Komensalizmas: apibrėžimas, pavyzdžiai ir ekologinė reikšmė

Komensalizmas: aiškus apibrėžimas, įdomūs pavyzdžiai (epifitai, paukščiai, erkės) ir ekologinė reikšmė — kaip neutralūs tarpusavio santykiai veikia ekosistemas.

Komensalizmas – tai dviejų organizmų tarpusavio santykiai, kai vienas organizmas gauna naudą, o kitam poveikis nėra pastebimas arba jis yra neutralus. Tačiau praktiškai sunku vienareikšmiškai įrodyti visišką neutrališkumą: mažos ar ilgalaikės įtakos gali būti nepastebimos arba priklausyti nuo aplinkos sąlygų.

Apibrėžimas ir istorinė pastaba

Terminas buvo įvestas 1870-aisiais Pierre-Joseph van Beneden ir vėliau pradėtas vartoti evoliucinėje biologijoje bei ekologijoje. Komensalizmas dažnai apibūdinamas kaip vienpusis santykis: vienas rūšis gauna maistą, pastogę ar pernešimą, o kita, tariamai, nepatiria jokios žalos ar naudos.

Formos ir pavyzdžiai

Komensalizmas pasireiškia įvairiomis formomis:

• Epifitizmas (gyvenimas ant kito augalo): pavyzdžiui, Orchidėjos, samanos ir kerpės auga ant atogrąžų medžių. Joms reikia daugiau šviesos, todėl būdamos aukščiau medžio lapijos gauna daugiau saulės spindulių. Kadangi medžiai dažnai toliau gyvena ir dauginasi, manoma, jog šie epifitai nedaro įtakos savo augalui šeimininkui.
• Inquilinism/namų naudojimas: kai vienas organizmas naudoja kito sugeneruotą patalpą ar lizdą – pvz., kai kai kurie paukščiai gyvena medžių skylėse. Kyla klausimas: ar tai kenkia medžiui? Daugeliu atvejų medžiai išlieka gyvybingi, tačiau poveikis gali priklausyti nuo skylės dydžio, infekcijų ar kitų veiksnių.
• Phorėzė (transportavimasis): mažesni organizmai (pvz., kai kurios erkės) prisitvirtina prie didesnių ir taip persikelia į naujas vietas. Pvz., Erkės, kurios negali skraidyti, dažnai užklysta ant vabzdžių. Kitas pavyzdys – vabalai, pernešantys kitas mažas bestuburių rūšis.
• Metabiozė: vienas organizmas paruošia aplinką kitam (pvz., tuščios kriauklės, kuriomis naudojasi hermitkrabai).
• Žinduolių ir mikroorganizmų santykiai: daugelis žmogaus ar gyvūnų kūno mikroorganizmų yra komensalai – jie gyvena odoje arba žarnyne, dažnai be pastebimos žalos šeimininkui (ir kartais suteikia naudą).
• Kiti pavyzdžiai: barnacles (kriauklės) ant ryklių ar banginių (kai kada sukelia papildomą trintį), remoros, prisitvirtinančios prie žuvų, ar gyvūnai, naudojantys patalpų šilumą ir atliekas – visus šiuos santykius biologai kartais traktuoja kaip komensalizmą, tačiau jų poveikis gali būti nevienareikšmis.

Komensalizmo ir kitų rūšių santykių skirtumai

Komensalizmas skiriasi nuo:

• Mutualizmo – abiem pusėms naudinga sąveika;
• Parazito – vienas organizmas kenkia kitam, iš jų mitybos ar gyvenamosios vietos sąskaita;
• Amensalizmo – vienas organizmas kenčia dėl kito, o pastarasis nėra paveiktas.

Realybėje daugelis sąveikų yra kontinuumas: komensalizmas gali tapti mutualizmu arba parazitizmu, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, populiacijos tankio ar evoliucinių pokyčių.

Ekologinė reikšmė

• Komensaliniai ryšiai didina biologinę įvairovę, suteikdami nišų ir išteklių mažoms rūšims.
• Tokios sąveikos prisideda prie rūšių plitimo — pvz., phorėzė padeda dispersijai į naujas teritorijas.
• Komensalai gali keisti mitybos grandines ir medžiagų apykaitą ekosistemose, pvz., koncentruodami ar paskirstydami maistines medžiagas.
• Tam tikri komensalai gali būti ekologiniai indikatoriai — jų buvimas arba nebuvimas rodo tam tikras aplinkos sąlygas (drėgmę, teršalus, buveinės būklę).

Kaip tyrinėjama komensalizmas

Tyrėjai naudoja derinį stebėjimų lauką, eksperimentų ir paleontologinių duomenų, kad nustatytų santykių pobūdį. Problemos kyla dėl:

• ilgo laiko masto — poveikis gali pasireikšti tik per kelerius metus ar kartas;
• konkrečių aplinkos sąlygų — santykis gali keistis priklausomai nuo klimato, išteklių gausos ar ligų;
• mažų arba netiesioginių poveikių, kuriuos sunku išmatuoti.

Dažnai biologai atlieka manipuliacinius eksperimentus (pvz., laikinai pašalina komensalus iš šeimininko ar atvirkščiai) ir stebi ilgalaikius pokyčius sveikatai, augimui bei dauginimuisi.

Išvados

Komensalizmas yra svarbi ekologinių santykių kategorija, tačiau realybė dažnai yra sudėtingesnė nei paprasta „nauda / neutralumas“ dichotomija. Daugeliu atvejų santykiai priklauso nuo konteksto, o tai pabrėžia būtinybę naudoti ilgalaikius ir kruopščius tyrimus, kad būtų galima teisingai interpretuoti tarpžminius sąveikas gamtoje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra komensalizmas?

K: Ar lengva įrodyti, kad komensalizmo atveju pasyvusis organizmas nenukenčia?

Klausimas: Ar gali paukščiai, gyvenantys medžių skylėse, pakenkti medžiui?

Klausimas: Ar ant vabzdžių užklystančios erkės turi įtakos vabzdžio tinkamumui?

K: Kokie augalai auga ant atogrąžų medžių?

K: Ar epifitai, tokie kaip orchidėjos, samanos ir kerpės, turi įtakos augalui šeimininkui?

K: Kas 1870 m. evoliucinėje biologijoje ir ekologijoje įvedė komensalizmo terminą?

Paieška pagal raidę