Kroatų kalba: kilmė, tarmės ir gramatikos raida
Kroatų kalba daugiausia vartojama visoje Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei aplinkinėse Europos šalyse. Ji priklauso pietų slavų kalbų grupei ir yra glaudžiai susijusi su serbų, bosnių ir juodkalniečių kalbomis — kartu šios kalbos dažnai pavadinamos serbo-kroatų arba tarpusavyje suprantamomis kalbinėmis variacijomis. Kroatų kalbos gramatika — kroatų kalbos gramatika. Kroatų kalbą sudaro trys pagrindinės šnekamosios kalbos (kaikaviška, čakaviška ir štokaviška), kurių tarimdavos ir leksika skiriasi priklausomai nuo regiono.
Kilmė ir kalbinė padėtis
Kroatų kalba, kaip ir kitos pietų slavų kalbos, kilusi iš senosios slavų kalbos. Istoriniu požiūriu regionuose gyvavo kelios tarmės bei rašytinės tradicijos: glagoliška (Glagolita) raštija buvo naudojama dalies Dalmatijos ir Istrijos bažnytinėse tekstuose, o vėliau plačiai paplito ir lotyniška (galiausiai gimtoji lotyniška abėcėlė, vėliau—Gajaus lotyniška abėcėlė). Kalbinė izoliacija ir įvairios istorinės įtakos (italų, vengrų, vokiečių, turkų) lėmė regioninius skirtumus tiek tarme, tiek leksikoje.
Tarmės ir jų ypatybės
Kroatų kalboje išskiriamos trys didžiosios tarmės:
- Čakaviška (čakavica) – vyrauja Adrijos jūros pakrantėje ir salose; turi daug archajiškų bruožų ir daug glagoliškosios tradicijos tekstų.
- Kajkaviška (kajkavica) – vartojama šiaurės vakaruose, arti Kroatijos sostinės ir Slovėnijos pasienio; turi įtakų slovėnų ir vengrų kalboms.
- Štokaviška (štokavica) – pati plačiausiai paplitusi; ji tapo pagrindu šiuolaikinio rašytinio kroatų kalbos standarto susiformavimui. Štokaviška turi kelias potarmes (pvz., ikjevaninę/ijekavą, ekavą ir kt.).
Kiekviena tarmė pasižymi savitu fonetiniu, morfologiniu ir leksikiniu bruožu. Netoli Adrijos jūros pakrantės kroatų tarimai buvo labiau paveikti italų, o šiaurėje — labiau panašūs į vengrų kalbos įtaką. Tarmėse taip pat išliko įvairių akcentavimo sistemų ypatumai.
Kalbos kodifikacija ir rašyba
Kroatų kalbos taisyklės pradėtos sistemingai užrašinėti XVII a. pradžioje: pirmąją gramatiką lotynų kalba 1604 m. parašė Bartol Kašić. Nuo 1604 m. iki 1836 m. išleista daugybė gramatikų (iš viso apie 17 minėtu laikotarpiu), daugiausia aprašančių štokaviškąją tarmę, tačiau pasitaikė ir kajkaviškųjų aprašymų. XIX a. intensyvėjo kalbos kodifikacijos darbai, susiję su tautiniu judėjimu (ilirizmas) ir didesniu vieningos raštijos poreikiu.
XIX a. svarbų vaidmenį atliko Ljudevit Gaj, pasiūlęs lotynišką abėcėlę, paremtą čekų pavyzdžiu: buvo priimtos raidės č, š, ž ir iš lenkų kalbos – ć. Gaj taip pat įtraukė digrafus lj, nj ir dž, vėliau rašyboje įsitvirtino ir raidė đ (vietoj ankstesnių dj arba gj formų, pagal Đuro Daničičiaus pasiūlymus). Ši abėcėlė (vadinama Gajaus lotyniškąja abėcėle) tapo dabartinės kroatų rašybos pagrindu.
Gramatikos bruožai ir raidos ypatumai
Kroatų kalba išsaugo daug slavų kalbų gramatinių ženklų:
- Dažnai minima deklinacija: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, šauksmininkas, vietininkas ir įnagininkas (iš viso 7 linksniai).
- Yra trys gimtys: vyriška, moteriška ir neutriška, o būdvardžiai sutarus su daiktavardžiais pagal giminę, skaičių ir linksnį.
- Veiksmažodžiai vartojami su aspektu (perfectyvus vs. imperfektyvus), turi daug asmeninių formų ir laikų: dabartis, keli praeities laikai (perfektas ir formos, kurios literatūroje ar kai kuriose tarmėse reiškia aoristą/imperfektą), du ateities laikai ir sąlyginiai moodžiai.
