Baskija – Baskų autonominė bendrija (EAE): apibrėžimas ir faktai
Baskų autonominė bendrija (baskų kalba: Euskal Autonomia Erkidegoa, EAE; ispanų k: Comunidad Autónoma Vasca, CAV) yra viena iš Ispanijos autonominių bendruomenių, esanti šalies šiaurėje. Ji apima tris tradicines baskų Alavos, Biskajos ir Gipuzkoa provincijas. Ši teritorija dažnai vadinama ir trumpiau — Baskų kraštu.
Istorija ir politinis statusas
1978 m. Ispanijos Konstitucijoje Baskų kraštas buvo paminėtas kaip viena iš Ispanijos tautybių. Po diktatūros laikotarpio ir demokratinių reformų buvo suformuota autonominė institucijų sistema: parlamentarizmas, vyriausybė bei savarankiškos teisminės struktūros. Navaroje buvo priimtas sprendimas nesijungti prie šios autonominės bendruomenės — vietoj to Navara tapo atskira autonomine bendruomene.
Administracija ir institucijos
Oficialiosios institucijos yra išsidėsčiusios taip, kad atitiktų regiono istorines realijas. Nors administracinė sostinė nėra įtvirtinta vienažodžiui, daug institucijų yra Vitorijos-Gasteiso mieste (Alavos provincijoje): čia įsikūręs baskų parlamentas, baskų vyriausybė bei Baskų autonominės bendruomenės prezidento rūmai (Ajuria Enea). Baskų krašto Aukščiausiasis teisingumo teismas veikia Bilbao mieste.
Regioną sudaro trys provincijos; jų administraciniai vienetai koordinuojami Baskų bendruomenės institucijų. Vitorija-Gasteizas užima apie 277 km², tuo tarpu Bilbao yra didžiausias miestas pagal gyventojų skaičių (miesto gyventojų skaičius siekia apie 350–360 tūkst.). Visame regiono gyvena apie 2–2,2 milijono žmonių.
Kalba, kultūra ir tapatybė
Baskų krašte oficialiais yra dvi kalbos: ispanų ir baskų. Baskų kalba (Euskara) yra unikali — ji nėra gimininga kitoms Europos kalboms — ir yra svarbi regiono tapatybės dalis. Daugelyje vietovių vykdomos kalbos skatinimo programos, mokyklose mokoma baskų kalbos, veikia kultūros organizacijos, leidybos ir žiniasklaidos priemonės.
Be kalbos, baskų kultūrą reprezentuoja tradiciniai sportai (pvz., pelota), kulinarija (garsūs pintxos, jūros gėrybės), liaudies šokiai, muzikos tradicijos ir regioninės šventės (pvz., miesto švenčių serijos Bilbao Aste Nagusia arba San Fermín Prancūzų Navaroje — nors pastarasis priklauso kitam regionui). Terminas Euskal Herria dažnai vartojamas apibūdinti platesnį kultūrinį regioną, kuriame gyvena baskų tauta ir kuriam priklauso ne tik ši autonominė bendrija; apie tai žodžiu minimas ir platesnis kultūrinis regionas.
Teisė ir finansai
Baskų autonominė bendrija turi platų savivaldos laipsnį: ji turi įstatymų leidybos galią regioninėse srityse, o taip pat specifinę finansinę sistemą — istoriškai susiformavusį biudžeto modelį, kuris suteikia didesnį fiskalinį savarankiškumą (kontaktuota per istorinį finansinį susitarimą, žinomą ispanų kalboje kaip Concierto Económico). Tai leidžia regionui administruoti ir surinkti daugumą savo mokesčių bei finansuoti viešąsias paslaugas savaip.
Ekonomika ir infrastruktūra
Baskų krašto ekonomika yra viena iš stipriausių Ispanijoje: čia tvirtas pramonės, inžinerijos ir paslaugų sektorius. Istoriškai Biskajos pakrantė (aplink Bilbao) tapo pramonės centru; vėliau miestai diversifikavo ekonomiką į aukštąsias technologijas, finansines paslaugas ir turizmą. Regionas garsėja kokybiška virtuve, pramoniniu dizainu ir intensyvia užsienio prekyba.
Transporto infrastruktūra apima tarptautinį Bilbao oro uostą, gerai išplėtotą kelių tinklą, geležinkelio ryšius bei regioninį viešąjį transportą (metro, regionaliniai traukiniai). Miestai taip pat investuoja į kultūrinę infrastruktūrą — pavyzdžiui, Bilbao priklausantis Guggenheim muziejus tapo tarptautiniu traukos centru ir prisidėjo prie miesto atgaivinimo.
