Kroatų kalba
Kroatų kalba daugiausia vartojama visoje Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei aplinkinėse Europos šalyse. Kroatų kalbos gramatika - kroatų kalbos gramatika. Kroatų kalbą sudaro trys šnekamosios kalbos (kaikaviška, čakaviška ir štokaviška).
Kroatų kalbos gramatikos rodo, kad kalba pradėta kodifikuoti XVII a. pradžioje (pirmąją gramatiką lotynų kalba 1604 m. parašė Bartol Kašić). Tai reiškia, kad kalbos taisyklės buvo užrašytos. Nuo 1604 m. iki 1836 m. išleista 17 gramatikų. Dauguma jų aprašė štokaviškąją tarmę, tačiau kai kurios buvo apie kajkaviškąją. XIX a. buvo parašyta daugiau gramatikų, paremtų štokavičių kalba. Tai buvo Šime Starčevičiaus "Nova ricsoslovnica illiricka" (1812 m.) ir Ignjat Alojzije Brlić "Grammatik der illyrischen Sprache" (1833 m.),. Dar iki XIX a. trys kroatų kalbos tarmės buvo beveik vienodai vartojamos. Tačiau kiekvienos tarmės užrašymo būdai Kroatijoje skyrėsi. Netoli Adrijos jūros pakrantės ji buvo panašesnė į italų, o netoli Vengrijos sienos - į vengrų. Visose minėto laikotarpio (1604-1836 m.) gramatikose buvo vartojami trys kirčiai: kirčiuotasis, kirčiuotasis ir kirčiuotasis, Starčevičiaus gramatika yra išimtis, nes joje vartojama keturių kirčių sistema. XIX a. Ljudevit Gaj pasiūlė naujas čekų kalbos raides (č,ž,š,ľ,ň,ď ir ǧ). Buvo priimtos č, ž ir š raidės, o iš lenkų kalbos - ć. Kitų fonemų (garsų) atveju buvo priimami šie digrafai: ie, lj, nj ir dž. Vėliau dj arba gj buvo pakeista į đ (pagal Đuro Daničićiaus pasiūlymą).
Kroatų kalba Baska tabletė 1100.
Kroatijos maldaknygė 1380-1400 m.
Ortografija
Kroatų kalboje naudojamas lotyniškas raštas, kurį sudaro 30 raidžių ir vienas diftongas "ie" arba "ije" bei "ŕ". Ši sistema kroatų kalboje vadinama gajica (arba kroatų gajos lotyniška abėcėlė). Pavadinimas kilo iš Ljudevit Gaj. Raidžių tvarka (ir visa abėcėlė) kroatų kalba vadinama abeceda, nes pirmosios 4 raidės rašomos "a, be, ce, de". Rašant svetimvardžius ir žodžius bei kai kurių profesijų atstovus kroatų kalboje vartojamos raidės, kurios nepriklauso gajicai, pavyzdžiui, "X, x (iks), Y,y (ipsilon)" ir kt.
Kroatų abėcėlė (Gaica) 1830.c
· 
(a)
· 
(būti)
· 
(ce)
· 
(če)
· 
(će)
· 
(de)
· 
(dže)
· 
(đe)
· 
(e)
· 
(ef)
· 
(ge)
· 
(ha)
· 
(i)
· 
(je)
· 
(ka)
· 
(el)
· 
(elj)
· 
(em)
· 
(lt)
· 
(enj)
· 
(o)
· 
(pe)
· 
(er)
· 
(es)
· 
(eš)
· 
(te)
· 
(u)
· 
(ve)
· 
(ze)
· 
(že)
Gramatiniai atvejai
Kroatų kalboje daiktavardžiai keičia formą priklausomai nuo sakinio sudėties. Tai vadinama linksniavimu. Kroatų kalbos besimokantiems žmonėms deklinacija yra sunkiausiai įvaldoma kalbos dalis. Ją aiškinti labai sudėtinga ir užima daug laiko, todėl naudosime paprastesnius metodus. Tačiau daiktavardžių ir įvardžių linksniavimą turi daugelis kalbų, tarp jų ir anglų kalba. Tačiau anglų kalboje dabar išliko tik įvardžių linksniavimas. Pradėkime nuo to, kad paaiškinsime visus septynis kroatų kalbos gramatinius atvejus. Dažniausiai gramatiniams atvejams nustatyti naudojamas metodas (tas pats metodas naudojamas kroatų mokyklose, kai jo mokomi vaikai): kai bandote išsiaiškinti, kuriuo atveju turėtų būti daiktavardis, užduokite sau klausimą. Kroatų kalboje gramatiniai atvejai vadinami padeži (daugiskaita) ir padež (vienaskaita).