- Vartojami išsivystę prielinksniai, sudėtinės veiksmažodžių formos ir gausybė afiksų žodžių kūrimui.
Per raidos istoriją sintaksė ir morfologija patyrė supaprastėjimų ir regioninių įtakų, tačiau bendrieji slavų bruožai išliko, todėl kroatų kalba yra morfologiškai turtinga.
Standartizacija ir moderni padėtis
Per XIX a. ėmė formuotis rašytinis standartas, pagrįstas štokaviškąja tarmė, tačiau su tam tikromis regioninėmis variacijomis (pvz., ijekavizmas). Ilgainiui kroatų standartas įsitvirtino švietime, administracijoje ir žiniasklaidoje. Šiuolaikinė kroatų kalba yra viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų ir yra pagrindinė kroatų identiteto dalis.
Šiuo metu kroatų kalbą naudoja maždaug apie 4–5 milijonus gimtakalbių, daugiausia Kroatijoje, taip pat Bosnijoje ir Hercogovinoje bei emigracijoje. Kalbos tarmės ir etnolingvistinės variacijos tebėra gyvos, jas saugo liaudies kūryba, vietiniai tekstai ir tarmėse vartojami žodžiai.
Santrauka: Kroatų kalba turi ilgaamžę kodifikacijos tradiciją nuo XVII a., tris pagrindines tarmes (čakavica, kajkavica, štokavica), ir Gajaus pasiūlytą lotynišką abėcėlę, kuri padėjo suvienodinti rašybą. Gramatika išsaugo pagrindinius slavų bruožus — linksnius, gimtis ir veiksmažodžių aspektus — tuo pačiu vystantis ir atsinaujinant pagal istorines bei regionines įtakas.
Kroatų kalba Baska tabletė 1100.
Kroatijos maldaknygė 1380-1400 m.
Ortografija
Kroatų kalboje naudojamas lotyniškas raštas, kurį sudaro 30 raidžių ir vienas diftongas "ie" arba "ije" bei "ŕ". Ši sistema kroatų kalboje vadinama gajica (arba kroatų gajos lotyniška abėcėlė). Pavadinimas kilo iš Ljudevit Gaj. Raidžių tvarka (ir visa abėcėlė) kroatų kalba vadinama abeceda, nes pirmosios 4 raidės rašomos "a, be, ce, de". Rašant svetimvardžius ir žodžius bei kai kurių profesijų atstovus kroatų kalboje vartojamos raidės, kurios nepriklauso gajicai, pavyzdžiui, "X, x (iks), Y,y (ipsilon)" ir kt.
Kroatų abėcėlė (Gaica) 1830.c
· 
(a)
· 
(būti)
· 
(ce)
· 
(če)
· 
(će)
· 
(de)
· 
(dže)
· 
(đe)
· 
(e)
· 
(ef)
· 
(ge)
· 
(ha)
· 
(i)
· 
(je)
· 
(ka)
· 
(el)
· 
(elj)
· 
(em)
· 
(lt)
· 
(enj)
· 
(o)
· 
(pe)
· 
(er)
· 
(es)
· 
(eš)
· 
(te)
· 
(u)
· 
(ve)
· 
(ze)
· 
(že)
Gramatiniai atvejai
Kroatų kalboje daiktavardžiai keičia formą priklausomai nuo sakinio sudėties. Tai vadinama linksniavimu. Kroatų kalbos besimokantiems žmonėms deklinacija yra sunkiausiai įvaldoma kalbos dalis. Ją aiškinti labai sudėtinga ir užima daug laiko, todėl naudosime paprastesnius metodus. Tačiau daiktavardžių ir įvardžių linksniavimą turi daugelis kalbų, tarp jų ir anglų kalba. Tačiau anglų kalboje dabar išliko tik įvardžių linksniavimas. Pradėkime nuo to, kad paaiškinsime visus septynis kroatų kalbos gramatinius atvejus. Dažniausiai gramatiniams atvejams nustatyti naudojamas metodas (tas pats metodas naudojamas kroatų mokyklose, kai jo mokomi vaikai): kai bandote išsiaiškinti, kuriuo atveju turėtų būti daiktavardis, užduokite sau klausimą. Kroatų kalboje gramatiniai atvejai vadinami padeži (daugiskaita) ir padež (vienaskaita).