Simboliai
Regiono vėliava — Ikurriña (vaizduojama aukščiau), o taip pat oficialiai vartojamas herbas (taip pat parodytas aukščiau). Šie simboliai yra plačiai matomi viešojoje erdvėje ir švenčių metu.
Apibendrinimas
- Vieta: šiaurės Ispanija, sudaryta iš trijų provincijų: Alavos, Biskajos, Gipuzkoa.
- Valstybinis statusas: autonominė bendruomenė Ispanijos ribose; 1978 m. Konstitucija paminėjo kaip vieną iš tautybių.
- Kalbos: baskų (Euskara) ir ispanų — abi oficialios.
- Institucijos: parlamentas ir vyriausybė daugiausia veikia Vitorijos-Gasteiso, teismai — Bilbao.
- Ekonomika ir kultūra: stiprus pramonės ir paslaugų sektorius, turtinga kultūrinė tradicija ir unikali kalba.
Ši informacija pateikia platesnį ir vietomis supaprastintą Baskų autonominės bendrijos vaizdą. Jei norite, galiu pridėti konkretesnius statistinius duomenis (plotas, gyventojų skaičius, ekonominiai rodikliai) arba išplėsti informaciją apie istoriją, teisinę sistemą ar kultūrą.
Geografija
Šios provincijos sudaro autonominę bendruomenę:
- Álava (baskų Araba), sostinė Vitorija-Gasteisas
- Biskajija (ispanų kalba Vizkaja, baskų kalba Bizkaja), sostinė Bilbao-Bilbo
- Gipuzkoa (ispaniškai Guipúzcoa), sostinė Donostija-San Sebastianas
Funkcijos
Baskų kraštas ribojasi su Kantabrija ir Burgoso provincija vakaruose, Biskajos įlanka šiaurėje, Prancūzija (Niuvelė Akvitanija) ir Navaros provincija rytuose bei La Riochos valstybe (Ebro upė) pietuose. Teritoriją sudaro trys dalys, kurias skiria Baskų kalnai. Pagrindinė kalnų linija sudaro Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros baseinų perskyrą. Aukščiausia kalnų vieta yra Aizkorio masyvas (1551 m). Trys sritys yra šios:
Atlanto vandenyno baseinas
Atlanto vandenyno baseine yra daug slėnių, kuriais iš kalnų į Biskajos įlanką teka trumpos upės, pavyzdžiui, Nervión, Urola ir Oria. Pakrantė nelygi, su aukštomis uolomis. Pagrindinės pakrantės dalys yra Bilbao Abra įlanka ir Bilbao žiotys, Urdaibai žiotys ir Bidasoa-Txingudi įlanka, kuria eina siena su Prancūzija.
Vidurio
Tarp šių dviejų kalnų grandinių yra aukšta plynaukštė, vadinama Llanada Alavesa (Alavos lyguma), kurioje įsikūrusi sostinė Vitorija-Gasteisas. Nuo kalnų į pietus teka upės, kurios įteka į Ebro upę. Pagrindinės upės yra Zadorra ir Bajaso upė.
Ebro slėnis
Ebro upė prasideda Kantabrijoje ir teka per pietinę Baskų autonominės bendruomenės dalį. Ši teritorija vadinama Ebro slėniu. Ebro slėnis gerai žinomas dėl garsaus vyno.
Klimatas
Baskų autonominėje bendruomenėje upės dažniausiai teka iš Baskų kalnų. Kalnai taip pat skiria autonominės bendruomenės klimatą: Šiauriniai Biskajos ir Gipuzkoa slėniai bei Ajavos slėnis Alavos regione priklauso Žaliajai Ispanijai, kurioje daug lietaus.
Vidurinėje dalyje klimatas labiau primena Ispanijos vidurį. Todėl vasaros būna šiltos ir sausos, o žiemos - šaltos ir snieguotos.
Ebro slėnio klimatas panašus į vidurinės Ispanijos dalies klimatą: žiemos šaltos ir sausos, o vasaros labai šiltos ir sausos, daugiausiai lietaus būna pavasarį ir rudenį. Apskritai šioje autonominės bendruomenės dalyje lyja nedaug.
