Bjelovaro–Bilogoros apskritis
Bjelovarsko-Bilogorsko apskritis (tariama [bjêloʋaːr-bîloɡora]; kroatiškai Bjelovarsko-Bilogorska županija [bjêloʋaːrsko-bîloɡorskaː ʒupǎnija]) - apskritis centrinėje Kroatijoje.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Bjelovaro miestas paminėtas 1413 m. Jis tapo svarbus, kai 1756 m. buvo pastatytas fortas, skirtas gintis nuo Osmanų imperijos, kuri dažnai įsiverždavo į Kroatiją.
Šiauriniame apskrities pakraštyje stūkso Bilgoros kalva. Taigi pavadinimas kilęs nuo dviejų svarbių apskrities vietovių - Bjelovaro ir Bilogoros.
Kiti apskrities miestai yra Daruvaras, Garešnica, Čazma ir Grubišno Polje.
Bjelovaro-Bilogoro apskritis ribojasi su Koprivnicos-Križevci apskritimi šiaurėje, Virovicos-Podravinos apskritimi šiaurės rytuose, Požegos-Slavonijos apskritimi pietryčiuose, Sisako-Moslavinos apskritimi pietvakariuose ir Zagrebo apskritimi vakaruose.
Administracinis padalinys
Bjelovar-Bilogora apskritis suskirstyta į 5 miestus ir 18 savivaldybių.
| Miestai | |
| Miestas | Gyventojai |
| Bjelovar | 40,276 |
| Čazma | 8,077 |
| Daruvar | 11,633 |
| Garešnica | 10,472 |
| Grubišno Polje | 6,478 |
| Savivaldybės | |
| Savivaldybė | Gyventojai |
| Berek | 1,443 |
| Dežanovac | 2,715 |
| Đulovac | 3,245 |
| Hercegovac | 2,383 |
| Ivanska | 2,911 |
| Kapela | 2,984 |
| Končanica | 2,360 |
| Naujoji Rača | 3,433 |
| Rovišće | 4,822 |
| Severinas | 877 |
| Sirač | 2,218 |
| Šandrovac | 1,776 |
| Štefanje | 2,030 |
| Velika Pisanica | 1,781 |
| Velika Trnovitica | 1,370 |
| Veliki Grđevac | 2,849 |
| Veliko Trojstvo | 2,741 |
| Zrinski Topolovac | 890 |
Demografiniai duomenys
| Bjelovar-Bilogora apskrities gyventojai | ||
| Metai | Gyventojai | ±% |
| 1857 | 84,893 | - |
| 1869 | 95,981 | +13.1% |
| 1880 | 101,420 | +5.7% |
| 1890 | 130,901 | +29.1% |
| 1900 | 150,825 | +15.2% |
| 1910 | 163,039 | +8.1% |
| 1921 | 162,453 | -0.4% |
| 1931 | 173,597 | +6.9% |
| 1948 | 166,485 | -4.1% |
| 1953 | 170,651 | +2.5% |
| 1961 | 167,599 | -1.8% |
| 1971 | 157,811 | -5.8% |
| 1981 | 149,551 | -5.2% |
| 1991 | 144,042 | -3.7% |
| 2001 | 133,084 | -7.6% |
| 2011 | 119,764 | -10.0% |
| Šaltinis: Naselja i stanovništvo Republike Hrvatske 1857-2001, Kroatijos statistikos biuras, Zagrebas, 2005 m. | ||
2011 m. surašymo duomenimis, apskrityje gyveno 119 764 žmonės. Gyventojų tankumas - 45 žmonės viename kilometre2.
Dauguma žmonių yra etniniai kroatai. Jie sudaro 84,8 % gyventojų. Serbai sudaro 6,3 %, o čekai - 5,2 %.
Bjelovar-Bilogorsko apskrities gyventojų piramidė pagal 2011 m. gyventojų surašymo duomenis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bjelovar-Bilogoro apskritis?
A: Bjelovar-Bilogora apskritis yra apskritis centrinėje Kroatijoje.
K: Kada istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Bjelovaro miestas?
A: Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Bjelovaro miestas paminėtas 1413 m.
K: Kodėl Bjelovaras tapo svarbus?
A: Bjelovaras tapo svarbus, kai 1756 m. buvo pastatytas fortas, skirtas apsiginti nuo Osmanų imperijos, kuri dažnai įsiverždavo į Kroatiją.
K: Kur yra Bilogora?
A: Bilogora yra šiauriniame apskrities pakraštyje.
K: Kaip Bjelovaro-Bilogorės apskritis gavo savo pavadinimą?
A: Bjelovar-Bilogora apskritis pavadinimą gavo nuo dviejų svarbių apskrities vietovių - Bjelovar ir Bilogora.
K: Kokie miestai yra Bjelovar-Bilogora apskrityje?
A: Bjelovar-Bilogora apskrityje yra šie miestai: Daruvar, Garešnica, Čazma ir Grubišno Polje.
K: Kokios apskritys ribojasi su Bjelovar-Bilogora apskritimi?
A: Bjelovar-Bilogora apskritis šiaurėje ribojasi su Koprivnicos-Križevci apskritimi, šiaurės rytuose - su Virovicos-Podravinos apskritimi, pietryčiuose - su Požegos-Slavonijos apskritimi, pietvakariuose - su Sisako-Moslavinos apskritimi, o vakaruose - su Zagrebo apskritimi.
