Čigonai
Romai yra etninė grupė, gyvenanti daugiausia Europoje. Jie taip pat vadinami romais. Angliškai jie dažnai vadinami Gypsies. Kai kurie romai žodį "čigonas" laiko įžeidimu. Romai yra klajoklių tauta, kilusi iš šiaurinės Indijos subkontinento dalies, Jie kilę iš Radžastano, Harijanos, Pandžabo ir Sindo regionų.
Indijos ir Estijos mokslininkų atliktas DNR tyrimas rodo, kad romai, romai, čigonai ir sinti kilę iš neliečiamųjų dalitų bendruomenės savo protėvių tėvynėje. Per Artimuosius Rytus jie migravo į šiaurės vakarus į Europą. Šiandien romų populiacijos aptinkamos visoje Europoje, nors daugiausia jų yra Rytų Europoje, o jų religijos yra šios: Romai gyvena Rytų krikščionybėje, katalikybėje ir islame. Krikščionys romai praktikuoja krikštą, o musulmonai romai - vyrų apipjaustymą.
Egzistuoja įvairios romų grupės: iš Rytų Europos kilę romai, Vokietijoje gyvenantys sinti, Prancūzijoje ir Katalonijoje gyvenantys manukiai, Ispanijoje gyvenantys kaló, Portugalijoje gyvenantys ciganai, Pietų Prancūzijoje gyvenantys gitai ir Didžiojoje Britanijoje gyvenantys romanichalai.
Pagal Europos regioninių ir mažumų kalbų chartiją romų kalba dabar yra oficiali kalba daugelyje Europos šalių.
Romų vėliava
Istorija
XVIII a. idėja apie romų gimimą Indijoje grindžiama romų ir Indijos subkontinente vartojamų kalbų panašumu, o dabar ją patvirtina genetiniai įrodymai. Romų kilmė nebuvo žinoma iki 1763 m., kai teologijos studentas Stefanas Vali susipažino su Indijos medicinos studentais. Jis pastebėjo, kad jie fiziškai panašūs į romus, kuriuos matė Vengrijoje. Jis taip pat pastebėjo, kad jie vartojo panašius žodžius.
Manoma, kad maždaug XI a. romai paliko Indiją ir išvyko į šiaurės vakarus, Persiją ir Artimuosius Rytus. Apie XV a. romai pasiekė Balkanus. Iš ten jie pasklido po Europą. Pirmieji atvykėliai buvo gerai priimti. Europos gyventojai manė, kad jie yra krikščionių piligrimai. Vietinius Europos gyventojus žavėjo jų klajokliškas gyvenimo būdas ir nauji mokslai. Romai dažnai buvo samdomi kaip samdiniai, žirgų dresuotojai ir cirko artistai. Romai per Europą keliavo dideliais karavanais, kuriuose buvo jų bagažas.
Romas taip pat paliko didelį muzikinį palikimą. Gitaros ir smuikai yra jų tradicijų dalis. Jie padarė įtaką daugeliui Europos muzikos stilių, pavyzdžiui, flamenkui, rumbai, džiazui ir kt. Antrojo pasaulinio karo metais romai kentėjo nuo nacių diskriminacinės politikos. Statistika rodo, kad nacių koncentracijos stovyklose žuvo apie 500 000 romų.
1971 m. balandžio 8 d. Romų pilietybė buvo teisiškai pripažinta Europoje. Nuo šios dienos balandžio 8 d. yra Romų nacionalinė diena.
Persekiojimai
Nors jie buvo pripažinti, vis dar patiria diskriminaciją. Kai kuriose šalyse vis dar laikomasi diskriminacinio požiūrio į romus, ypač darbovietėse ir mokyklose, kur jie nepripažįstami. Pagrindinė priežastis, kodėl jie nepripažįstami, yra ta, kad jie išlaikė klajoklišką gyvenimo būdą, kuris kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, prieštarauja įstatymams. Jų skvoterių bendruomenės erzina vietos gyventojus. 1978 m. romai įkūrė asociaciją savo teisėms ginti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra romų tautybė?
A: Romai yra indoarijų etninė grupė, gyvenanti daugiausia Europoje. Lietuviškai jie dažnai vadinami čigonais. Kai kurie romai, bet ne visi, mano, kad "čigonas" yra įžeidimas.
K: Iš kur kilę romai?
A: Romai iš pradžių atkeliavo Šilko keliu iš Indijos subkontinento maždaug migracijos laikotarpiu ir apsigyveno Egipte. Indijos ir Estijos mokslininkų atliktas DNR tyrimas rodo, kad jų protėviai kilę iš jų protėvių tėvynės čandalos (neliečiamųjų), dalitų ir šudrų bendruomenių.
Klausimas: Kaip pasikeitė romų gyventojų DNR?
A: Turkų genų srautas į romų tautybės žmonių populiaciją Osmanų imperijoje įvyko Osmanams užkariavus Balkanus ir Bizantijos imperiją. Daug DNR iš priimančiųjų šalių, kuriose jie gyvena, taip pat pateko į romų tautą per tarpusavio santuokas. Kitas genų tyrimas rodo Pietų Indijos tamilų DNR su romų tautybės žmonėmis, taip pat Y DNR H, kuri siejama su brahmanų kilme. Taip pat teigiama, kad kai kurie romai kilę iš Sindo.
Klausimas: Ar romų naujagimiams būdingi kokie nors fiziniai bruožai?
A: Remiantis Indijos atlikto tyrimo duomenimis, romų kilmės naujagimiai turi melsvai pilkšvą dėmę, vadinamą mongolų dėme. Kitas tyrimas parodė, kad daugelis romų vyrų iš Zargari genties Irano Kazvino provincijoje gimė be apyvarpės arba su labai trumpa apyvarpe - reta būklė, vadinama apostija.
Klausimas: Kur šiandien galima rasti daug romų?
A: Romų populiacijos gyvena visoje Europoje, tačiau daugiausia jų yra Rytų Europoje ir Balkanų regione.
K: Kokios grupės šiandien sudaro Europos romus?
Atsakymas: Įvairios grupės: Rytų Europoje gimę sinti, Vokietijoje gyvenantys sinti, Prancūzijoje ir Katalonijoje gyvenantys manukiai, Ispanijoje gyvenantys kalَ, Portugalijoje gyvenantys ciganai, pietų Prancūzijoje gyvenantys gitanai, Didžiojoje Britanijoje gyvenantys romėnai, Turkijoje gyvenantys romėnai.