- Pavyzdys:
- Šiame pavyzdyje parodysime, kaip nustatyti daiktavardžio gramatinį atvejį pagal toliau pateiktą lentelę.
- Krešimiras eina į mokyklą. (Krešimir ide u školu.)
Klausimas, kurį čia užduosite sau, yra toks: "Kur eina Krešimiras?". Atsakymas: jis eina į mokyklą. Pažvelgę į toliau pateiktą lentelę pamatysite, kad klausime "kur" vartojamas vietininkas.
| Gramatinis atvejis | Klausimas, kurį užduodate sau | Pavyzdys |
| Nominatyvas (Nominatyvas) | Tko? Što? (Kas ar kas?) | Jabuka yra baigta. (Obuolys skanus.) |
| Genitiv (Genityvas) | Koga? Čega? Čiji? (Kas ar ko trūksta? Kas?) | Ovo radim zbog jabuke. (Tai darau dėl obuolio.) |
| Dativ (Įvardžiuotinė forma) | Komu? Čemu? (Kam ar kam aš einu?) | Idem prema jabuci. (Einu link obuolio.) |
| Akuzativ (Akusatyvas) | Koga? Što? (Kas ar kas?) | Ne vidim jabuku. (Aš nematau obuolio.) |
| Vokativ (Vokatyvas) | Oj! Ej! (Oi! Ei!) | Oj, jabuko! (Oi, obuolys!) |
| Lokativ (Vietininkas) | Gdje? U komu? U čemu? (Kur? Kokioje vietoje? Kurioje?) | Živim u jabuci. (Gyvenu obuolyje.) |
| Instrumentinis | S kime? S čime? (Su kuo ar su kuo?) | Trčim s jabukom. (Bėgu su obuoliu.) |
Lytis
Kroatų kalbos daiktavardžiai skirstomi į tris lytis: vyriškąją, moteriškąją ir giminę. Labai svarbu žinoti daiktavardžio lytį, nes ji turi įtakos visiems sakinio žodžiams, kurie yra susiję su daiktavardžiu, pavyzdžiui, būdvardžiams. Daiktavardžio lytis nustatoma pagal jo galūnę (su tam tikromis išimtimis). Taip lengviau pasakyti, kokios lyties yra daiktavardis, neįsimenant kiekvieno žodžio lyties. Žr. toliau pateiktą lentelę. Daiktavardžiai išlaiko savo giminę daugiskaitoje. Pavyzdžiui, nors daiktavardis "žene" (moterys) baigiasi galūne -e, jis yra moteriškosios giminės.
| Pabaiga | -a | -e, -o | -k, -l, -r, -d... (ir visos kitos raidės) |
| Lytis | Moteriškas | Neuterizuoti | Vyriškas |
| Pavyzdys | žena (moteris) | sunce (saulė) | metak (kulka) |
Gramatiniai aspektai
Kroatų kalbos veiksmažodžiai turi du gramatinius aspektus: perfektą ir imperfektą. Perfekto aspektas reiškia jau baigtą veiksmą. Neveikiamosios rūšies veiksmažodžiai vaizduoja tebesitęsiantį veiksmą. Taigi kiekvienas veiksmažodis savo infinityvo forma gali būti užrašytas dviem būdais: perfekto ir imperfekto aspektu. Lentelėje toliau pateikiami 5 veiksmažodžiai tiek perfekto, tiek imperfekto aspektais.
| Neveikiamosios rūšies veiksmažodis infinityve | Veiksmažodžio infinityvas |
| Trčati. (Bėgti. begalinis veiksmas) | Odtrčati. (Konkretus veiksmas, bėgimas jau atliktas.) |
| Sėdi čia ir sėdi. (Sėdėti. begalinis veiksmas) | Sjesti. |
| Plivati. (Plaukti. begalinis veiksmas) | Atsiprašyti. |
| Graditi. (Statyti. begalinis veiksmas) | Izgraditi. |
| Popravėti. (Ištaisyti, suremontuoti, pataisyti. begalinis veiksmas) | Popraviti. |
Gramatiniai laikai
Kroatų kalboje yra septyni gramatiniai laikai. Juos galima skirstyti dvejopai: pagal laiką ir pagal sudėtingumą. Paprasti laikai susideda tik iš 1 žodžio (paprasti laikai yra aoristas, imperfektas ir esamasis laikas), o sudėtingi laikai susideda iš 2 ar net 3 žodžių (sudėtingi laikai yra pliuperfektas, perfektas, pirmasis būsimasis laikas, antrasis būsimasis laikas), nes juos sudaro ir pagalbiniai veiksmažodžiai. Be to, kai kurių gramatinių laikų negalima sudaryti su abiem gramatiniais aspektais, jie veikia tik su vienu aspektu.