- Pavyzdys:
- Šiame pavyzdyje parodysime, kaip nustatyti daiktavardžio gramatinį atvejį pagal toliau pateiktą lentelę.
- Krešimiras eina į mokyklą. (Krešimir ide u školu.)
Klausimas, kurį čia užduosite sau, yra toks: "Kur eina Krešimiras?". Atsakymas: jis eina į mokyklą. Pažvelgę į toliau pateiktą lentelę pamatysite, kad klausime "kur" vartojamas vietininkas.
| Gramatinis atvejis | Klausimas, kurį užduodate sau | Pavyzdys |
| Nominatyvas (Nominatyvas) | Tko? Što? (Kas ar kas?) | Jabuka yra baigta. (Obuolys skanus.) |
| Genitiv (Genityvas) | Koga? Čega? Čiji? (Kas ar ko trūksta? Kas?) | Ovo radim zbog jabuke. (Tai darau dėl obuolio.) |
| Dativ (Įvardžiuotinė forma) | Komu? Čemu? (Kam ar kam aš einu?) | Idem prema jabuci. (Einu link obuolio.) |
| Akuzativ (Akusatyvas) | Koga? Što? (Kas ar kas?) | Ne vidim jabuku. (Aš nematau obuolio.) |
| Vokativ (Vokatyvas) | Oj! Ej! (Oi! Ei!) | Oj, jabuko! (Oi, obuolys!) |
| Lokativ (Vietininkas) | Gdje? U komu? U čemu? (Kur? Kokioje vietoje? Kurioje?) | Živim u jabuci. (Gyvenu obuolyje.) |
| Instrumentinis | S kime? S čime? (Su kuo ar su kuo?) | Trčim s jabukom. (Bėgu su obuoliu.) |
Lytis
Kroatų kalbos daiktavardžiai skirstomi į tris lytis: vyriškąją, moteriškąją ir giminę. Labai svarbu žinoti daiktavardžio lytį, nes ji turi įtakos visiems sakinio žodžiams, kurie yra susiję su daiktavardžiu, pavyzdžiui, būdvardžiams. Daiktavardžio lytis nustatoma pagal jo galūnę (su tam tikromis išimtimis). Taip lengviau pasakyti, kokios lyties yra daiktavardis, neįsimenant kiekvieno žodžio lyties. Žr. toliau pateiktą lentelę. Daiktavardžiai išlaiko savo giminę daugiskaitoje. Pavyzdžiui, nors daiktavardis "žene" (moterys) baigiasi galūne -e, jis yra moteriškosios giminės.
| Pabaiga | -a | -e, -o | -k, -l, -r, -d... (ir visos kitos raidės) |
| Lytis | Moteriškas | Neuterizuoti | Vyriškas |
| Pavyzdys | žena (moteris) | sunce (saulė) | metak (kulka) |
Gramatiniai aspektai
Kroatų kalbos veiksmažodžiai turi du gramatinius aspektus: perfektą ir imperfektą. Perfekto aspektas reiškia jau baigtą veiksmą. Neveikiamosios rūšies veiksmažodžiai vaizduoja tebesitęsiantį veiksmą. Taigi kiekvienas veiksmažodis savo infinityvo forma gali būti užrašytas dviem būdais: perfekto ir imperfekto aspektu. Lentelėje toliau pateikiami 5 veiksmažodžiai tiek perfekto, tiek imperfekto aspektais.
| Neveikiamosios rūšies veiksmažodis infinityve | Veiksmažodžio infinityvas |
| Trčati. (Bėgti. begalinis veiksmas) | Odtrčati. (Konkretus veiksmas, bėgimas jau atliktas.) |
| Sėdi čia ir sėdi. (Sėdėti. begalinis veiksmas) | Sjesti. |
| Plivati. (Plaukti. begalinis veiksmas) | Atsiprašyti. |
| Graditi. (Statyti. begalinis veiksmas) | Izgraditi. |
| Popravėti. (Ištaisyti, suremontuoti, pataisyti. begalinis veiksmas) | Popraviti. |
Gramatiniai laikai
Kroatų kalboje yra septyni gramatiniai laikai. Juos galima skirstyti dvejopai: pagal laiką ir pagal sudėtingumą. Paprasti laikai susideda tik iš 1 žodžio (paprasti laikai yra aoristas, imperfektas ir esamasis laikas), o sudėtingi laikai susideda iš 2 ar net 3 žodžių (sudėtingi laikai yra pliuperfektas, perfektas, pirmasis būsimasis laikas, antrasis būsimasis laikas), nes juos sudaro ir pagalbiniai veiksmažodžiai. Be to, kai kurių gramatinių laikų negalima sudaryti su abiem gramatiniais aspektais, jie veikia tik su vienu aspektu.
