Romai (etninė grupė): kilmė, migracija ir kultūra Europoje
Romai: kilmė, migracija ir kultūra Europoje — nuo Indijos ištakų iki šiandieninių tradicijų, diasporos, religijų ir kalbos įvairovės.
Romai yra etninė grupė, gyvenanti daugiausia Europoje. Jie taip pat vadinami romais. Angliškai dažnai vartojamas terminas yra Gypsies, tačiau kai kurie romai žodį „čigonas“ laiko įžeidimu. Romai yra tradiciškai klajoklių kilmės bendruomenės atstovai; jų protėviai kilę iš šiaurinės Indijos subkontinento dalies — ypač iš regionų, pažymėtų kaip Radžastanas, Harijana, Pandžabas ir Sindas.
Kilmė ir genetika
Indijos ir Estijos mokslininkų atliktas DNR tyrimas rodo, kad daug Romų bendruomenių kilmė siejama su dalimi Indijos visuomenės, dažnai nurodomomis kaip dalitų grupės. Genetiniai duomenys patvirtina ryšį tarp romų ir Indijos populiacijų, o migracijos kelias vėliau vedė per Artimuosius Rytus į šiaurės vakarus — galiausiai į Europą. Šis judėjimas truko kelis šimtmečius; romų atvykimas į Europą yra datuojamas viduramžiais, o jų vystymasis vyko skirtingomis trajektorijomis įvairiuose regionuose.
Migracija į Europą ir geografinis išsidėstymas
Romų migracija į Europą vyko etapais: per Persiją ir Bizantijos teritorijas, Balkanus ir Anatoliją, kol dalys bendruomenių apsistojo Rytų, Pietų ir Vakarų Europos vietovėse. Šiandien romų populiacijos aptinkamos visoje žemyno dalyje, nors daugiausia jų yra Rytų Europoje, kur gyvena didžiausios bendruomenės. Religijos tarpe romai priklauso skirtingoms tradicijoms: Romai gyvena Rytų krikščionybėje, katalikybėje ir islame. Krikščionys romai praktikuoja krikštą, o musulmonai romai — vyrų apipjaustymą.
Įvairios grupės, kalbos ir tapatybė
Romai nėra vienalytė grupė — egzistuoja daug skirtingų pogrupių, kurios skiriasi kalba, papročiais ir istorine patirtimi. Tarp jų yra:
- iš Rytų Europos kilę romai;
- Vokietijoje gyvenantys sinti,
- Prancūzijoje ir Katalonijoje gyvenantys manukiai;
- Ispanijoje gyvenantys kaló,
- Portugalijoje gyvenantys ciganai;
- Pietų Prancūzijoje gyvenantys gitai;
- Didžiojoje Britanijoje gyvenantys romanichalai.
Daug romų kalbų ir dialektų priklauso indoeuropiečių grupės indoarijų šakai, todėl romų kalba turi panašumų su kai kuriomis Indijos kalbomis. Pagal Europos regioninių ir mažumų kalbų chartiją romų kalba dabar pripažįstama ir tam tikrose srityse — tai skatina kalbinę apsaugą ir mokymo programas.
Kultūra, tradicijos ir menas
Romų kultūra yra turtinga ir įvairi. Ji apima stiprias šeimos ir klaninio solidarumo tradicijas, ypatingą pagarbą vyresniesiems, sudėtingas vestuvių ir laidotuvių apeigas bei specifinius papročius, susijusius su garbe ir socialiniais ryšiais. Romų muzika ir šokis turėjo didelį poveikį europinei muzikinei kultūrai — pavyzdžiui, flamenco Ispanijoje turi aiškius romų įnašus, o Balkanų ir Centrinės Europos muzika taip pat buvo stipriai įkvėpta romų atlikėjų improvizacijos ir ritmo tradicijų.
Kitos tradicinės veiklos: amatų dirbtuvės (metalo, muzikos instrumentų, tekstilės), prekyba gyvuliais ir mobili prekyba. Daug romų šeimų ilgą laiką išlaikė klajoklišką ar pusiau klajoklišką gyvenimo būdą, nors šiandien dauguma bendruomenių yra sėslėjusios.
Demografija ir modernios problemos
Skaičiavimai apie romų skaičių skiriasi: dažnai nurodoma, kad Europoje gyvena apie 10–12 milijonų romų, o pasauliniu mastu jų gali būti iki 12–15 mln. (skaičiai priklauso nuo duomenų rinkimo ir pripažinimo praktikų). Daug romų bendruomenių susiduria su socialine atskirtimi, skurdu, išstūmimu iš darbo rinkos, diskriminacija švietime ir gyvenamųjų vietovių segregacija. Istoriškai romai kentėjo nuo persekiojimų — tai apima ir Holokaustą (Romų genocidą, dažnai vadinamą Porajmos vardu), taip pat vėlesnę institucionalizuotą diskriminaciją.
Teisės, integracija ir iniciatyvos
Daug Europos šalių ir tarptautinių organizacijų stengiasi skatinti romų teises, pagerinti prieigą prie švietimo, sveikatos priežiūros ir būsto, kovoti su diskriminacija ir skatinti kultūrinį pripažinimą. Veiksmingos priemonės dažnai apima romų dalyvavimą politiniuose sprendimuose, vietines švietimo programas, darbo įgūdžių mokymą ir nuolatinį dialogą tarp valdžios institucijų ir romų bendruomenių.
