Daugialąsčiai (Polychaetes) — jūrinių žieduotųjų kirmėlių klasė
Daugialąsčiai (Polychaetes) — senoviniai jūriniai žieduotieji kirmėlės: >10 000 rūšių, parapodijos ir 518 mln. metų fosilijos. Sužinokite jų biologiją ir įvairovę.
Daugialąsčiai (Polychaetes) - tai annelidinių kirmėlių klasė.
Yra žinoma daugiau kaip 10 000 aprašytų rūšių šioje klasėje. Daugialąsčiai dažniausiai gyvena jūrinėje aplinkoje, tačiau kai kurios rūšys randamos ir dumblinėse, estuarininėse ar salyginai gėlame vandenyje. Tai senoviniai gyvūnai: jų fosilijos aptinkamos jau ankstyvajame kambre, maždaug prieš 518 mln. metų — vienas reikšmingų atradimų yra iš Sirijus Paset (Sirius Passet) Sirius Passet Grenlandijoje.
Anatomija
Daugialąsčiai turi segmentuotą kūną — kiekvienas segmentas turi porinius iškilimus, vadinamus parapodijomis. Kiekviena parapodija dažnai nešioja daugybę chitino pagrindu pagamintų šerelių (chaetae), kurie padeda judėti, įsikibti į substratą arba jausti aplinką. Kiekvienas kūno segmentas gali turėti specializuotas struktūras — žiočių, uoslės jutimo lobelius, fotoreceptorius ir kt. Parapodijos taip pat atlieka kvėpavimo funkciją, padidindamos paviršiaus plotą deguonies apykaitai.
Gyvenamoji aplinka ir įvairovė
Daugialąsčiai užima įvairiausias nišas: gyveną smėlyje arba dumble (pvz., įkasantys kirmėlių tipai), statosi vamzdelius iš gleivių ir apatinių dalelių (vamzdinės kirmėlės), arba aktyviai medžioja kitus bestuburius. Kai kurios rūšys gyvena itin giliai povandeniniuose šlaituose, kitoms patinka uolėtos kranto juostos arba koraliniai rifai. Kai kurios specializuotos grupės yra pritaikytos gyventi prie geoterminių šaltinių (hidroterminiai ventiliai).
Dažnai sutinkamos grupės ir gerai žinomi pavyzdžiai — tai įvairios laisvai judančios rūšys, vamzdinės rūšys ir smėlio kirmėlės; tarp geriau pažįstamų pavyzdžių minima gentis kirmėlės ir moliuskinė kirmėlė Nereis (kartais dar vadinama smėlio kirmėle).
Mityba ir elgsena
Polychaetes naudoja labai įvairius mitybos būdus: kai kurie aktyviai medžioja ir grobia kitus bestuburius, kiti yra filtratoriai ar siurbia organinį dumblą ir detritą, dar kiti filtruoja maistą naudodami plaukuotas kojas ar šereles. Kai kurios rūšys turi sudėtingas šyostas ar žandikaulius, kitos — bespalves burnos struktūras.
Reprodukcija ir vystymasis
Daugialąsčiai daugiausia dauginasi lytiškai, daugumai rūšių būdinga atskiros lyties individų egzistencija. Daugelis jų turi tarpinį lervinį vystymosi etapą — trochoforinę lervą, kuri plaukioja planktono sluoksnyje ir vėliau metamorfuojasi į suaugėlį. Kai kuriose grupėse pastebimos epitozinės transformacijos: suaugęs organizmas gali atsinaujinti ir sudalyvauti masiniuose dauginimosi srautuose. Kai kurios rūšys gali daugintis ir vegetatyviai (fragmentacija).
Evoliucija ir fosilijų įrašas
Daugialąsčių grupė turi gilias evoliucines šaknis — jų pėdsakai matomi ankstyvajame kambrio periode. Vienas svarbus ankstyvas radinys rastas Sirius Passet (Grenlandija) ir liudija apie jų ankstyvą diversifikaciją. Fossilijos padeda suprasti, kaip susiformavo segmentacija, parapodijos ir kitos specializacijos.
Ekologinė ir žmogaus reikšmė
Daugialąsčiai atlieka svarbų vaidmenį jūrų ekosistemose: jie dalyvauja organinių medžiagų suyrime, dirvožemio ir jūros dugno aeravime, yra maisto šaltinis žuvims ir kitiems gyvūnams. Kai kurios rūšys naudojamos kaip žvejybos masalui, kitos — biologiniai indikatoriai vandens taršos vertinimui. Taip pat vamzdinės kirmėlės gali būti svarbios kolonizacijos ir biofouling procesos, o šiluminiams ventiliams pritaikytos rūšys leidžia tyrinėti ekstremalias ekologines sąlygas.
Santrauka: daugialąsčiai (Polychaetes) — labai įvairi ir evoliuciškai sena annelidų grupė, kurios nariai pasižymi segmentuota sandara, parapodijomis su chitininiais šereliais ir įvairiomis ekologinėmis nišomis. Jie gyvena daugiausia jūrose, kai kurios rūšys vystėsi netgi ekstremaliomis sąlygomis, o jų biologija yra svarbi tiek mokslui, tiek praktiniams jūrų išteklių naudojimo aspektams.
Kalėdų eglutės kirminai (Spirobranchus giganteus) iš Rytų Timoro.
Sabellastarte indica
Tomopteris iš planktono
Aprašymas
Daugialąsčiai - tai segmentuoti kirminai, paprastai mažesni nei 10 cm ilgio, tačiau jų ilgis svyruoja nuo 1 milimetro iki 3 metrų. Jie dažnai būna ryškiaspalviai, gali būti vaivorykštiniai ar net švytintys.
