1917 m. Vasario revoliucija (rus. Февральская Революция, Февральская Революция) buvo revoliucija, kurios metu Rusijos imperijoje buvo panaikinta monarchija. Carą Nikolajų II pakeitė laikinoji vyriausybė. Tai buvo Rusijos revoliucijos pradžia. Vasario revoliuciją sukėlė problemos, likusios po Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo ekonominiai ir kiti sunkumai, kurie kėlė įtampą tarp žmonių.

Data ir eiga trumpai

Protestai prasidėjo 23 vasario 1917 m. pagal Rusijos tuometinį Juliansko kalendorių (tai atitinka 8 kovo pagal Grigaliaus kalendorių). Pagrindiniai neramumai susitelkė Petrograde (anksčiau — Sankt Peterburgas). Demonstracijos, streikai ir maisto trūkumas greitai išsiplėtė, o dalis Pėtergrado kareivijos atsisakė šaudyti į civilius ir prisijungė prie protestuotojų. Caro abdiakcija įvyko netrukus — Nikolajus II atsisakė sosto, todėl Romanovų dinastija, valdžiusi daugiau nei 300 metų, baigė savo valdymą.

Priežastys

  • Ilgai trunkantis Pirmasis pasaulinis karas, didelės karo aukos ir nuostoliai frontuose;
  • Plačiai paplitęs maisto ir pirmosios būtinybės prekių trūkumas didmiesčiuose;
  • Ekonominė krizė: infliacija, nedarbas, krizė žemės ūkyje ir pramonėje;
  • Politinė stagnacija: neefektyvi caro valdžia, neprisitaikymas prie politinių reformų ir visuomenės lūkesčių;
  • Socialinė įtampa tarp darbininkų, kariškių ir valstiečių, stiprėjantis pasipriešinimas represinei tvarkai.

Pasekmės

Vasario revoliucija turėjo keletą svarbių pasekmių:

  • Panaikinta absoliutinė monarchija ir pabaiga Romanovų dinastijos valdžiai;
  • Sukurtas laikinoji vyriausybė, kuri formaliai perėmė valdžią ir siekė įvesti demokratines reformas; pirmuosius jos lyderius sudarė liberalesni ir nuosaikesni politikai (pvz., grafas Georgijus Lvovas).
  • Atsirado dviguba valdžia („dual power“): laikinoji vyriausybė turėjo oficialų legitimumą, tuo tarpu Petrogrado sovietas (darbininkų ir karių taryba) turėjo didelį populiarumą ir įtaką gatvėse ir garnizonuose;
  • Nors revoliucija išplėtė politines laisves (spaudos, susirinkimų teisė, politinių kalinių paleidimas), laikinoji vyriausybė tęsė dalyvavimą kare, o tai vėliau susilpnino jos pozicijas ir suteikė erdvės radikaliems elementams;
  • Vasario revoliucija atvėrė kelią tolesnėms įvykių grandinėms, įskaitant bolševikų augimą ir galiausiai spalio (lapkričio) revoliuciją, kai valdžią perėmė bolševikai.

Revoliucijos pobūdis

Skirtingai nuo vėlesnio bolševikų perversmo, Vasario revoliucija daugiausia buvo spontaniška ir masinė — ją inicijavo darbininkų streikai, moterų protestai (partikuliarus vaidmuo Tarptautinės moters dienos demonstracijose) ir kariškių maištas. Revoliucija nebuvo vienos partijos ar vadovo organizuota operacija; ji atsirado dėl platesnių socialinių ir politinių spragų caro režime.

Trumpas istorinės reikšmės vertinimas

Vasario revoliucija yra istorinis lūžis: ji panaikino carinę Rusijos struktūrą ir pradėjo laikotarpį, kuriame kūrėsi moderniosios Rusijos valstybės alternatyvos. Tačiau laikinoji vyriausybė negalėjo išspręsti visų problemų, ypač karo tęstinumo, todėl šie neišspręsti klausimai prisidėjo prie dar radikalesnių pokyčių vėliau 1917 m.