1917 m. Vasario (kovo) revoliucija: monarchijos nuvertimas Rusijoje
1917 m. Vasario revoliucija: kaip Rusijoje nuversta monarchija, Nikolajus II atstatytas ir prasidėjo revoliucija — istorinis politinių, ekonominių ir socialinių pokyčių vertinimas.
1917 m. Vasario revoliucija (rus. Февральская Революция, Февральская Революция) buvo revoliucija, kurios metu Rusijos imperijoje buvo panaikinta monarchija. Carą Nikolajų II pakeitė laikinoji vyriausybė. Tai buvo Rusijos revoliucijos pradžia. Vasario revoliuciją sukėlė problemos, likusios po Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo ekonominiai ir kiti sunkumai, kurie kėlė įtampą tarp žmonių.
Data ir eiga trumpai
Protestai prasidėjo 23 vasario 1917 m. pagal Rusijos tuometinį Juliansko kalendorių (tai atitinka 8 kovo pagal Grigaliaus kalendorių). Pagrindiniai neramumai susitelkė Petrograde (anksčiau — Sankt Peterburgas). Demonstracijos, streikai ir maisto trūkumas greitai išsiplėtė, o dalis Pėtergrado kareivijos atsisakė šaudyti į civilius ir prisijungė prie protestuotojų. Caro abdiakcija įvyko netrukus — Nikolajus II atsisakė sosto, todėl Romanovų dinastija, valdžiusi daugiau nei 300 metų, baigė savo valdymą.
Priežastys
- Ilgai trunkantis Pirmasis pasaulinis karas, didelės karo aukos ir nuostoliai frontuose;
- Plačiai paplitęs maisto ir pirmosios būtinybės prekių trūkumas didmiesčiuose;
- Ekonominė krizė: infliacija, nedarbas, krizė žemės ūkyje ir pramonėje;
- Politinė stagnacija: neefektyvi caro valdžia, neprisitaikymas prie politinių reformų ir visuomenės lūkesčių;
- Socialinė įtampa tarp darbininkų, kariškių ir valstiečių, stiprėjantis pasipriešinimas represinei tvarkai.
Pasekmės
Vasario revoliucija turėjo keletą svarbių pasekmių:
- Panaikinta absoliutinė monarchija ir pabaiga Romanovų dinastijos valdžiai;
- Sukurtas laikinoji vyriausybė, kuri formaliai perėmė valdžią ir siekė įvesti demokratines reformas; pirmuosius jos lyderius sudarė liberalesni ir nuosaikesni politikai (pvz., grafas Georgijus Lvovas).
- Atsirado dviguba valdžia („dual power“): laikinoji vyriausybė turėjo oficialų legitimumą, tuo tarpu Petrogrado sovietas (darbininkų ir karių taryba) turėjo didelį populiarumą ir įtaką gatvėse ir garnizonuose;
- Nors revoliucija išplėtė politines laisves (spaudos, susirinkimų teisė, politinių kalinių paleidimas), laikinoji vyriausybė tęsė dalyvavimą kare, o tai vėliau susilpnino jos pozicijas ir suteikė erdvės radikaliems elementams;
- Vasario revoliucija atvėrė kelią tolesnėms įvykių grandinėms, įskaitant bolševikų augimą ir galiausiai spalio (lapkričio) revoliuciją, kai valdžią perėmė bolševikai.
Revoliucijos pobūdis
Skirtingai nuo vėlesnio bolševikų perversmo, Vasario revoliucija daugiausia buvo spontaniška ir masinė — ją inicijavo darbininkų streikai, moterų protestai (partikuliarus vaidmuo Tarptautinės moters dienos demonstracijose) ir kariškių maištas. Revoliucija nebuvo vienos partijos ar vadovo organizuota operacija; ji atsirado dėl platesnių socialinių ir politinių spragų caro režime.
Trumpas istorinės reikšmės vertinimas
Vasario revoliucija yra istorinis lūžis: ji panaikino carinę Rusijos struktūrą ir pradėjo laikotarpį, kuriame kūrėsi moderniosios Rusijos valstybės alternatyvos. Tačiau laikinoji vyriausybė negalėjo išspręsti visų problemų, ypač karo tęstinumo, todėl šie neišspręsti klausimai prisidėjo prie dar radikalesnių pokyčių vėliau 1917 m.
Istorija
Industrializacija ir darbuotojai
1917 m. rugpjūtį Petrograde (dabar Sankt Peterburgas) ir kituose miestuose jau vyko industrializacija. Kai 1856 m. Rusija pralaimėjo Krymo karą Anglijai ir Prancūzijai, tapo akivaizdu, kad Rusijai reikia ekonominių ir socialinių permainų, norint neatsilikti nuo kitų šalių. Vėliau įvyko didelės reformos, įskaitant 1861 m. panaikintą vergovę, 1864 m. teismų reformą ir 1864 m. įsteigtas nacionalines valdžios grupes, vadinamas Semstvomis. Šia strategija buvo siekiama skatinti pramonės augimą.
Ekonomikos krizė ir kultūros pokyčiai
Krymo karo metu Rusiją ištiko ekonominė krizė. Šalis neturėjo pakankamai naujų ginklų ar naujos technikos. Po karo caras, Rusijos imperatorius, bandė tai pakeisti. Jis padidino Rusijos galimybes gaminti daiktus gamyklose. Tai Rusijos žmonėms kainavo daug pinigų.
