Bialovežos giria — senovinis UNESCO miškas su stumbrais (Lenkija–Baltarusija)

Bialovežos giria — UNESCO senovinis miškas Lenkija–Baltarusija su ~800 stumbrais, laukine gamta, pėsčiųjų ir dviračių takais. Atrask Europos pirmykštę gamtą ir istoriją.

Belovežo girioje yra senovinis miškas. Jis yra Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis yra 70 km į šiaurę nuo Bresto (Baltarusija) ir 62 km į pietryčius nuo Balstogės (Lenkija). Tai viena iš paskutiniųjų ir didžiausių išlikusių didelio pirmykščio miško, kadaise ėjusio per Europos lygumą, dalių. Be savo istorinės reikšmės, giria išsaugojo daug senų medžių, negyvos medienos ir sudėtingų miško struktūrų, kurios yra labai svarbios biologinei įvairovei ir moksliniams tyrimams.

Šis UNESCO pasaulio paveldo objektas ir biosferos rezervatas yra Bresto ir Gardino voblasto dalyse Baltarusijoje. Iš Lenkijos pusės jie yra netoli Bialovėžos miesto Podlasės vaivadijoje. Białowieża lenkiškai reiškia Baltasis bokštas. Abi valstybės išlaiko atskirus apsaugos režimus ir nacionalinius parkus, tačiau bendras miško ekologinis kontekstas pranoksta administracines ribas.

Mišku eina abiejų šalių siena. Čia įrengta pasienio perėja pėstiesiems ir dviratininkams. Miške gyvena 800 wisentų - sunkiausių žemyno sausumos gyvūnų. Dalis stumbrų laikomi apžvalgos aptvaruose arba saugomuose plotuose, kiti — laisvai migruojantys populiacijos nariai; jų apsauga tapo viena iš sėkmingiausių Europos rūšių atkūrimo istorijų.

Vieta ir reikšmė

Belovežo giria — tai fragmentas to, kas anksčiau užėmė dideles Europos lygumų teritorijas. Dėl savo senų medžių, plačių natūralių buveinių ir daugiarūšės faunos-mikrofaunos ji yra unikali Europoje. Miškas yra svarbus ne tik biologinei įvairovei, bet ir kultūriniam bei istoriniam paveldui: čia rasite XIX–XX a. medžioklės rūmų, tradicinių kaimo vietovių ir vietinių bendruomenių kultūrinių sluoksnių.

Gamta ir biologinė įvairovė

• Medžiai ir augalija: miške dominuoja seni ąžuolai, liepos, vyšnios, beržai ir eglės, taip pat daug nereikalingos (natūralios) negyvos medienos, kuri palaiko vabzdžių, grybų ir samanų įvairovę.
• Gyvūnai: girioje gyvena daug didelių žinduolių — stumbrai, elniai, briedžiai, šernai, vilkai ir lūšys — taip pat gausu paukščių, varliagyvių ir bezdurių vabzdžių. Dėl didelio buveinių mozaikos miškas yra svarbi migracijos ir dauginimosi zona.
• Ekologiniai procesai: natūralūs procesai, kaip senų medžių mirtis ir puvimas, padeda išlaikyti retas rūšis, kurių reikia tvarkingoms, neišvalytoms miško ekosistemoms.

Stumbrai (wisentai)

Wisentai — Europinis stumbras — yra didžiausi sausumos žinduoliai Europoje. Jie buvo beveik išnaikinti XX a., bet atkūrimo ir veisimo programos leido jiems sugrįžti į natūralius tinklus, įskaitant Belovežo girą. Stumbrų apsauga apima ne tik jų gausėjimą, bet ir stambių buveinių išsaugojimą, konfliktų su ūkininkais valdymą bei genetinį stebėjimą.

