Boforto jūra - kraštinė Arkties vandenyno jūra į šiaurę nuo Šiaurės Vakarų teritorijų, Jukono ir Aliaskos, į vakarus nuo Kanados Arkties salų. Jūra pavadinta hidrografo sero Franciso Boforto vardu. Į Kanados jūros dalį įteka Makenzio upė. Tuktoyaktuk yra viena iš nedaugelio nuolatinių gyvenviečių jūros pakrantėje.
Geografija ir hidrografija
Boforto jūra yra seklioji Arkties vandenyno dalis, besitęsianti palei šiaurės vakarų Aliaskos ir Kanados krantus. Jūros dugnas daugumoje vietų nėra labai gilus — vyrauja plataus continental shelf tipo reljefas, o gilesnės duobės randamos arčiau vandenyno gilumų. Į jūrą įteka didžiulė Makenzio upė, kuri sudaro didelę deltą ir įtakoja vandens druskingumą, nuosėdas bei biologinę produktyvumą šiaurinėje dalyje.
Klimatas ir ledas
Didžiąją metų dalį Boforto jūra padengta jūriniu ledu. Tradiciškai ledas pradeda tirpti vasaros viduryje, o rugin–rugsėjo mėnesiais pakrančių zonose atsiveria siauresnės arba platesnės ledo laisvos juostos (angl. leads, polynyas), kurios gali būti svarbios paukščių, žuvų ir banginių migracijoms bei žvejybai. Dėl pastarųjų dešimtmečių klimato kaitos ledkalnių sezonas trumpėja: vasaros ir rudens mėnesiais atviresnis vanduo pasiekiamas dažniau ir didesnėse teritorijose.
Gyvūnija ir ekosistemos
Boforto jūra yra biologinės įvairovės centras: čia gyvena beluga banginiai (beluga banginių minėti), ruoniai, ropliai, poliariniai lokiai, jūros paukščiai ir įvairios žuvų rūšys. Makenzio deltos pelkės ir pakrantės zonoje išsivystę svarbūs perimvietės ir maitinimosi plotai migruojantiems paukščiams bei žuvims. Jūrinės ekosistemos yra jautrios ledų padėčiai ir žmogaus veiklos pokyčiams.
Ištekliai ir žmogaus veikla
Jūros teritorijoje yra reikšmingų naftos ir gamtinių dujų išteklių. Didžiausi ištekliai buvo atrasti XX a. šeštajame–aštuntajame dešimtmetyje; jų žvalgyba ir dalinis išgavimas intensyvėjo nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio. Taip pat aptinkama angliavandenilių ir galimų gręžinių poledinės inžinerijos iššūkių, nes sritis pasižymi šaltu klimatu, sezoniniu ledu ir kartais nestabilia pakrante, kurioje yra daug permafrostu užpildytų sričių. Be naftos ir dujų, svarbūs yra vietos gyventojų tradiciniai ištekliai — žuvys, jūrų žinduoliai ir medžioklė.
Gyventojai ir kultūra
Pajūrio regioną tradiciškai išnaudojo vietinės inuitų ir kitų autochtoninių bendruomenių grupės (pvz., Inuvialuit). Tuktoyaktuk yra žinoma kaip viena iš gyvenviečių, kuri tebeegzistuoja pakrantėje; kituose ruožuose gyventojų tankis labai mažas. Vietos bendruomenės aktyviai dalyvauja zonų valdyme ir išteklių planavime, siekdamos suderinti tradicinį gyvenimo būdą su komercine veikla.
Tarptautiniai ginčai ir teisė
Jungtinės Valstijos ir Kanada ilgą laiką nevienodai traktavo jūros sienos tarp jų priklausančias dalis, todėl regionuose buvo teritorinių nesutarimų dėl žvejybos, išteklių gręžimo ir jurisdikcijos. Šie ginčai turi istorinius, geopolitinius ir ekonominius aspektus; sprendimai dažnai grindžiami tarptautine jūrų teise, bilateraliomis derybomis ir ilgalaikėmis sutartimis su vietos bendruomenėmis.
Grėsmės ir apsauga
Klimato kaita, intensyvesnė išteklių eksploatavimas ir didesnis laivybos srautas vasaros periodu kelia grėsmę vietinėms ekosistemoms ir tradiciniam gyventojų gyvenimo būdui. Naftos išgavimo rizika, galimi incidentai bei lėtesnis ekosistemų atsistatymas Arkties sąlygomis verčia stiprinti saugomų teritorijų tinklą, diegti griežtesnius aplinkosauginius standartus ir skatinti bendradarbiavimą tarp šalies institucijų, vietos bendruomenių ir mokslininkų. Kai kurios regiono dalys yra saugomos arba valdomos pagal specifines teritorines sutartis ir aplinkosaugos programas.
Ateities perspektyvos
Boforto jūra išlieka strateginiu regionu dėl gamtinių išteklių, biologinės reikšmės ir didėjančio dėmesio dėl atšilimo ir atviresnių navigacijos kelių. Ateityje svarbu suderinti ekonominius interesus su ilgalaike ekosistemų apsauga bei vietos gyventojų teisėmis ir tradicijomis.