Pabaigai
Romai Europos istorijoje ir kultūroje užima reikšmingą vietą — jų paveldas, muzika ir papročiai prisidėjo prie daugelio regionų kultūrinio audinio. Tuo pačiu laikotarpiu svarbu pripažinti ir spręsti ilgalaikes socialines problemas bei diskriminaciją, siekiant užtikrinti, kad romų bendruomenės galėtų pilnai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir išsaugoti savo kultūrinį identitetą.
Romų vėliava
Istorija
XVIII a. idėja apie romų gimimą Indijoje grindžiama romų ir Indijos subkontinente vartojamų kalbų panašumu, o dabar ją patvirtina genetiniai įrodymai. Romų kilmė nebuvo žinoma iki 1763 m., kai teologijos studentas Stefanas Vali susipažino su Indijos medicinos studentais. Jis pastebėjo, kad jie fiziškai panašūs į romus, kuriuos matė Vengrijoje. Jis taip pat pastebėjo, kad jie vartojo panašius žodžius.
Manoma, kad maždaug XI a. romai paliko Indiją ir išvyko į šiaurės vakarus, Persiją ir Artimuosius Rytus. Apie XV a. romai pasiekė Balkanus. Iš ten jie pasklido po Europą. Pirmieji atvykėliai buvo gerai priimti. Europos gyventojai manė, kad jie yra krikščionių piligrimai. Vietinius Europos gyventojus žavėjo jų klajokliškas gyvenimo būdas ir nauji mokslai. Romai dažnai buvo samdomi kaip samdiniai, žirgų dresuotojai ir cirko artistai. Romai per Europą keliavo dideliais karavanais, kuriuose buvo jų bagažas.
Romas taip pat paliko didelį muzikinį palikimą. Gitaros ir smuikai yra jų tradicijų dalis. Jie padarė įtaką daugeliui Europos muzikos stilių, pavyzdžiui, flamenkui, rumbai, džiazui ir kt. Antrojo pasaulinio karo metais romai kentėjo nuo nacių diskriminacinės politikos. Statistika rodo, kad nacių koncentracijos stovyklose žuvo apie 500 000 romų.
1971 m. balandžio 8 d. Romų pilietybė buvo teisiškai pripažinta Europoje. Nuo šios dienos balandžio 8 d. yra Romų nacionalinė diena.
Persekiojimai
Nors jie buvo pripažinti, vis dar patiria diskriminaciją. Kai kuriose šalyse vis dar laikomasi diskriminacinio požiūrio į romus, ypač darbovietėse ir mokyklose, kur jie nepripažįstami. Pagrindinė priežastis, kodėl jie nepripažįstami, yra ta, kad jie išlaikė klajoklišką gyvenimo būdą, kuris kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, prieštarauja įstatymams. Jų skvoterių bendruomenės erzina vietos gyventojus. 1978 m. romai įkūrė asociaciją savo teisėms ginti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra romų tautybė?
A: Romai yra indoarijų etninė grupė, gyvenanti daugiausia Europoje. Lietuviškai jie dažnai vadinami čigonais. Kai kurie romai, bet ne visi, mano, kad "čigonas" yra įžeidimas.
K: Iš kur kilę romai?
A: Romai iš pradžių atkeliavo Šilko keliu iš Indijos subkontinento maždaug migracijos laikotarpiu ir apsigyveno Egipte. Indijos ir Estijos mokslininkų atliktas DNR tyrimas rodo, kad jų protėviai kilę iš jų protėvių tėvynės čandalos (neliečiamųjų), dalitų ir šudrų bendruomenių.
Klausimas: Kaip pasikeitė romų gyventojų DNR?
A: Turkų genų srautas į romų tautybės žmonių populiaciją Osmanų imperijoje įvyko Osmanams užkariavus Balkanus ir Bizantijos imperiją. Daug DNR iš priimančiųjų šalių, kuriose jie gyvena, taip pat pateko į romų tautą per tarpusavio santuokas. Kitas genų tyrimas rodo Pietų Indijos tamilų DNR su romų tautybės žmonėmis, taip pat Y DNR H, kuri siejama su brahmanų kilme. Taip pat teigiama, kad kai kurie romai kilę iš Sindo.
Klausimas: Ar romų naujagimiams būdingi kokie nors fiziniai bruožai?
A: Remiantis Indijos atlikto tyrimo duomenimis, romų kilmės naujagimiai turi melsvai pilkšvą dėmę, vadinamą mongolų dėme. Kitas tyrimas parodė, kad daugelis romų vyrų iš Zargari genties Irano Kazvino provincijoje gimė be apyvarpės arba su labai trumpa apyvarpe - reta būklė, vadinama apostija.
Klausimas: Kur šiandien galima rasti daug romų?
A: Romų populiacijos gyvena visoje Europoje, tačiau daugiausia jų yra Rytų Europoje ir Balkanų regione.
K: Kokios grupės šiandien sudaro Europos romus?
Atsakymas: Įvairios grupės: Rytų Europoje gimę sinti, Vokietijoje gyvenantys sinti, Prancūzijoje ir Katalonijoje gyvenantys manukiai, Ispanijoje gyvenantys kalَ, Portugalijoje gyvenantys ciganai, pietų Prancūzijoje gyvenantys gitanai, Didžiojoje Britanijoje gyvenantys romėnai, Turkijoje gyvenantys romėnai.
Ieškoti