Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) yra oficiali Lenkijos kalba. Tai labiausiai paplitusi vakarų slavų kalba ir antroji slavų kalba po rusų kalbos.

Lenkų kalba turėjo ir tebėra svarbi Vidurio ir Rytų Europos kultūros ir komunikacijos sfera. Šiuo metu lenkų kalba Lenkijoje yra gimtoji kalba daugiau kaip 38,5 mln. žmonių. Ji taip pat vartojama kaip antroji kalba vakarinėse Baltarusijos, Lietuvos ir Ukrainos dalyse. Dėl emigracijos iš Lenkijos įvairiais laikotarpiais milijonai lenkakalbių gyvena Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur. Visame pasaulyje yra daugiau kaip 50 mln. lenkakalbių.

Rašyba ir fonetika

Lenkų kalba naudoja Lotynišką raštą, praturtintą diakritiniais ženklais. Svarbiausi specialūs simboliai yra ą, ć, ę, ł, ń, ó, ś, ź, ž ir kt. Bendras lenkų abėcėlės raidžių skaičius — apie 32. Kalboje išsaugojosi specifinės fonetinės ypatybės, pavyzdžiui, nosinės balsės (ą, ę) ir garsų palatalizacija, o tariant dažni sudėtingi priebalsių junginiai.

Gramatika

Lenkų gramatika yra morfologiškai turtinga. Pagrindinės savybės:

  • Kaitos sistema: kalboje yra septynios linksnių sistemos (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas ir šauksmininkas).
  • Giminės: būdingos trys gramatinės giminės — vyriška, moteriška ir nėrinė (negyvulinė), su papildomu vyriškos giminės skirstymu į gyvūninę ir negyvūninę tam tikruose kontekstuose.
  • Veiksmažodžių aspektas: svarbi reikšmės kategorija — sudievinis ir nesudievinis veiksmažodžių aspektas (pvz., rašyti / parašyti).
  • Žodžių tvarka: nors pagrindinė žodžių tvarka yra SVO (subjektas—veiksmažodis—objektas), ji yra lanksti ir stilistiškai reikšminga dėl linksnių panaudojimo.
  • Nėra artikelių: lenkų kalboje nėra atskirų apibrėžtųjų ar neapibrėžtųjų straipsnių kaip anglų kalboje.

Dialektai ir standartas

Lenkų kalba turi keletą regioninių dialektų, iš kurių svarbiausi yra Mažosios Lenkijos (Lesser Poland), Didžiosios Lenkijos (Greater Poland), Masovijos ir Šiaurės dialektai. Silezijos (Šlesijos) dialektai kartais laikomi atskira kalba arba stipriai regionizuotu variantu. Standartinė rašytinė ir kalbamoji forma plėtojosi per kelis amžius ir remiasi literatūriniais modeliais bei centriniais dialektais.

Kultūra, literatūra ir mokslas

Lenkų kalba turi turtingą literatūros tradiciją: klasikų (pvz., Adam Mickiewicz, Henryk Sienkiewicz — Nobelio premijos laureatas) ir XX a. bei XXI a. autorių (Czesław Miłosz, Wisława Szymborska, Olga Tokarczuk — Nobelio premijos laureatė) kūryba padėjo skleisti lenkų kalbą pasaulyje. Be literatūros, lenkų kalba plačiai naudojama teisinėje, akademinėje ir žiniasklaidos komunikacijoje Lenkijoje bei tarp lenkų diasporos bendruomenių.

Lenkų kalbos padėtis šiandien

Lenkų kalba yra viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų ir turi svarbų vaidmenį regioninėje komunikacijoje Centrinėje ir Rytų Europoje. Dėl migracijos ir tarptautinių ryšių lenkų kalba išlieka gyvybinga tiek gimtojoje šalyje, tiek diaspora, o jos studijos yra populiarios universitetuose visame pasaulyje.