Rusijos imperija: apibrėžimas ir istorija (1721–1917)
Rusijos imperija, dar vadinama carine Rusija, buvo šalis, kuri užėmė dideles teritorijas tiek Europoje, tiek Azijoje. Ji oficialiai pradėjo savo egzistavimą kaip imperija 1721 m., kai ją paskelbė Rusijos Petras I. (Petras Didysis). Prieš tai centrinė valstybės dalis buvo žinoma kaip Maskvos kunigaikštystė. Imperija valdė daugybę tautų ir regionų, o jos valdovai save laikė aukščiausia valdžia: tai buvo absoliutinė monarchija, kurią valdė Rusijos imperatoriai, dažniausiai vadinami carais. Valdovai daugiausia priklausė Romanovų giminei ir skelbėsi turį dieviškąją karalių teisę savo valdžiai pagrįsti.
Teritorija, gyventojai ir kalba
Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 m. Rusijos imperijos plotas siekė apie 21 799 825 km². Pagal 1897 m. pirmąjį carinės Rusijos gyventojų surašymą, imperijoje gyveno apie 128 200 000 žmonių. Imperijoje gyveno labai įvairios tautos: rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai, lietuviai, žydai, finai, armėnai, gruzinai, centrinės Azijos ir Kaukazo tautos bei daugelis kitų.
Oficialiai valstybinė kalba buvo rusų kalba, tačiau praktiškai imperijoje vartotos ir kitos kalbos. Oficiali bažnyčia — Rusijos stačiatikių bažnyčia — turėjo didelę įtaką visuomenės gyvenimui, ypač provincijoje ir tarp rusakalbių gyventojų.
Valdymas ir politinė sistema
Rusijos imperijai vadovavo caras, kuriam priklausė aukščiausiosios valstybės institucijos kontrolė. Šioje absoliutinėje monarchijoje caras turėjo teisę leisti ir atšaukti įstatymus, vadovauti kariuomenei ir spręsti užsienio politikos klausimus. Administracinis aparatas apėmė tiek centrines ministerijas, tiek provincijų valdymą (gubernijas) ir vietines institucijas.
Po 1905 m. sukilimo caras priėmė reformas ir išleido konstituciją, kuri suteikė ribotą parlamentarizmą: buvo sukurtas Dūmos institucijos modelis, o dalis įstatymų priėmimo proceso atsidūrė dalinėje valstybinėje kontrolėje. 1905 m. reformas sekančios permainos lėmė, kad caras dalijosi dalimi valdžios su iš dalies renkama Dūma (parlamentu).
Socialinė struktūra ir ekonomika
Rusijos imperija buvo agrarinė valstybė, kurioje daugumą gyventojų sudarė valstiečiai. Serfų (baudžiauninkų) sistema vyko iki 1861 m., kai caras Aleksandras II paskelbė valstiečių emancipaciją — baudžiavos panaikinimą. Nors laisvė suteikta, daugelis buvusių valstiečių liko ekonominės priklausomybės sąlygomis dėl žemės skirstymo ir įsipareigojimų.
Per XIX a. pabaigą ir XX a. pradžią imperijoje intensyvėjo industrializacija: augo gamyba, plėtėsi geležinkeliai (tarp jų žymusis Transsibiro geležinkelis), formavosi miestai ir darbininkų sluoksnis. Vis dėlto pramonės plėtra buvo nelygi ir daugelyje regionų išliko žemės ūkio dominavimas.
Kultūra, švietimas ir religija
Carinėje Rusijoje vystėsi stipri literatūros, dailės, muzikos ir scenos menų tradicija. Gimė pasaulinio garso rašytojai, kompozitoriai ir menininkai, o imperijos sostinėse — Sankt Peterburge ir Maskvoje — veikė universitetai, konservatorijos ir teatrų centrai. Bažnyčia turėjo didelę įtaką moralės ir švietimo klausimams, o valstybinė politika kartais skatino rusifikacijos priemones tautinėms mažumoms.
Kariniai konfliktai ir užsienio politika
Per savo istoriją imperija dalyvavo daugelyje žymių karų ir konfliktų: kovose su Osmanų imperija, Napoleono žygiu 1812 m., Krymo kare (1853–1856), Rusijos-Japonijos kare (1904–1905) ir galiausiai Pirmoje pasauliniame karo fronte (1914–1917). Dėl savo dydžio ir geopolitinės įtakos Rusijos imperija buvo laikoma didžiulė galybė ir viena didžiausių kada nors egzistavusių imperijų.