| Įtemptas | Aprašymas | Pavyzdys |
| Pluperfektas | Veiksmas, kuris įvyko prieš kitą veiksmą (tas pats kaip anglų past perfect). | Mladen je bio ručao. (Mladenas pietavo.) |
| Netobulas | Praeities laikas, kuris sudaromas tik iš neveikiamųjų veiksmažodžių. Nebaigtasis praeities laikas. | Mladen trčaše. (Mladenas bėgo.) |
| Aoristas | Praeitasis laikas (šiais laikais mažai vartojamas). Tai tas pats kaip Perfekt. Gali būti sudaromas tik su veiksmažodžiais, esančiais perfekto būsenos. | Mladen odtrčaše. (Mladenas bėgo, bet kažkada baigė.) |
| Puikus | Pagrindinis praeities laikas. Gali būti sudaromas ir iš neveikiamosios, ir iš sudurtinių veiksmažodžių. | Mladen je trčao. (Mladenas bėgo). |
| Dabartinis | Esamasis laikas. | Mladen ruča. (Mladenas pietauja.) |
| Pirmoji ateitis | Būsimasis laikas. | Mladen će ručati. (Mladenas pietaus.) |
| Antrasis būsimasis prieš-būsimasis laikas. | Vartojamas būsimam veiksmui, kuris įvyks prieš kitą būsimą veiksmą, išreikšti. | Ako bude kiša uskoro pala, suša će prestati. (Jei netrukus prasidės lietus, sausra baigsis.) |
Bendrosios frazės
- Pagrindinės ir įprastos išraiškos:
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Da | Taip |
| Ne | Ne |
| Što | Ką |
| I | Ir |
| Ili | Arba |
| Bok | Sveiki, iki pasimatymo |
| Zbogom | Atsisveikinimas |
| Geros naujienos | Laba diena |
| Geras rytojus | Labas rytas |
| Geras vakaras | Labas vakaras |
| Laku noć | Laba naktis |
| Možda | Galbūt |
| Kada | Kai |
| Gdje | Kur |
| Kako | Kaip |
| Hvala | Ačiū |
| Dođi | Ateikite |
- Spalvos:
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Zlatna | Auksinis |
| Zelena | Žalioji |
| Crvena | Raudona |
| Žuta | Geltona |
| Smeđa | Ruda |
| Narančasta | Oranžinė |
| Crna | Juoda |
| Plava | Mėlyna |
| Ružičasta | Rožinis |
| Ljubičasta | Violetinė |
| Siva | Pilka |
| Bijela | Balta |
| Tirkizna | Turkio spalvos |
| Srebrna | Sidabrinis |
- Dienos, mėnesiai ir metų laikai
Kroatijos savaitė prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį, kitaip nei kai kurių kitų šalių savaitės, kuriose sekmadienis yra pirmoji diena, o šeštadienis - paskutinė.
- Dienos:
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Ponedjeljak | Pirmadienis |
| Utorakas | Antradienis |
| Srijeda | Trečiadienis |
| Ketvirtadienis | Ketvirtadienis |
| Petakas | Penktadienis |
| Subota | Šeštadienis |
| Nedjelja | Sekmadienis |
- Mėnesiai:
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Siječanj | Sausis |
| Veljača | Vasaris |
| Ožujak | Kovas |
| Travanj | Balandis |
| Svibanj | Gegužė |
| Lipanj | Birželio mėn. |
| Srpanj | Liepa |
| Kolovozas | Rugpjūtis |
| Rujan | Rugsėjis |
| Listopad | Spalio mėn. |
| Studijos | Lapkritis |
| Prosinac | Gruodžio mėn. |
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Sjever | Šiaurės |
| Ąsotis | Pietų |
| Istok | Rytų |
| "Zapad" | Vakarų |
| Gore | Į viršų |
| Dolje | Žemyn |
| Lijevo | Kairėje pusėje |
| Desno | Dešinė |
- Prielinksniai
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Na | Svetainėje |
| Uz | Pagal |
| Ispod/pod | Po, žemiau |
| Iznad/nad/ober | Virš |
| U | Svetainėje |