| Įtemptas | Aprašymas | Pavyzdys |
| Pluperfektas | Veiksmas, kuris įvyko prieš kitą veiksmą (tas pats kaip anglų past perfect). | Mladen je bio ručao. (Mladenas pietavo.) |
| Netobulas | Praeities laikas, kuris sudaromas tik iš neveikiamųjų veiksmažodžių. Nebaigtasis praeities laikas. | Mladen trčaše. (Mladenas bėgo.) |
| Aoristas | Praeitasis laikas (šiais laikais mažai vartojamas). Tai tas pats kaip Perfekt. Gali būti sudaromas tik su veiksmažodžiais, esančiais perfekto būsenos. | Mladen odtrčaše. (Mladenas bėgo, bet kažkada baigė.) |
| Puikus | Pagrindinis praeities laikas. Gali būti sudaromas ir iš neveikiamosios, ir iš sudurtinių veiksmažodžių. | Mladen je trčao. (Mladenas bėgo). |
| Dabartinis | Esamasis laikas. | Mladen ruča. (Mladenas pietauja.) |
| Pirmoji ateitis | Būsimasis laikas. | Mladen će ručati. (Mladenas pietaus.) |
| Antrasis būsimasis prieš-būsimasis laikas. | Vartojamas būsimam veiksmui, kuris įvyks prieš kitą būsimą veiksmą, išreikšti. | Ako bude kiša uskoro pala, suša će prestati. (Jei netrukus prasidės lietus, sausra baigsis.) |
Bendrosios frazės
- Pagrindinės ir įprastos išraiškos:
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Da | Taip |
| Ne | Ne |
| Što | Ką |
| I | Ir |
| Ili | Arba |
| Bok | Sveiki, iki pasimatymo |
| Zbogom | Atsisveikinimas |
| Geros naujienos | Laba diena |
| Geras rytojus | Labas rytas |
| Geras vakaras | Labas vakaras |
| Laku noć | Laba naktis |
| Možda | Galbūt |
| Kada | Kai |
| Gdje | Kur |
| Kako | Kaip |
| Hvala | Ačiū |
| Dođi | Ateikite |
- Spalvos:
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Zlatna | Auksinis |
| Zelena | Žalioji |
| Crvena | Raudona |
| Žuta | Geltona |
| Smeđa | Ruda |
| Narančasta | Oranžinė |
| Crna | Juoda |
| Plava | Mėlyna |
| Ružičasta | Rožinis |
| Ljubičasta | Violetinė |
| Siva | Pilka |
| Bijela | Balta |
| Tirkizna | Turkio spalvos |
| Srebrna | Sidabrinis |
- Dienos, mėnesiai ir metų laikai
Kroatijos savaitė prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį, kitaip nei kai kurių kitų šalių savaitės, kuriose sekmadienis yra pirmoji diena, o šeštadienis - paskutinė.
- Dienos:
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Ponedjeljak | Pirmadienis |
| Utorakas | Antradienis |
| Srijeda | Trečiadienis |
| Ketvirtadienis | Ketvirtadienis |
| Petakas | Penktadienis |
| Subota | Šeštadienis |
| Nedjelja | Sekmadienis |
- Mėnesiai:
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Siječanj | Sausis |
| Veljača | Vasaris |
| Ožujak | Kovas |
| Travanj | Balandis |
| Svibanj | Gegužė |
| Lipanj | Birželio mėn. |
| Srpanj | Liepa |
| Kolovozas | Rugpjūtis |
| Rujan | Rugsėjis |
| Listopad | Spalio mėn. |
| Studijos | Lapkritis |
| Prosinac | Gruodžio mėn. |
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Sjever | Šiaurės |
| Ąsotis | Pietų |
| Istok | Rytų |
| "Zapad" | Vakarų |
| Gore | Į viršų |
| Dolje | Žemyn |
| Lijevo | Kairėje pusėje |
| Desno | Dešinė |
- Prielinksniai
| Kroatijos | Anglų kalba |
| Na | Svetainėje |
| Uz | Pagal |
| Ispod/pod | Po, žemiau |
| Iznad/nad/ober | Virš |
| U | Svetainėje |
| Ispred | Priešais |