1905 m. sukilimas, 1917 m. revoliucijos ir žlugimas
Socialinė nelygybė, pralaimėjimai kare, pramonės darbininkų protestai ir agrarinės problemos sukėlė politinį nestabilumą. 1905 m. revoliucija privertė carą žengti žingsnius link politinių reformų, bet pokyčiai buvo nepakankami. Pirmasis pasaulinis karas dar labiau susilpnino imperiją: karinės nesėkmės, ekonominė krizė ir maisto trūkumas paskatino masines protesto akcijas.
1917 m., po plataus masto nepasitenkinimo ir streikų, prasidėjo revoliucijos. 1917 m. kovo mėn. po Rusijos revoliucijos monarchija buvo nuversta ir vėliau paskelbta respublika. Šie įvykiai užbaigė ilgą Romanovų dinastijos laikotarpį ir nuvedė prie naujų politinių formacijų, įskaitant bolševikų valdžią po Spalio revoliucijos.
Rusijos imperijos palikimas yra sudėtingas: ji paliko gilias kultūrines, kalbines ir politines žymes daugelyje regionų, tačiau taip pat paliko ir neišspręstų socialinių bei tautinių prieštaravimų, kurie turėjo ilgalaikes pasekmes XX a. įvykiams Rytų Europoje ir Azijoje.
Rusijos visuomenė
Dauguma imperinės Rusijos gyventojų buvo valstiečiai. Jie daugiausia gyveno kaimo vietovėse iki XIX a. pabaigos, kai dėl valstiečių emancipacijos buvo išlaisvinti iš ūkių, kuriuose turėjo likti gyventi. Jiems buvo leista tuoktis su kuo tik nori, turėti nuosavybę ir balsuoti.
Keletas žmonių buvo bajorai, dar vadinami bojarais. Jie buvo išsilavinę ir turėjo aukštesnį prestižą. XIX a. pabaigoje daugelis išsilavinusių žmonių norėjo pašalinti carą ir suteikti žmonėms daugiau valdžios.
Revoliucija ir po jos
1917 m. Pirmasis pasaulinis karas dar labiau pablogino gamyklose dirbančių žmonių sąlygas, nes trūko maisto. Žmonės dėl to kaltino carą ir sukilo. Tokiuose miestuose kaip Sankt Peterburgas ir Maskva kilo riaušės. Netrukus caras buvo priverstas atsisakyti sosto per 1917 m. vasario revoliuciją. Po Spalio revoliucijos jis su šeima buvo nužudytas. 1922 m. didžioji Rusijos imperijos dalis tapo Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, arba SSRS, kai Rusijos pilietinį karą laimėjo komunistų vyriausybė. Kai kurios imperijos apskritys pabėgo, tačiau didžiausios buvo priverstos prisijungti prie SSRS.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas įkūrė Rusijos imperiją?
A: Rusijos Petras I Rusijos imperiją įkūrė 1721 m.
K: Kaip ji buvo vadinama prieš tampant Rusijos imperija?
A: Prieš tapdama Rusijos imperija, ji buvo žinoma kaip Maskvos kunigaikštystė.
K: Kada baigėsi Rusijos imperija?
A: Rusijos imperija baigėsi 1917 m. kovo mėn. po Rusijos revoliucijos, kai ji buvo paskelbta respublika.
K: Kokio tipo valdžią turėjo imperija?
A: Rusijos imperijoje buvo absoliuti monarchija, kurią valdė Romanovų rūmų carai, tikėję, kad turi dieviškąją teisę valdyti savo tautą.
K: Kokio dydžio buvo jos plotas 1914 m.?
A: 1914 m. jos plotas buvo apie 21 799 825 km².
K: Kiek žmonių ten gyveno 1897 m.?
A: 1897 m. joje gyveno 128 200 000 žmonių.
K: Kokia kalba ir bažnyčia buvo oficiali šioje šalyje?
Atsakymas: Oficiali šios šalies kalba buvo rusų kalba, o oficiali bažnyčia - Rusijos stačiatikių bažnyčia.
