Beringo jūra — geografinė apžvalga, ekosistema ir istorija

Beringo jūra: išsami geografinė apžvalga, unikali ekosistema ir istorija — ištekliai, teritorijos, biologinė įvairovė ir tyrinėjimų kelias.

Koordinatės: 58°0′ ŠIAURĖS PLATUMOS 178°0′ VAKARŲ ILGUMOS / 58.000° ŠIAURĖS PLATUMOS 178.000° VAKARŲ ILGUMOS / 58.000; -178.000

Beringo jūra yra Ramiojo vandenyno pakraščio jūra. Joje yra giliavandenis baseinas, kuris siauru šlaitu kyla į seklesnį vandenį virš kontinentinių šelfų.

Beringo jūrą nuo Aliaskos įlankos skiria Aliaskos pusiasalis. Ji užima daugiau kaip du milijonus kvadratinių kilometrų, rytuose ir šiaurės rytuose ribojasi su Aliaska, vakaruose - su Rusijos Sibiru ir Kamčiatkos pusiasaliu, pietuose - su Aliaskos pusiasaliu ir Aleutų salomis, o tolimoje šiaurėje - su Beringo sąsiauriu. Sąsiauris jungia Beringo jūrą su Arkties vandenyno Čiukčių jūra. Bristolio įlanka yra Beringo jūros dalis, skirianti Aliaskos pusiasalį nuo žemyninės Aliaskos dalies. Beringo jūra pavadinta Vituso Beringo, Rusijai tarnavusio danų jūrininko, kuris 1728 m. pirmasis iš europiečių ją sistemingai tyrinėjo, vardu.

Geografija ir hidrografija

Beringo jūra turi giliavandenį baseiną (Aleutinų baseiną) ir plačius, seklus kontinentinio šelfo plotus. Slenkstiniai ir seklumų rajonai sudaro itin produktyvias zonas, kur vyksta intensyvi upwelling‘o veikla ir maisto medžiagų cirkuliacija. Didžiausias gylis siekia apie 4 000 m, o žymiai platesnė dalis yra tik keliasdešimt iki kelių šimtų metrų gylio — tai lemia didelę biologinę produkciją.

Vandenų judėjimą Beringe lemia kelios svarbios srovės ir komunikacijos su Ramiojo vandenyno bei Arkties vandens masėmis per Aleutų sąsiaurius ir Beringo sąsiaurį. Tai daro įtaką temperatūrai, druskingumui, maisto medžiagų paskirstymui ir ledo dangai. Šiaurinė dalis žiemos metu dažnai užšąla arba padengta plėvele ledo, tuo tarpu pietinės sritys išlieka atviros.

Klima ir sezoniniai pokyčiai

Beringo jūros klimatas yra poliarinis ir subpoliarinis: žiemos yra šaltos, su plačiu ledyniniu dangčiu šiaurinėse srityse, o vasaros trumpesnės ir vėsesnės. Sezoniškumas labai ryškus — pavasarinis ir vasaros planktono žydėjimas bei ledų tirpimas lemia didžiausią biologinę produktyvumą. Klimato kaita stipriai veikia jūros ledo trukmę ir storį, taip pat temperatūrą bei ekosistemos dinamiką.

Gyvūnija ir ekosistema

Beringo jūra yra viena iš produktyviausių pasaulio jūrų. Jos ekosistemą sudaro kompleksinis maisto tinklas nuo fitoplanktono ir žuvų iki žinduolių ir paukščių. Svarbiausi organizmai ir ištekliai:

• Planktonas ir žemoji grandis: fitoplanktonas ir zooplanktonas palaiko didelę žuvų populiaciją.
• Žuvys: Beringo jūra žinoma dėl didžiųjų komercinių išteklių, ypač baltosios menkės (walleye pollock), atlantinės ir Ramiojo vandenyno menkės, rudųjų paliaubų, halibutų ir lašišų.
• Krabai ir moliuskai: karališkieji krabai (king crab), sniego krabai, midijos ir kiti jūros gėrybių ištekliai.
• Jūros žinduoliai: ruoniai, jūrų liūtai (pvz., Stellerio jūrų liūtas), ruoniai, ruoniai ir keletas banginių rūšių — ryklių, beluga, pilkieji ir kai kurios banginių populiacijos migruoja per Beringo vandenis.
• Paukščiai: milijoninės kolonijos jūrinių paukščių Aleutų ir Pribylovo salose bei kitose uolėtose vietovėse.

Šios rūšys palaiko vietinę ekonominę veiklą ir tradicines vietinių gyventojų maisto sistemas. Daug rūšių priklauso nuo sezoninių ledų dangos bei gausaus planktono žydėjimo.