Daugiausia ekonominių, socialinių ir kultūrinių pokyčių vyko miestuose. Kad būtų pasirengta plėtoti modernesnę pramonę, buvo priimti nauji įstatymai, didinantys regionų vadovų galią. Kultūrinė modernizacija apėmė naujų literatūros ir meno stilių plėtrą. Nauja žmonių grupė, kuri daugiausia dėmesio skyrė menui ir literatūrai, siekė tolesnių reformų.
Žemės ūkis carinėje Rusijoje
Rusijos nacionalinė ekonomika vis dar daugiausia buvo paremta žemdirbyste, o dauguma žmonių buvo valstiečiai. Kadangi žmonių skaičius augo sparčiau, nei buvo įmanoma užauginti maisto produktų, labai trūko maisto.
Agrarinis socialinis protestas paprastai būdavo spontaniškas, bet ilgai netrukdavo. Ūkininkai visada grįždavo į savo ūkius. Taip atsitiko 1905 m. karštą rudenį ir vėl 1917 m. vasaros pabaigoje. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kaimo vietovėse išliko ramu. Kadangi didžioji dauguma kareivių buvo kilę iš kaimų, kovoti prieš valdžią liko nedaug žmonių.
Dėl viso to liko klausimas, kodėl ūkininkai sukilo prieš savo žemvaldžius, bet niekada nesusivienijo, kad galėtų kruopščiai dirbti kartu. Tik šis naujas ryšys - tarp kaimo regionų ūkininkų ir miestų gyventojų - suteikė agrariniam socialiniam protestui revoliucingumo.
Pralaimėjimai Pirmajame pasauliniame kare
Karas Rusijai atnešė daugiau kaip milijoną nuostolių. Karas, kaip ir visose Europos valstybėse, prasidėjo esant aukštai nacionalinei moralei. Tačiau pralaimėjimas 1915 m. Gorlicos-Tarnuvo puolime lėmė kitus pralaimėjimus. Autokratinių Romanovų teisėtumą dar labiau silpnino tai, kad Nikolajus II asmeniškai ėmėsi vadovauti ginkluotosioms pajėgoms, todėl kiekvienas tolesnis atsitraukimas ir pralaimėjimas kenkė režimo reputacijai.
Darbininkai ir ūkininkai, kaip ir kiti rusai, buvo nepatenkinti. Jie nebepalaikė caro. 1915 m. rugsėjį caras išsiuntė parlamentą namo. Įtampa didėjo ir kėlė pavojų karalystės vidaus taikai.
Caro abdikacija
1915 m. caras Nikolajus II perėmė vadovavimą Pirmojo pasaulinio karo kariuomenei. Tačiau jis nesusitvarkė su užduotimis, ir kariuomenė gėdingai pralaimėjo mūšius. Nikolajus II blogai sutarė su išrinktąja Dūma. Nikolajus II nepaisė savo buvusio finansų ministro Sergejaus Juljevičiaus Vitės patarimų, kuris rekomendavo visapusiškas reformas. Dažni pralaimėjimai kartu su maisto trūkumu ir katastrofiška tiekimo padėtimi sukėlė revoliuciją. Didėjantis gyventojų pyktis pasireiškė Dūmoje, kurioje dominavo viduriniosios klasės ir aristokratijos atstovai. 1915 m. Dūmoje pažangusis blokas buvo stipriausia parlamentinė opozicija.
1917 m. vasario mėn. kariuomenės daliniai nustojo kovoti su sostinės revoliucionieriais ir prisijungė prie jų. Jie perėmė sostinės kontrolę ir neleido carui grįžti. Galiausiai jis sutiko atsisakyti sosto.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Vasario revoliucija?
A: 1917 m. vasario revoliucija buvo revoliucija, kurios metu Rusijos imperijoje buvo panaikinta monarchija.
K: Kas pakeitė laikinąją vyriausybę?
A: Po Vasario revoliucijos carą Nikolajų II pakeitė laikinoji vyriausybė.
K: Kokia buvo Vasario revoliucijos reikšmė?
A: Vasario revoliucija buvo Rusijos revoliucijos pradžia.
K: Kokios problemos sukėlė Vasario revoliuciją?
Atsakymas: Vasario revoliuciją sukėlusios problemos buvo ekonominiai ir kiti sunkumai, kuriuos sukėlė Pirmasis pasaulinis karas, sukėlęs įtampą tarp žmonių.
K: Koks buvo Vasario revoliucijos rezultatas?
Atsakymas: Vasario revoliucijos rezultatas buvo monarchijos Rusijos imperijoje pabaiga ir laikinosios vyriausybės įkūrimas.
K: Kada įvyko Vasario revoliucija?
A: Vasario revoliucija įvyko 1917 m.
K: Kas buvo Rusijos revoliucija?
A: Rusijos revoliucija buvo politinių ir socialinių perversmų laikotarpis Rusijoje, prasidėjęs 1917 m. vasario revoliucija ir pasibaigęs spalio revoliucija tais pačiais metais.
Ieškoti