Istorija ir apsauga

Girioje saugumo ir medžioklės tvarka buvo taikoma dar nuo carinės Rusijos laikų, vėliau — tarpukario ir sovietinių epochų. Pastaruosius dešimtmečius teritorija įgijo tarptautinį apsaugos statusą: dalys pripažintos nacionaliniais parkais ir UNESCO paveldu. Tačiau miškas susiduria su apsaugos iššūkiais — kirtimais, miško fragmentacija, ligomis bei klimato kaitos poveikiu — todėl nuolat diskutuojama apie tinkamiausius valdymo metodus.

Lankymas ir praktinė informacija

• Geriausios stebėjimo galimybės — pavasarį ir rudenį: aktyvi gyvūnų veikla ir paukščių migracijos.
• Yra pažymėtų pėsčiųjų ir dviračių trasų, apžvalgos bokštų ir edukacinių takų. Rekomenduojama naudotis gidų paslaugomis, ypač jei norite stebėti stumbrus arba gilintis į gamtos pažinimą.
• Pasienio ruožas miške reikalauja atidumo: nors veikia perėja pėstiesiems ir dviratininkams, būtina gerbti vietos taisykles ir patikrinimus.
• Rizikų mažinimui: laikykitės nacionalinių parkų nurodymų, nepalikite šiukšlių ir neardykite natūralių buveinių.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Belovežo girios ateitis priklauso nuo tarptautinio bendradarbiavimo, tvarios miško politikos ir viešojo palaikymo. Svarbiausi uždaviniai — mažinti neteisėtus kirtimus, prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, išsaugoti genetinę stumbrų įvairovę ir palaikyti mokslinius tyrimus. Ilgalaikė sėkmė reikalauja subalansuoto požiūrio: apsaugoti gamtą ir tuo pačiu užtikrinti vietos bendruomenių gyvybingumą.

Belovežo giria yra ne tik gamtos paminklas, bet ir gyvas pavyzdys, kaip praeitis ir dabartis susijungia siekiant išsaugoti unikalias Europos ekosistemas. Aplankyti ją verta su pagarba gamtai ir supratimu apie jos jautrų statusą.

Lenkų kalbos skyrius

Lenkijos pusėje dalis Belovežo girios yra saugoma kaip Belovežo nacionalinis parkas (Białowieski Park Narodowy). Bendras jo plotas - apie 100 km² (39 kv. mylios). Čia taip pat yra Belovežo girioje (Polana Białowiesza). Čia yra keletas pastatų, kurie pirmiausia priklausė Rusijos carams. Carai buvo paskutiniai privatūs miško savininkai (nuo 1888 iki 1917 m.), kai visas miškas priklausė Rusijos imperijai. Čia yra viešbutis, restoranas ir automobilių stovėjimo aikštelės. Galima užsisakyti ekskursijas į griežtai kontroliuojamas parko teritorijas pėsčiomis arba arklių traukiamu vežimu. Kasmet lenkiškąją miško dalį aplanko apie 200 000 turistų. Vyksta šios pramogos: paukščių stebėjimas su vietiniu ornitologu, stumbrų stebėjimas natūralioje aplinkoje, pasivažinėjimas rogėmis ir vežimu su laužu. Miške yra populiarus Bialovėžos kaimas.

Belovežo nacionalinis parkas

Pavadinti ąžuolai

Miške auga nemažai didelių senovinių ąžuolų (Quercus robur), kai kuriems iš jų suteikti atskiri vardai. Kamienų apimtys matuojamos krūtinės aukštyje, 130 cm (51 colis) virš žemės.

