Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija
Europos regioninių ir mažumų kalbų chartija (ECRML) yra 1992 m. priimta Europos sutartis.
Ją sukūrė Europos Taryba, siekdama apsaugoti ir skatinti istorines Europos regionų ir mažumų kalbas. Ji taikoma tik toms kalboms, kurias tradiciškai vartoja valstybių, šios Konvencijos Šalių, piliečiai ir kurios labai skiriasi nuo daugumos arba valstybinės kalbos. Sutartis nesaugo kalbų, kurias vartoja neseniai atvykę imigrantai iš kitų šalių. Be to, sutartis nesaugo vietinių valstybinės arba daugumos kalbos dialektų.
Kad kalba būtų saugoma, ja turi kalbėti arba šalies regiono ar vietovės gyventojai, arba mažuma visoje šalyje (tokioms kalboms, kaip jidiš ir romų kalba, sutartis taikoma, net jei nėra "romų regiono").
Sutartis netaikoma nacionalinėms oficialioms kalboms, tačiau kai kurioms regioninėms oficialioms kalboms ji taikoma. Pavyzdžiui, katalonų kalba yra oficiali tik viename Ispanijos regione, todėl jai gali būti taikoma ši sutartis. Tačiau airių kalba negali, nes ji yra oficialioji kalba Airijoje, nors yra mažumos kalba. Tačiau airių kalba saugoma Šiaurės Airijoje, nes ji nėra oficiali ar valstybinė Jungtinės Karalystės kalba.
Prancūzija pasirašė sutartį, tačiau Prancūzijos konstitucija neleidžia vyriausybei remti kitos nei prancūzų kalbos.
Yra du apsaugos lygiai. Kiekviena sutartį pasirašiusi šalis privalo visoms kalboms suteikti žemesnio lygio apsaugą. Šalys gali nuspręsti kai kurioms kalboms suteikti aukštesnio lygio apsaugą. Tuomet šalys turi atlikti 35 veiksmus.
Chartijos saugomos kalbos
Čia pateikiamos Chartiją ratifikavusios šalys ir kalbos, kuriomis ji buvo ratifikuota:
|
|
II dalis taikoma:
III dalis taikoma:
Ukraina nenurodo kalbų pavadinimų, bet ratifikuoja "šių Ukrainos etninių mažumų kalbų vardu": Ukraina (skirtingai nei kaimyninės šalys) nesuteikia jiems atskiro etninio ir kalbinio statuso.
Jungtinės Karalystės Vyriausybė pareiškia [2003 m. balandžio 23 d.], kad Chartija turėtų būti taikoma ir Meno salai, kuri yra teritorija, už kurios tarptautinius santykius atsakinga Jungtinės Karalystės Vyriausybė.
|
Susiję puslapiai
- Europos kalbos
- Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija
- Europos Sąjungos kalbos
- Kalbų politika Prancūzijoje
- Visuotinė kalbų teisių deklaracija
- Vergonha
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija?
A: Europos regioninių ir mažumų kalbų chartija (ECRML) yra 1992 m. priimta Europos sutartis. Ją parengė Europos Taryba, siekdama apsaugoti ir skatinti istorines regionines ir mažumų kalbas Europoje.
K: Ar sutartis saugo kalbas, kuriomis kalba neseniai atvykę imigrantai iš kitų šalių?
Atsakymas: Ne, sutartis nesaugo kalbų, kurias vartoja neseniai atvykę imigrantai iš kitų šalių.
Klausimas: Ar pagal šią sutartį saugomos valstybinės arba daugumos kalbos vietinės tarmės?
Atsakymas: Ne, sutartis nesaugo vietinių oficialiosios ar daugumos kalbos dialektų. Kad kalba būtų saugoma, ja turi kalbėti arba šalies regiono ar vietovės gyventojai, arba visos šalies mažuma.
Klausimas: Ar airių kalba yra kalbos, kuriai taikoma ši sutartis, pavyzdys?
Atsakymas: Taip, airių kalbai gali būti taikoma ši sutartis, net jei nėra "romų regiono". Tačiau ji negali, nes Airijoje ji yra oficiali kalba, net jei tai yra mažumos kalba. Tačiau airių kalba saugoma Šiaurės Airijoje, nes ji nėra oficiali ar valstybinė Jungtinės Karalystės kalba.
Klausimas: Ar prancūzų kalbai taikoma ši sutartis?
Atsakymas: Prancūzija pasirašė sutartį, tačiau dėl savo konstitucijos, kuri neleidžia remti jokios kitos kalbos, išskyrus prancūzų, pati prancūzų kalba negali pasinaudoti šia apsauga.
K.: Kiek lygių apsauga suteikiama pagal šią sutartį?
A: Pagal šią sutartį siūlomi du apsaugos lygiai - kiekviena pasirašiusi šalis privalo suteikti visoms reikalavimus atitinkančioms kalboms žemesnio lygio apsaugą, o gali nuspręsti suteikti tam tikrą aukštesnio lygio apsaugą su 35 dalykais, kuriuos turi atlikti, kad užtikrintų tinkamą įgyvendinimą.
