van Beethoveno Penktoji simfonija, ji gali prasidėti minorine, o baigtis mažorine tonacija. Taip yra todėl, kad mažorinės tonacijos gali skambėti neramiai, kupinos įtampos, o mažorinės tonacijos skamba laimingiau ir ramiau.
Tonalumo priešingybė yra atonalumas. Atonalus kūrinys yra toks, kuriame nėra pagrindinės tonacijos jausmo. Grojant daug atsitiktinių natų, skambės atonaliai. Šenbergas buvo vienas žymiausių atonalios muzikos kompozitorių. Žinoma, jo muzika nėra tik atsitiktinės natos (nors iš pradžių klausytojui taip ir skamba), todėl jis turėjo rasti kitą būdą suteikti savo muzikai formą. Todėl jis išrado dvylikos tonų sistemą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra tonacija?
A: Tonalumas - tai muzikos sistema, kurioje naudojamos mažorinės arba minorinės skalės natos. Ši muzikos rūšis yra tam tikros tonacijos, ir beveik visa Vakarų muzika yra tonali.
K: Kaip sužinoti, ar muzikos kūrinys yra tonalus?
A: Ar muzikos kūrinys yra tonalus, galite nustatyti klausydamiesi mažorinės arba minorinės skalės natų. Jei šios natos skamba, tikėtina, kad kūrinys yra tonalus.
K: Ką reiškia, kai kūrinys moduliuojamas?
A: Moduliacija atsiranda tada, kai tame pačiame muzikos kūrinyje keičiasi tonacija. Tai reiškia, kad melodija pereina iš vienos tonacijos į kitą, o pabaigoje vėl grįžta į pradinę tonaciją.
K: Ar atonalumas skiriasi nuo tonalumo?
A: Taip, atonalumas skiriasi nuo tonalumo tuo, kad atonaliame kūrinyje nėra namų tonacijos pojūčio. Atonaliuose kūriniuose dažnai skamba atsitiktinės natos ir chromatinės gamos, kurios nesukuria jokio harmonijos ar sprendimo jausmo kaip tonaliuose kūriniuose.
K: Kas buvo vienas garsus kompozitorius, kūręs atonalią muziką?
A: Šenbergas buvo vienas garsus kompozitorius, kuris rašė atonalią muziką ir išrado dvylikos tonų sistemą kaip alternatyvų būdą suteikti savo kūriniams formą ir struktūrą, nesiremiant tradicinėmis tonacijomis ir skalėmis.