• Puikus Mamamuszi. Apskritimo ilgis 690 cm (2005 m.), aukštis 34 m. Vienas storiausių ąžuolų miške, gražiu stulpeliniu kamienu. Medžio pavadinimas kilęs iš Moljero "Buržuazinio džentelmeno". Nuo 1989 m. medžio apimtis padidėjo 10 cm. Iš visų Belovežo pušyno ąžuolų, kurių apimtis viršija 600 cm (240 in), jis yra geriausios būklės.
• Nieznanowo karalius. Apskritimo ilgis 620 cm, aukštis 38 m. Šis medis turi vieną stulpiškiausių kamienų tarp Belovežo pušyno ąžuolų, įdomiai įsirėžusių į žemę. Pirmosios šakos išauga 18 m aukštyje. 1998 m. jis pamažu nyksta. Nuo 2005 m. tik dvi nedidelės šakos dar turi lapų. Nuo 1960-ųjų vidurio jo kamieno apimtis padidėjo apie 45 cm.
• Pietų imperatorius. Apskritimo ilgis 610 cm, aukštis 40 m. Medis neturi aiškių mirties požymių.
• Šiaurės imperatorius. Apskritimo ilgis 605 cm (238 col.), aukštis 37 m (121 pėdos). Medis turi labai taisyklingą kamieną ir neturi aiškių nykimo požymių.
• Pietų kryžius. Apskritimo ilgis 630 cm, aukštis 36 m. Prie kamieno pagrindo turi nemažą žievės pažeidimą rytinėje pusėje. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidurio jo apimtis padidėjo 65 cm (26 col.). Pavadinimas kilęs nuo vainiko formos, kurio pagrindinės šakos primena kryžių.
• Zwierzynieco sargybinis. Apskritimo ilgis 658 cm, aukštis 37 m. Tai vienas storiausių ąžuolų miške. Medis gerokai palinkęs į vakarus, o tai greičiausiai lėmė didelę kamieno apimtį ties jo pagrindu. Visos šakos yra gyvos, o tai rodo, kad medis yra geros būklės.

• Ąžuolo statinė. Apskritimo ilgis - 740 cm, aukštis - daugiau kaip 30 m. Šis medis pavadintas dėl statinės formos kamieno ir yra ąžuolas, kurio kamieno apimtis yra didžiausia tarp Belovežo ąžuolų. Medis yra negyvas, be žievės, jo amžius - apie 450 metų.
• Ąžuolas "Dominator". Apskritimo ilgis 680 cm, aukštis daugiau kaip 36 m. Vienas storiausių Belovežo pušies ąžuolų, nuo 1992 m. medis negyvas, o jo kamienas dabar beveik neturi žievės. Daugelį metų jis dominavo Belovežo pušyne pagal dydį. Jo amžius - apie 450 metų.
• Jagiełło ąžuolas. Apskritimas (kai auga) 550 cm, aukštis 39 m. Nugriuvo 1974 m., tačiau yra bene žymiausias iš visų miške augančių medžių. Pasakojama, kad po juo prieš 1410 m. Grunvaldo mūšį ilsėjosi karalius Vladislovas II Jagiełło. Nors iš tikrųjų manoma, kad medžiui buvo tik 450 metų, kai jis nuvirto.
• Lenkijos caro ąžuolas (lenk. Dąb Car). Apskritimo ilgis 640 cm, aukštis 41 m. Apskaičiuota, kad medžio tūris siekia 75 m³ (2600 pėdų). Jis žuvo 1984 m. ir daugiau kaip 20 metų stovėjo nudžiūvęs Lėšnos (Leśna Prawa) upės slėnio pakraštyje. Šiandien kamienas visiškai be žievės, o kai kurios šakos nulūžusios ir guli kamieno apačioje.
• Baltarusijos caro ąžuolas (baltarusių kalba) (kirilica: Царь-Дуб). Seniausias Baltarusijos ąžuolas, kurio aukštis 46 m, skersmuo didesnis nei 2 m, o amžius viršija 800 metų. Jis stovi už 2 km nuo Staroje Romatovo. Nuo 1963 m. yra nacionalinis paminklas.

Nieznanowo ąžuolo karalius


Pietų ąžuolo imperatorius

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kur yra Belovežo miškas?

K: Kaip toli Balovežos miškas nuo Bresto (Baltarusija)?

K: Kokia yra Belovežo girios reikšmė?

K: Ką lenkiškai reiškia Białowieża?

K: Kaip Baltosios Vokės miškas padalytas tarp Lenkijos ir Baltarusijos?

K: Kokie gyvūnai gyvena Belovežo girioje?

K: Ar Bialovėžos girioje yra pasienio punktas pėstiesiems ir dviratininkams?

Paieška pagal raidę