| Iza | Už |
- Skaičiai
| 0 - Nula |
| 1 - Džedanas |
| 2 - Dva |
| 3 - Tri |
| 4 - Četiri |
| 5 - naminiai gyvūnėliai |
| 6 - Šest |
| 7 - Sedam |
| 8 - Osamas |
| 9 - Devet |
| 10 - Deset |
| 11 - Vienybė |
| 12 - Dvanaest |
| 13 - Trinaest |
| 14 - Četrnaest |
| 15 - Petnaest |
| 16 - Šesnaest |
| 17 - Sedamnaest |
| 18 - Osamnaest |
| 19 - Devyniolika metų |
| 20 - Dvadeset |
| 30 - Trideset |
| 40 - Četrdeset |
| 50 - Pedeset |
| 60 - Šezdeset |
| 70 metų - Sedamdeset |
| 80 metų - Osamdeset |
| 90 - Devedeset |
| 100 - Sto |
| 1 000 - Tisuću |
| 1 000 000 - Milijonas |
| 1 000 000 000 000 - Milijarda |
Teritorijos, kuriose kalbama kroatų kalba, centrinės pietų slavų djasistemos (2006 m. duomenimis)
Skirtingos kalbos
| Kroatijos | Serbų kalba | |
| Palyginkite | Usporedba | Pareђење (Poređenje) |
| Europa | Europa | Europa (Europa) |
| Nyderlandai | Nizozemska | Холандија (Holandija) |
| Italai | Talijani | Italјани (Italija) |
| Visata | Svemir | Jūsų nuomonė (Vasiona) |
| Stuburas | Kralježnica | Кичма (Kičma) |
| Oro | Zrak | Ваздух (Vazduh) |
| Švietimas | Odgoj | Васпитање (Vaspitanje) |
| Savaitė | Tjedanas | Седмица (Sedmica) |
| Istorija | Povijest | Istorija (Istorija) |
| Pantaloons | Hlače | Панталоне (Pantalone) |
| Pilvas | Trbuh | Stomakas (Stomak) |
| Mokslas | Znanost | Mokslas (Nauka) |
| Asmeniškai | Osobno | Лично (Lično) |
| Persona | Osoba | Лице (Lice) |
| Jungtinės Tautos | Ujedinjeni Narodi | Уједињене Нације (Ujedinjene Nacije) |
| Duona | Kruh | Хлеб (Hleb) |
| Dirbtinis | Umjetno | Вештачки (Veštački) |
| Kryžius | Križ | Kortelė (Krst) |
| Demokratija | Demokracija | Demokratija (Demokratija) |
| Aptikimas | Spoznaja | Сазнање (Saznanje) |
| Sala | Otok | Острво (Ostrvo) |
| Pareigūnas | Časnik | Официр (Oficir) |
| Kelių eismas | Keleivių vežimas | Друмски саобраћај (Drumski saobraćaj) |
| Autobahn | Autocesta | Autoput (Autoput) |
| Ilgis | Duljina | Дужина (Dužina) |
| Asociacija | Udruga | Удружење (Udruženje) |
| Gamykla | Tvornica | Фабрика ("Fabrika", "Fabrika") |
| Bendra | Opće | Įrankiai (Opšte) |
| Kristus | Krist | Христoс (Hristos) |
| Atsiprašau | Oprosti | Išvyni (Izvini) |
| Gimtosios kalbos standartas | Materinski jezićni standartas | Матерњи језички стандард |
Klausimai ir atsakymai
K: Kokiose šalyse kalbama kroatų kalba?
A: Kroatų kalba daugiausia vartojama Kroatijos bei Bosnijos ir Hercegovinos šalyse, taip pat aplinkinėse Europos šalyse.
K: Kada pradėta kodifikuoti kroatų kalbą?
A: Kroatų kalba pradėta kodifikuoti XVII a. pradžioje, kai 1604 m. Bartol Kašić lotynų kalba parašė pirmąją gramatiką.
K: Kiek gramatikų buvo parašyta 1604-1836 m.?
A: 1604-1836 m. iš viso buvo parašyta 17 gramatikų.
K: Kokios tarmės yra kroatų kalbos dalis?
A: Kroatų kalbą sudaro trys tarmės: kaikaviška, čakaviška ir štokaviška.
K: Kas pasiūlė naujas raides kroatų kalbai rašyti?
A: Ljudevit Gaj pasiūlė naujas raides iš čekų (č,ž,š,ľ,ň,ď ir ǧ) ir lenkų kalbos (ć).
K: Kokios dar fonemos buvo priimtinos rašyti XIX a. Kroatijoje?
A: Tam tikroms fonemoms užrašyti taip pat buvo priimtini tokie digrafai kaip ie, lj, nj ir dž.