| Ispred | Priešais |
| Iza | Už |
- Skaičiai
| 0 - Nula |
| 1 - Džedanas |
| 2 - Dva |
| 3 - Tri |
| 4 - Četiri |
| 5 - naminiai gyvūnėliai |
| 6 - Šest |
| 7 - Sedam |
| 8 - Osamas |
| 9 - Devet |
| 10 - Deset |
| 11 - Vienybė |
| 12 - Dvanaest |
| 13 - Trinaest |
| 14 - Četrnaest |
| 15 - Petnaest |
| 16 - Šesnaest |
| 17 - Sedamnaest |
| 18 - Osamnaest |
| 19 - Devyniolika metų |
| 20 - Dvadeset |
| 30 - Trideset |
| 40 - Četrdeset |
| 50 - Pedeset |
| 60 - Šezdeset |
| 70 metų - Sedamdeset |
| 80 metų - Osamdeset |
| 90 - Devedeset |
| 100 - Sto |
| 1 000 - Tisuću |
| 1 000 000 - Milijonas |
| 1 000 000 000 000 - Milijarda |
Teritorijos, kuriose kalbama kroatų kalba, centrinės pietų slavų djasistemos (2006 m. duomenimis)
Skirtingos kalbos
| Kroatijos | Serbų kalba | |
| Palyginkite | Usporedba | Pareђење (Poređenje) |
| Europa | Europa | Europa (Europa) |
| Nyderlandai | Nizozemska | Холандија (Holandija) |
| Italai | Talijani | Italјани (Italija) |
| Visata | Svemir | Jūsų nuomonė (Vasiona) |
| Stuburas | Kralježnica | Кичма (Kičma) |
| Oro | Zrak | Ваздух (Vazduh) |
| Švietimas | Odgoj | Васпитање (Vaspitanje) |
| Savaitė | Tjedanas | Седмица (Sedmica) |
| Istorija | Povijest | Istorija (Istorija) |
| Pantaloons | Hlače | Панталоне (Pantalone) |
| Pilvas | Trbuh | Stomakas (Stomak) |
| Mokslas | Znanost | Mokslas (Nauka) |
| Asmeniškai | Osobno | Лично (Lično) |
| Persona | Osoba | Лице (Lice) |
| Jungtinės Tautos | Ujedinjeni Narodi | Уједињене Нације (Ujedinjene Nacije) |
| Duona | Kruh | Хлеб (Hleb) |
| Dirbtinis | Umjetno | Вештачки (Veštački) |
| Kryžius | Križ | Kortelė (Krst) |
| Demokratija | Demokracija | Demokratija (Demokratija) |
| Aptikimas | Spoznaja | Сазнање (Saznanje) |
| Sala | Otok | Острво (Ostrvo) |
| Pareigūnas | Časnik | Официр (Oficir) |
| Kelių eismas | Keleivių vežimas | Друмски саобраћај (Drumski saobraćaj) |
| Autobahn | Autocesta | Autoput (Autoput) |
| Ilgis | Duljina | Дужина (Dužina) |
| Asociacija | Udruga | Удружење (Udruženje) |
| Gamykla | Tvornica | Фабрика ("Fabrika", "Fabrika") |
| Bendra | Opće | Įrankiai (Opšte) |
| Kristus | Krist | Христoс (Hristos) |
| Atsiprašau | Oprosti | Išvyni (Izvini) |
| Gimtosios kalbos standartas | Materinski jezićni standartas | Матерњи језички стандард |
Klausimai ir atsakymai
K: Kokiose šalyse kalbama kroatų kalba?
A: Kroatų kalba daugiausia vartojama Kroatijos bei Bosnijos ir Hercegovinos šalyse, taip pat aplinkinėse Europos šalyse.
K: Kada pradėta kodifikuoti kroatų kalbą?
A: Kroatų kalba pradėta kodifikuoti XVII a. pradžioje, kai 1604 m. Bartol Kašić lotynų kalba parašė pirmąją gramatiką.
K: Kiek gramatikų buvo parašyta 1604-1836 m.?
A: 1604-1836 m. iš viso buvo parašyta 17 gramatikų.
K: Kokios tarmės yra kroatų kalbos dalis?
A: Kroatų kalbą sudaro trys tarmės: kaikaviška, čakaviška ir štokaviška.
K: Kas pasiūlė naujas raides kroatų kalbai rašyti?
A: Ljudevit Gaj pasiūlė naujas raides iš čekų (č,ž,š,ľ,ň,ď ir ǧ) ir lenkų kalbos (ć).
K: Kokios dar fonemos buvo priimtinos rašyti XIX a. Kroatijoje?
A: Tam tikroms fonemoms užrašyti taip pat buvo priimtini tokie digrafai kaip ie, lj, nj ir dž.
