Daugiašerės žieduotosios kirmėlės

Aprašymas

Daugialąsčiai - tai segmentuoti kirminai, paprastai mažesni nei 10 cm ilgio, tačiau jų ilgis svyruoja nuo 1 milimetro iki 3 metrų. Jie dažnai būna ryškiaspalviai, gali būti vaivorykštiniai ar net švytintys.

Kiekvienas segmentas turi porą į irklus panašių parapodijų, kurios naudojamos judėjimui. Daugelio rūšių parapodijos, gerai aprūpintos kraujagyslėmis, yra pagrindiniai kirmėlių kvėpavimo paviršiai. Iš parapodijų kyšo šerelių pluoštai.

Kai kurie šeriai turi nuodingų šerelių. Plėšrūno, kuris bando paimti gyvūną, odoje nutrūksta šeriai ir skaudžiai įgelia plėšrūnui.

Galva, arba prostomiumas, palyginti su kitais annelidais, yra gana gerai išsivysčiusi. Ji išsikišusi į priekį virš burnos, kuri yra gyvūno apačioje. Galvoje paprastai yra nuo dviejų iki keturių porų akių, nors yra ir aklų rūšių. Šios akys yra gana paprastos struktūros, gebančios atskirti šviesą ir tamsą. Kai kurios rūšys turi dideles akis su lęšiais, kurios gali būti pajėgios realiai matyti.

Galvoje taip pat yra pora antenų, į žnyples panašūs delnai ir pora blakstienėlėmis išklotų duobučių, vadinamųjų "nykščių organų". Pastarieji, atrodo, yra chemoreceptoriai, padedantys kirmėlėms ieškoti maisto.

Ekologija

Daugialąsčiai skiriasi savo forma ir gyvenimo būdu. Dauguma jų užkasa arba stato vamzdžius nuosėdose, kai kurios plaukioja tarp planktono, o kai kurios gyvena kaip komensalai. Keletas jų parazituoja.

Judriosios formos paprastai turi gerai išvystytus jutimo organus ir žandikaulius, o nejudriosios jų neturi, tačiau gali turėti specializuotas žiaunas arba žnyples, kurios naudojamos kvėpavimui, nusodinimui arba filtravimui, pvz., vėduoklinės kirmėlės.

Kelios grupės išsivystė taip, kad gali gyventi sausumos aplinkoje, tačiau jos gyvena tik drėgnose vietovėse. Kai kurios iš jų net išvystė į vidų nuo odos atsiveriančius vamzdelius, kurie veikia kaip paprasti plaučiai, sugeriantys deguonį iš oro ir leidžiantys išsiskirti išmetamosioms dujoms.

Žymūs daugialąsčiai

• Vienas iš žymių daugialąsčių - Pompėjos kirminas (Alvinella pompejana) - yra endeminis Ramiojo vandenyno hidroterminių versmių gyventojas. Pompėjos kirmėlės yra vieni iš labiausiai šilumą toleruojančių žinomų metazoinių gyvūnų.
• Neseniai atrastai Osedax genčiai priklauso rūšis, praminta "kaulus graužiančia smarkiąja gėle".
• Dar viena nuostabi daugialąsčių rūšis - Hesiocaeca metanicola, gyvenanti metano klatrato sankaupose.
• Lamellibrachia luymesi yra šaltųjų filtratų vamzdinis kirminas, kurio ilgis siekia daugiau kaip 3 metrus ir kuris gali būti ilgiausiai gyvenantis gyvūnas - jam daugiau kaip 250 metų.
• Vis dar neklasifikuojama daugialąstė plėšrioji daugialąstė kirmėlė buvo identifikuota tik stebint iš povandeninio aparato "Nereus" Challengerio gelmėje, didžiausiame vandenynų gylyje, netoli 10 902 m (35 768 pėdų) gylio. Vizualiai jis buvo maždaug colio ilgio, tačiau zondui nepavyko jo užfiksuoti, todėl jo nebuvo galima išsamiai ištirti.
• Eunice aphroditois yra jūros dugno plėšrūnė, kuri gaudo ir ėda didesnes už save žuvis.

Šerių kirmėlių mityba

Dauguma šerių kirmėlių yra šiukšlininkai, tačiau kai kurios yra geros plėšrūnės, mintančios žuvimis ir koralais. Kiti mėgsta maitintis dumbliais. Paprastai jie slepiasi rifuose ir uolėtose vietose. Jie šliaužioja jūros dugnu arba potvynių ir atoslūgių baseino dugnu, ieškodami, kuo galėtų maitintis.