Baskija

Geografija

Šios provincijos sudaro autonominę bendruomenę:

• Álava (baskų Araba), sostinė Vitorija-Gasteisas
• Biskajija (ispanų kalba Vizkaja, baskų kalba Bizkaja), sostinė Bilbao-Bilbo
• Gipuzkoa (ispaniškai Guipúzcoa), sostinė Donostija-San Sebastianas

Funkcijos

Baskų kraštas ribojasi su Kantabrija ir Burgoso provincija vakaruose, Biskajos įlanka šiaurėje, Prancūzija (Niuvelė Akvitanija) ir Navaros provincija rytuose bei La Riochos valstybe (Ebro upė) pietuose. Teritoriją sudaro trys dalys, kurias skiria Baskų kalnai. Pagrindinė kalnų linija sudaro Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros baseinų perskyrą. Aukščiausia kalnų vieta yra Aizkorio masyvas (1551 m). Trys sritys yra šios:

Atlanto vandenyno baseinas

Atlanto vandenyno baseine yra daug slėnių, kuriais iš kalnų į Biskajos įlanką teka trumpos upės, pavyzdžiui, Nervión, Urola ir Oria. Pakrantė nelygi, su aukštomis uolomis. Pagrindinės pakrantės dalys yra Bilbao Abra įlanka ir Bilbao žiotys, Urdaibai žiotys ir Bidasoa-Txingudi įlanka, kuria eina siena su Prancūzija.

Vidurio

Tarp šių dviejų kalnų grandinių yra aukšta plynaukštė, vadinama Llanada Alavesa (Alavos lyguma), kurioje įsikūrusi sostinė Vitorija-Gasteisas. Nuo kalnų į pietus teka upės, kurios įteka į Ebro upę. Pagrindinės upės yra Zadorra ir Bajaso upė.

Ebro slėnis

Ebro upė prasideda Kantabrijoje ir teka per pietinę Baskų autonominės bendruomenės dalį. Ši teritorija vadinama Ebro slėniu. Ebro slėnis gerai žinomas dėl garsaus vyno.

Klimatas

Baskų autonominėje bendruomenėje upės dažniausiai teka iš Baskų kalnų. Kalnai taip pat skiria autonominės bendruomenės klimatą: Šiauriniai Biskajos ir Gipuzkoa slėniai bei Ajavos slėnis Alavos regione priklauso Žaliajai Ispanijai, kurioje daug lietaus.

Vidurinėje dalyje klimatas labiau primena Ispanijos vidurį. Todėl vasaros būna šiltos ir sausos, o žiemos - šaltos ir snieguotos.

Ebro slėnio klimatas panašus į vidurinės Ispanijos dalies klimatą: žiemos šaltos ir sausos, o vasaros labai šiltos ir sausos, daugiausiai lietaus būna pavasarį ir rudenį. Apskritai šioje autonominės bendruomenės dalyje lyja nedaug.

Txindoki kalnas nuo Lazkaomendi


Baskų pakrantė netoli Mundakos


Riochos vynuogynai prie Ebro upės

Demografiniai duomenys

Istorinė populiacija
Metai	Gyventojai	±%
1900	603,596	- —
1910	673,788	+11.6%
1920	766,775	+13.8%
1930	891,710	+16.3%
1940	955,764	+7.2%
1950	1,061,240	+11.0%
1960	1,371,654	+29.3%
1970	1,878,636	+37.0%
1981	2,141,969	+14.0%
1991	2,104,041	−1.8%
2001	2,082,587	−1.0%
2011	2,185,393	+4.9%
2017	2,167,707	−0.8%
Šaltinis: INE

Beveik pusė iš 2 155 546 Baskų autonominės bendruomenės gyventojų gyvena Didžiajame Bilbao - Bilbao miesto apylinkėse. Iš dešimties didžiausių miestų šeši priklauso Bilbao aglomeracijai (Bilbao, Barakaldo, Getxo, Portugalete, Santurtzi ir Basauri). Ši aglomeracija dar vadinama Didžiuoju Bilbao.

Kadangi 28,2 proc. baskų gyventojų yra gimę už autonominės bendruomenės ribų, imigracija yra svarbi baskų demografinei padėčiai. Nuo 1900 m. dauguma šių žmonių atvyko iš kitų Ispanijos dalių, pavyzdžiui, Galisijos arba Kastilijos ir Leono. Pastaruoju metu daugelis šių žmonių grįžo į gimtąsias vietas. Dabar imigrantai atvyksta iš kitų šalių, daugiausia iš Pietų Amerikos.

Romos katalikybė yra didžiausia baskų krašto religija. 2012 m. 58,6 % baskų save vadino Romos katalikais, tačiau daug žmonių netiki religija: 24,6 % buvo nereligingi, o 12,3 % baskų buvo ateistai.

Didieji miestai

·         v ·         t ·         e Didžiausi miestai ar miesteliai Baskų krašte Instituto Nacional de Estadística (INE)
	Rangas		Provincija	Pop.	Rangas		Provincija	Pop.
Bilbao Vitorija-Gasteisas	1	Bilbao	Biskaja	351,629	11	Leioa	Biskaja	30,626	San Sebastianas
	2	Vitorija-Gasteizas	Álava	245,036	12	Galdakao	Biskaja	29,130
	3	San Sebastianas	Gipuzkoa	186,409	13	Sestao	Biskaja	28,831
	4	Barakaldo	Biskaja	100,369	14	Durango	Biskaja	28,618
	5	Getxo	Biskaja	80,026	15	Eibaras	Gipuzkoa	27,507
	6	Irun	Gipuzkoa	61,102	16	Erandio	Biskaja	24,326
	7	Portugalete	Biskaja	47,756	17	Zarautz	Gipuzkoa	22,650
	8	Santurtzi	Biskaja	47,129	18	Mondragonas	Gipuzkoa	22,027
	9	Basauri	Biskaja	41,971	19	Hernani, Gipuzkoa	Gipuzkoa	19,284
	10	Errenteria	Gipuzkoa	39,324	20	Llodio	Álava	18,498