Žmonių istorija ir kultūra

Ilgą laiką Beringo jūros pakrantės ir salos buvo gyvenamos vietinių tautų — Aleutų (Unangax̂), Yup’ik, Siberijos Yup’ik, Čiukčių ir kitų. Šios bendruomenės vystė jūrinę medžioklę, žvejybą ir prisitaikė prie atšiaurių sąlygų. Europos tyrinėjimai prasidėjo XVIII a., kai Vitus Beringas ir kiti jūrininkai išaiškino šio regiono geografiją. Vėliau Rusijos ir Amerikos ekonominė veikla — kailių prekyba, kolonizacija ir vėlesnė Aliaskos pardavimo JAV 1867 m. — reikšmingai pakeitė regioną.

Per XX a. Beringo jūra tapo ir strategine sritimi: Antrojo pasaulinio karo metu Aleutų salose vyko kariniai veiksmai. Šiandien pakrantės bendruomenės vis dar stipriai priklauso nuo jūros išteklių, o tradicinės žvejybos ir medžioklės praktikos išlieka kultūriškai svarbios.

Ekonomika, žvejyba ir valdymas

Beringo jūra yra viena svarbiausių komercinės žvejybos zonų pasaulyje. Ypač reikšminga yra menkių (pollock) žvejyba — ji tiekia didelę dalį pasaulinės žuvies produkcijos. Be to, išgaunamos krabų rūšys, lašišos ir kiti jūros produktai. Ekonominė veikla apima:

• pramoninę žvejybą ir žuvų perdirbimą,
• vietinę subsistencinę žvejybą bei tradicines gavybos praktikas,
• galimą naftos, dujų ir mineralų žvalgymą kai kuriose vietose (sukeliantį diskusijas dėl rizikos aplinkai),
• laivybą tarp Ramiojo vandenyno ir Arkties regionų.

Valdymą vykdo tiek nacionalinės institucijos (pvz., JAV Beringo jūros žuvininkystės valdymo tarybos), tiek regioniniai ir tarptautiniai susitarimai su Rusija. Dėl žuvų populiacijų išsaugojimo taikomi kvotos, sezoniniai apribojimai ir techninės priemonės.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės Beringo jūros grėsmės:

• Klimato kaita: spartėjantis vandenų šiltėjimas ir ledų trūkumas keičia ekosistemų dinamiką, migracijos maršrutus ir maisto grandines.
• Okeano rūgštėjimas: slopina moliuskų ir kitų kalkinių organizmų vystymąsi, kas turi grandininį poveikį ekosistemai.
• Peržvejojimas: netinkama valdymo praktika gali menkinti tam tikrų rūšių atsargas.
• Naftos ir dujų žvalgyba, teršalai: rizika dėl išsiliejimų ir kitų pramoninių poveikių ypač grėsminga jautrioms pakrantės zonoms.
• Transportas ir triukšmas: laivybos augimas didina susidūrimų, triukšmo ir invazinių rūšių įvedimo riziką.

Apsaugai taikomos įvairios priemonės: ribojamos žuvininkystės kvotos, įsteigiamos saugomos teritorijos, vykdomos mokslinės stebėsenos bei tarptautiniai susitarimai tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos. Vietinės bendruomenės ir mokslo institucijos dalyvauja sprendimų priėmime, siekiant suderinti ekonominę veiklą ir išsaugojimą.

Mokslo tyrimai ir tolimesni iššūkiai

Beringo jūra yra intensyviai tiriama dėl savo ekologinės reikšmės, žuvininkystės svarbos ir jautrumo klimato pokyčiams. Tyrimai apima biologinės įvairovės monitoringą, jūros ledo ir klimato dinamikos stebėseną, žuvų populiacijų modeliavimą bei socioekonominius tyrimus vietinėms bendruomenėms. Ateities iššūkiai yra susiję su klimato kaitos spartumu, tarptautiniu valdymu ir poreikiu užtikrinti ilgalaikį išteklių tvarumą visiems naudotojams — tiek valstybinėms, tiek vietinėms bendruomenėms, tiek tarptautinei bendruomenei.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokios yra Beringo jūros koordinatės?

K: Koks yra Beringo jūros baseinas?

K: Kas skiria Beringo jūrą nuo Aliaskos įlankos?

K: Kokio dydžio jis yra?

K: Kas buvo Vitas Beringas ir kodėl ji pavadinta jo vardu?

K: Su kokiomis šalimis ribojasi ši jūra?

Klausimas: Kaip šiame paveiksle atrodo Bristolio įlanka?

Paieška pagal raidę