Txindoki kalnas nuo Lazkaomendi
Baskų pakrantė netoli Mundakos
Riochos vynuogynai prie Ebro upės
Demografiniai duomenys
| Istorinė populiacija | ||
| Metai | Gyventojai | ±% |
| 1900 | 603,596 | - — |
| 1910 | 673,788 | +11.6% |
| 1920 | 766,775 | +13.8% |
| 1930 | 891,710 | +16.3% |
| 1940 | 955,764 | +7.2% |
| 1950 | 1,061,240 | +11.0% |
| 1960 | 1,371,654 | +29.3% |
| 1970 | 1,878,636 | +37.0% |
| 1981 | 2,141,969 | +14.0% |
| 1991 | 2,104,041 | −1.8% |
| 2001 | 2,082,587 | −1.0% |
| 2011 | 2,185,393 | +4.9% |
| 2017 | 2,167,707 | −0.8% |
| Šaltinis: INE | ||
Beveik pusė iš 2 155 546 Baskų autonominės bendruomenės gyventojų gyvena Didžiajame Bilbao - Bilbao miesto apylinkėse. Iš dešimties didžiausių miestų šeši priklauso Bilbao aglomeracijai (Bilbao, Barakaldo, Getxo, Portugalete, Santurtzi ir Basauri). Ši aglomeracija dar vadinama Didžiuoju Bilbao.
Kadangi 28,2 proc. baskų gyventojų yra gimę už autonominės bendruomenės ribų, imigracija yra svarbi baskų demografinei padėčiai. Nuo 1900 m. dauguma šių žmonių atvyko iš kitų Ispanijos dalių, pavyzdžiui, Galisijos arba Kastilijos ir Leono. Pastaruoju metu daugelis šių žmonių grįžo į gimtąsias vietas. Dabar imigrantai atvyksta iš kitų šalių, daugiausia iš Pietų Amerikos.
Romos katalikybė yra didžiausia baskų krašto religija. 2012 m. 58,6 % baskų save vadino Romos katalikais, tačiau daug žmonių netiki religija: 24,6 % buvo nereligingi, o 12,3 % baskų buvo ateistai.
Didieji miestai
|
· v · t · e Didžiausi miestai ar miesteliai Baskų krašte | |||||||||
| Rangas | Provincija | Pop. | Rangas | Provincija | Pop. | ||||
|
| 1 | Bilbao | Biskaja | 351,629 | 11 | Leioa | Biskaja | 30,626 | |
| 2 | Vitorija-Gasteizas | 245,036 | 12 | Galdakao | Biskaja | 29,130 | |||
| 3 | Gipuzkoa | 186,409 | 13 | Sestao | Biskaja | 28,831 | |||
| 4 | Barakaldo | Biskaja | 100,369 | 14 | Durango | Biskaja | 28,618 | ||
| 5 | Getxo | Biskaja | 80,026 | 15 | Eibaras | Gipuzkoa | 27,507 | ||
| 6 | Irun | Gipuzkoa | 61,102 | 16 | Erandio | Biskaja | 24,326 | ||
| 7 | Portugalete | Biskaja | 47,756 | 17 | Zarautz | Gipuzkoa | 22,650 | ||
| 8 | Santurtzi | Biskaja | 47,129 | 18 | Mondragonas | Gipuzkoa | 22,027 | ||
| 9 | Basauri | Biskaja | 41,971 | 19 | Hernani, Gipuzkoa | Gipuzkoa | 19,284 | ||
| 10 | Errenteria | Gipuzkoa | 39,324 | 20 | Llodio | 18,498 | |||
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra baskų autonominė bendrija?
Atsakymas: Baskų autonominė bendrija yra autonominė bendrija šiaurės Ispanijoje, kurią sudaro ءlavos, Biskajos ir Gipuzkoa provincijos. Ji taip pat vadinama Baskų kraštu.
K: Kaip 1978 m. Ispanijos konstitucijoje vadinama Baskų šalis arba Baskų autonominė bendrija?
A: 1978 m. Ispanijos Konstitucijoje Baskų šalis arba Baskų autonominė bendrija vadinama tautybe.
Klausimas: Kodėl Navaroje nuspręsta nebūti Baskų krašto dalimi?
A.: Navaroje nuspręsta nebūti Baskų krašto dalimi, o tapti kita autonomine bendruomene.
K: Ar dabar autonominėje bendruomenėje yra sostinė?
A: Ne, šiuo metu autonominėje bendruomenėje nėra sostinės.
K: Kur šiame regione yra įsikūrusios kai kurios svarbios institucijos?
A: Vitorijos-Gasteiso mieste yra svarbios institucijos, tokios kaip Baskų parlamentas, Baskų vyriausybė ir Ajuria Enea rūmai (Baskų autonominės bendruomenės prezidento rūmai). Be to, Bilbao mieste įsikūręs šio regiono Aukštasis teisingumo teismas.
Klausimas: Kokiame mieste šiame regione yra daugiausia žemės?
A: Daugiausia žemės turi Vitorija-Gasteizas - 277 km2 (107 kv. mylios).
K: Kokiame šio regiono mieste gyvena daugiausia žmonių?
A: Daugiausia žmonių gyvena Bilbao (353 187 gyventojai).
