Boforto jūra — Arkties vandenyno sritis prie Aliaskos ir Kanados
Boforto jūra — Arkties sritis prie Aliaskos ir Kanados: užšalę vandenys, belugos, dideli naftos ir dujų ištekliai bei tarptautiniai sienų ginčai, gamtos ir istorijos kryžkelė.
Boforto jūra - kraštinė Arkties vandenyno jūra į šiaurę nuo Šiaurės Vakarų teritorijų, Jukono ir Aliaskos, į vakarus nuo Kanados Arkties salų. Jūra pavadinta hidrografo sero Franciso Boforto vardu. Į Kanados jūros dalį įteka Makenzio upė. Tuktoyaktuk yra viena iš nedaugelio nuolatinių gyvenviečių jūros pakrantėje.
Geografija ir hidrografija
Boforto jūra yra seklioji Arkties vandenyno dalis, besitęsianti palei šiaurės vakarų Aliaskos ir Kanados krantus. Jūros dugnas daugumoje vietų nėra labai gilus — vyrauja plataus continental shelf tipo reljefas, o gilesnės duobės randamos arčiau vandenyno gilumų. Į jūrą įteka didžiulė Makenzio upė, kuri sudaro didelę deltą ir įtakoja vandens druskingumą, nuosėdas bei biologinę produktyvumą šiaurinėje dalyje.
Klimatas ir ledas
Didžiąją metų dalį Boforto jūra padengta jūriniu ledu. Tradiciškai ledas pradeda tirpti vasaros viduryje, o rugin–rugsėjo mėnesiais pakrančių zonose atsiveria siauresnės arba platesnės ledo laisvos juostos (angl. leads, polynyas), kurios gali būti svarbios paukščių, žuvų ir banginių migracijoms bei žvejybai. Dėl pastarųjų dešimtmečių klimato kaitos ledkalnių sezonas trumpėja: vasaros ir rudens mėnesiais atviresnis vanduo pasiekiamas dažniau ir didesnėse teritorijose.
Gyvūnija ir ekosistemos
Boforto jūra yra biologinės įvairovės centras: čia gyvena beluga banginiai (beluga banginių minėti), ruoniai, ropliai, poliariniai lokiai, jūros paukščiai ir įvairios žuvų rūšys. Makenzio deltos pelkės ir pakrantės zonoje išsivystę svarbūs perimvietės ir maitinimosi plotai migruojantiems paukščiams bei žuvims. Jūrinės ekosistemos yra jautrios ledų padėčiai ir žmogaus veiklos pokyčiams.
Ištekliai ir žmogaus veikla
Jūros teritorijoje yra reikšmingų naftos ir gamtinių dujų išteklių. Didžiausi ištekliai buvo atrasti XX a. šeštajame–aštuntajame dešimtmetyje; jų žvalgyba ir dalinis išgavimas intensyvėjo nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio. Taip pat aptinkama angliavandenilių ir galimų gręžinių poledinės inžinerijos iššūkių, nes sritis pasižymi šaltu klimatu, sezoniniu ledu ir kartais nestabilia pakrante, kurioje yra daug permafrostu užpildytų sričių. Be naftos ir dujų, svarbūs yra vietos gyventojų tradiciniai ištekliai — žuvys, jūrų žinduoliai ir medžioklė.
Gyventojai ir kultūra
Pajūrio regioną tradiciškai išnaudojo vietinės inuitų ir kitų autochtoninių bendruomenių grupės (pvz., Inuvialuit). Tuktoyaktuk yra žinoma kaip viena iš gyvenviečių, kuri tebeegzistuoja pakrantėje; kituose ruožuose gyventojų tankis labai mažas. Vietos bendruomenės aktyviai dalyvauja zonų valdyme ir išteklių planavime, siekdamos suderinti tradicinį gyvenimo būdą su komercine veikla.
Tarptautiniai ginčai ir teisė
Jungtinės Valstijos ir Kanada ilgą laiką nevienodai traktavo jūros sienos tarp jų priklausančias dalis, todėl regionuose buvo teritorinių nesutarimų dėl žvejybos, išteklių gręžimo ir jurisdikcijos. Šie ginčai turi istorinius, geopolitinius ir ekonominius aspektus; sprendimai dažnai grindžiami tarptautine jūrų teise, bilateraliomis derybomis ir ilgalaikėmis sutartimis su vietos bendruomenėmis.