Kiekvienas segmentas turi porą į irklus panašių parapodijų, kurios naudojamos judėjimui. Daugelio rūšių parapodijos, gerai aprūpintos kraujagyslėmis, yra pagrindiniai kirmėlių kvėpavimo paviršiai. Iš parapodijų kyšo šerelių pluoštai.
Kai kurie šeriai turi nuodingų šerelių. Plėšrūno, kuris bando paimti gyvūną, odoje nutrūksta šeriai ir skaudžiai įgelia plėšrūnui.
Galva, arba prostomiumas, palyginti su kitais annelidais, yra gana gerai išsivysčiusi. Ji išsikišusi į priekį virš burnos, kuri yra gyvūno apačioje. Galvoje paprastai yra nuo dviejų iki keturių porų akių, nors yra ir aklų rūšių. Šios akys yra gana paprastos struktūros, gebančios atskirti šviesą ir tamsą. Kai kurios rūšys turi dideles akis su lęšiais, kurios gali būti pajėgios realiai matyti.
Galvoje taip pat yra pora antenų, į žnyples panašūs delnai ir pora blakstienėlėmis išklotų duobučių, vadinamųjų "nykščių organų". Pastarieji, atrodo, yra chemoreceptoriai, padedantys kirmėlėms ieškoti maisto.
Ekologija
Daugialąsčiai skiriasi savo forma ir gyvenimo būdu. Dauguma jų užkasa arba stato vamzdžius nuosėdose, kai kurios plaukioja tarp planktono, o kai kurios gyvena kaip komensalai. Keletas jų parazituoja.
Judriosios formos paprastai turi gerai išvystytus jutimo organus ir žandikaulius, o nejudriosios jų neturi, tačiau gali turėti specializuotas žiaunas arba žnyples, kurios naudojamos kvėpavimui, nusodinimui arba filtravimui, pvz., vėduoklinės kirmėlės.
Kelios grupės išsivystė taip, kad gali gyventi sausumos aplinkoje, tačiau jos gyvena tik drėgnose vietovėse. Kai kurios iš jų net išvystė į vidų nuo odos atsiveriančius vamzdelius, kurie veikia kaip paprasti plaučiai, sugeriantys deguonį iš oro ir leidžiantys išsiskirti išmetamosioms dujoms.
Žymūs daugialąsčiai
- Vienas iš žymių daugialąsčių - Pompėjos kirminas (Alvinella pompejana) - yra endeminis Ramiojo vandenyno hidroterminių versmių gyventojas. Pompėjos kirmėlės yra vieni iš labiausiai šilumą toleruojančių žinomų metazoinių gyvūnų.
- Neseniai atrastai Osedax genčiai priklauso rūšis, praminta "kaulus graužiančia smarkiąja gėle".
- Dar viena nuostabi daugialąsčių rūšis - Hesiocaeca metanicola, gyvenanti metano klatrato sankaupose.
- Lamellibrachia luymesi yra šaltųjų filtratų vamzdinis kirminas, kurio ilgis siekia daugiau kaip 3 metrus ir kuris gali būti ilgiausiai gyvenantis gyvūnas - jam daugiau kaip 250 metų.
- Vis dar neklasifikuojama daugialąstė plėšrioji daugialąstė kirmėlė buvo identifikuota tik stebint iš povandeninio aparato "Nereus" Challengerio gelmėje, didžiausiame vandenynų gylyje, netoli 10 902 m (35 768 pėdų) gylio. Vizualiai jis buvo maždaug colio ilgio, tačiau zondui nepavyko jo užfiksuoti, todėl jo nebuvo galima išsamiai ištirti.
- Eunice aphroditois yra jūros dugno plėšrūnė, kuri gaudo ir ėda didesnes už save žuvis.
Šerių kirmėlių mityba
Dauguma šerių kirmėlių yra šiukšlininkai, tačiau kai kurios yra geros plėšrūnės, mintančios žuvimis ir koralais. Kiti mėgsta maitintis dumbliais. Paprastai jie slepiasi rifuose ir uolėtose vietose. Jie šliaužioja jūros dugnu arba potvynių ir atoslūgių baseino dugnu, ieškodami, kuo galėtų maitintis.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra daugialąsčiai?
A: Daugialąsčiai - tai annelidinių kirmėlių klasė, aptinkama jūrinėje aplinkoje.
K: Kiek yra žinoma daugialąsčių rūšių?
A: Yra žinoma daugiau kaip 10 000 daugialąsčių rūšių.
K: Kiek metų yra daugialąsčiams?
A: Daugialąsčiai yra seni gyvūnai, atsiradę prieš 518 mln. metų.
K: Kur pirmą kartą buvo rasta daugialąsčių fosilijų?
A: Pirmą kartą polichaetų rasta ankstyvojo kambro fosilijų kloduose Sirius Passet Grenlandijoje.
K: Kaip vadinami mėsingi iškilimai ant kiekvieno daugialąsčių kūno segmento?
A: Mėsingi iškyšuliai ant kiekvieno daugialąsčių kūno segmento vadinami "parapodijomis".
K: Iš ko sudaryti daugialąsčių parapodijų šereliai?
A: Daugialąsčių parapodijų šereliai yra pagaminti iš chitino.
K: Kokios yra kai kurios paplitusios daugialąsčių rūšys?
A: Kai kurios paplitusios daugialąsčių rūšys yra kirmėlės ir moliuskinės kirmėlės Nereis (dar vadinamos smėlio kirmėlėmis).
Ieškoti