Beringija
Pleistoceno ledynmečio metu dabartinę Aliaską ir rytinį Sibirą kartais jungė Beringo sausumos tiltas.
Didžiausias jos plotis buvo apie 1 000 mylių (1 600 km) iš šiaurės į pietus. Jis nebuvo apledėjęs, nes sniego iškrito labai nedaug, nes nuo Ramiojo vandenyno pučiantys vėjai netekdavo drėgmės virš visiškai apledėjusių aplinkinių kalnų.
Kelių šimtų mylių ilgio pievų stepė, įskaitant sausumos tiltą, nusidriekusi į abiejų pusių žemynus, buvo vadinama Beringija. Manoma, kad Beringijoje po ledynmečio išgyveno nedidelė, daugiausia kelių tūkstančių žmonių populiacija. Ji buvo izoliuota nuo Azijos populiacijų mažiausiai 5 000 metų. Kažkada po 16 500 metų ji pradėjo apgyvendinti Ameriką, kai ištirpo kelią į pietus užtvėrę Amerikos ledynai.
Beringo sausumos tilto mažėjimas
Geografija
Beringo sąsiauris, Čiukčių jūra šiaurėje ir Beringo jūra pietuose yra seklios jūros (žemėlapiai dešinėje). Per pasaulinio atšalimo ciklus, pavyzdžiui, per pastarąjį ledynmetį, daug vandens susitelkdavo Arkties ir Antarktidos ledo kepurėse. Nukritus jūros lygiui, atsivėrė seklūs jūros dugnai, kurie vėliau vėl buvo užlieti. Kiti sausumos tiltai visame pasaulyje buvo sukurti ir vėl užliejami tokiu pat būdu: maždaug prieš 14 000 metų žemyninė Australija buvo sujungta su Naująja Gvinėja ir Tasmanija. Britų salos per sausą Lamanšo sąsiaurio dugną buvo Europos žemyno tęsinys, o sausas Pietų Kinijos jūros baseinas sujungė Sumatrą, Javą ir Borneo su Azijos žemynu.
Pleistocene pasaulinio vandenyno lygio kilimas ir kritimas kelis kartus apnuogino ir panardino Beringija vadinamą sausumos masyvą. Manoma, kad Beringijos sausumos tiltas egzistavo ledynmečiu, kuris įvyko prieš 35 000 BP. Naujesniu 22 000-7 000 metų BP laikotarpiu jis taip pat buvo virš vandens. Maždaug 15 500 BP sąsiauris vėl atsivėrė, o apie 6000 BP pakrantės įgavo dabartinę formą.
Berengijos-Viskonsino apledėjimas
Berengija - deglaciacijos laikotarpis
Berengija - dabartis
Žmonių gyvenamosios vietos
Beringos sausumos tiltas svarbus dėl kelių priežasčių, visų pirma dėl to, kad, kaip manoma, maždaug prieš 25 000 metų juo žmonės iš Azijos persikėlė į Ameriką. Hey atliktas tyrimas parodė, kad iš tuo laikotarpiu per šį sausumos tiltą migravusių žmonių tik 70 paliko savo genetinį pėdsaką šiuolaikiniams palikuonims.
Genetinis Beringijos apgyvendinimas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Beringo sausumos tiltas?
A: Beringo sausumos tiltas - tai sausumos masyvas, kuris pleistoceno ledynmečio metu sujungė dabartinę Aliaską ir rytinį Sibirą.
K: Ar Beringo sausumos tiltas ledynmečiu buvo apledėjęs?
A: Ne, Beringo sausumos tiltas nebuvo apledėjęs, nes sniego iškrito labai nedaug dėl to, kad nuo Ramiojo vandenyno pučiantys vėjai netekdavo drėgmės virš visiškai apledėjusių aplinkinių kalnų.
K: Kas yra Beringija?
A: Beringija - tai pievų stepė, įskaitant sausumos tiltą, kuri tęsėsi kelis šimtus mylių į abiejų pusių žemynus.
K: Ar žmonės gyveno Beringijoje ledynmečiu?
A: Taip, manoma, kad Beringijoje ledynmetį išgyveno nedidelė, ne daugiau kaip kelių tūkstančių žmonių populiacija.
K: Kiek laiko Beringija buvo izoliuota nuo Azijos gyventojų?
A: Beringija buvo izoliuota nuo Azijos gyventojų mažiausiai 5 000 metų.
K: Kada Beringijoje gyvenę žmonės pradėjo apgyvendinti Ameriką?
Atsakymas: Beringijos gyventojai pradėjo apgyvendinti Ameriką maždaug prieš 16 500 metų, kai ištirpo Amerikos ledynai, užtvėrę kelią į pietus.
K: Kaip Amerikos ledynų tirpimas palengvino žmonių migraciją iš Beringijos į Ameriką?
Atsakymas: Ištirpus Amerikos ledynams, žmonėms iš Beringijos atsivėrė kelias į Ameriką.