Grėsmės ir apsauga
Klimato kaita, intensyvesnė išteklių eksploatavimas ir didesnis laivybos srautas vasaros periodu kelia grėsmę vietinėms ekosistemoms ir tradiciniam gyventojų gyvenimo būdui. Naftos išgavimo rizika, galimi incidentai bei lėtesnis ekosistemų atsistatymas Arkties sąlygomis verčia stiprinti saugomų teritorijų tinklą, diegti griežtesnius aplinkosauginius standartus ir skatinti bendradarbiavimą tarp šalies institucijų, vietos bendruomenių ir mokslininkų. Kai kurios regiono dalys yra saugomos arba valdomos pagal specifines teritorines sutartis ir aplinkosaugos programas.
Ateities perspektyvos
Boforto jūra išlieka strateginiu regionu dėl gamtinių išteklių, biologinės reikšmės ir didėjančio dėmesio dėl atšilimo ir atviresnių navigacijos kelių. Ateityje svarbu suderinti ekonominius interesus su ilgalaike ekosistemų apsauga bei vietos gyventojų teisėmis ir tradicijomis.
Boforto jūros žemėlapis
Geografija
Kelios upės, pavyzdžiui, Kongakuto upė Aliaskoje ir Firto upė Jukono valstijoje, įteka į Boforto upę. Didžiausia upė, įtekanti į jūrą, yra Makenzis, ilgiausia Kanados upė. Pakrantės šelfo plotas gana siauras, ypač netoli ir į rytus nuo Point Barrow Aliaskos jūros dalyje. Jis tampa platesnis netoli Makenzio upės deltos. Jis niekada nebūna didesnis nei 145 km (90 mylių). Netoli pakrantės gylis yra mažesnis nei 60 m (200 pėdų). Į šiaurę greitai didėja iki kelių kilometrų. Jūroje ir Makenzio upės deltoje yra daug mažų salų. Kelios didesnės yra į vakarus nuo Makenzio upės, pavyzdžiui, Heršelio sala (4 km nuo kranto) ir Barterio sala (0,3 km nuo kranto). Pakrantės žemos, didžiausias aukštis - nuo 250 iki 750 m (820-2 460 pėdų). Dirvožemis įšalęs ištisus metus ir sudaro amžinąjį įšalą. Vasarą atitirpsta tik kelios viršutinės dešimtys centimetrų. Pastatai turi stovėti virš žemės ant medinių stulpų.
Augalija ir gyvūnija
Boforto jūros pakrantę dengia tundra. Tai šiaurinė baltųjų lokių paplitimo riba Šiaurės Amerikoje. Mackenzie upė yra svarbi banginių ir jūros paukščių gyvenimo vieta. Makenzio upės deltoje yra daug ežerų ir tvenkinių. Mūsiškė yra vienas iš čia gyvenančių gyvūnų.
Jūroje yra apie 80 rūšių zooplanktono, daugiau kaip 70 rūšių fitoplanktono ir beveik 700 rūšių daugialąsčių, samanų, vėžiagyvių ir moliuskų. Tačiau dėl šalto klimato šių gyvūnų nėra labai daug. Svarbios žuvų rūšys: poliarinė menkė, arktinė menkė, šafraninė menkė, arktinis karšis, kuoja, arktinis kiršlys, mažasis kiršlys, ežerinis sykas, platusis sykas, Ramiojo vandenyno silkė, keturspyglė skiauterė, inkonas ir plekšnė.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Boforto jūra?
A: Boforto jūra - tai Arkties vandenyno pakraščio jūra, esanti į šiaurę nuo Šiaurės Vakarų teritorijų, Jukono ir Aliaskos bei į vakarus nuo Kanados Arkties salų.
K: Kieno vardu pavadinta jūra?
A.: Jūra pavadinta hidrografo sero Franciso Boforto vardu.
K: Kokia upė įteka į Kanados jūros dalį?
Atsakymas: Į Kanados jūros dalį įteka Mackenzie upė.
K: Ar yra nuolatinių gyvenviečių Boforto jūros pakrantėse?
A: Taip, Tuktoyaktuk yra viena iš nedaugelio nuolatinių gyvenviečių ant jūros kranto.
K: Kada jūra neužšąla?
A: Rugpjūčio-rugsėjo mėn. netoli jūros krantų atsiveria tik siauras, iki 100 km (62 mylių) ilgio tarpeklis.
K: Kada Boforto jūroje buvo atrasti naftos ir gamtinių dujų ištekliai?
A: Naftos ir gamtinių dujų ištekliai Boforto jūroje buvo atrasti XX a. šeštajame- aštuntajame dešimtmetyje.
K: Ar yra kokių nors nesutarimų tarp JAV ir Kanados dėl jūros sienos?
Atsakymas: Taip, tarp Jungtinių Valstijų ir Kanados yra nesutarimų dėl jūros sienos.
Ieškoti