Priešgaisrinės pratybos: apibrėžimas, tikslai ir organizavimas

Priešgaisrinės pratybos: apibrėžimas, tikslai ir praktinis organizavimas — aiškūs patarimai evakuacijai, signalizacijos testams ir saugos procedūroms.

Priešgaisrinės pratybos – tai praktiniai renginiai, skirti parengti žmones veikti gaisro ar kitos avarinės situacijos atveju. Tokios pratybos dažniausiai prasideda įsijungus priešgaisrinė signalizacija. Signalas gali būti nepertraukiamas metalinis skambutis, garsinis signalas arba dviejų tonų sirena; kai kuriose senesnėse sistemose (pavyzdžiui, Chloride Gent Warbler Jungtinėje Karalystėje) tonai gali keistis netaisyklingai. Pratybų metu iš pastato evakuojami visi žmonės – jie išeina per artimiausius priešgaisrinius išėjimus ir susirenkama nurodytoje susirinkimo vietoje, kur mokytojas, vadovas arba atsakingas asmuo suskaičiuoja išėjusius, kad įsitikintų, jog niekas nedingo.

Apibrėžimas ir svarba

Pratybos – tai ne tik „išbėgimas į lauką“, bet ir organizuotas veiksmų rinkinys, kurio tikslas sumažinti riziką, išgelbėti gyvybes ir apsaugoti turtą realios avarijos atveju. Jos padeda:

• testuoti evakuacijos procesus ir signalizacijos darbą;
• išmokyti personalą ir lankytojus tinkamai reaguoti į įspėjimus;
• patikrinti komunikacijos ir susirinkimo vietų veiksmingumą;
• pažymėti silpnąsias vietas ir tobulinti evakuacijos planus.

Tikslai

Priešgaisrinių pratybų pagrindiniai tikslai yra:

• Saugumo įgūdžių ugdymas – kaip naudotis gesintuvu, kaip evakuotis ramiai ir saugiai;
• Evakuacijos procedūrų patikra – ar maršrutai yra aiškūs, ar durys bei laiptinės laisvos;
• Rolių ir atsakomybių įtvirtinimas – kas yra evakuacijos koordinatorius, kas skaičiuoja žmones, kas budi prie susirinkimo vietos;
• Techninės sistemos testavimas – signalizacijos, garsiakalbių, avarinio apšvietimo, gesintuvų tikrinimas;
• Veiksmų koordinavimas su pagalbos tarnybomis – kai kurioms organizacijoms pratybos atliekamos kartu su priešgaisrine ar kitomis avarinėmis tarnybomis.

Organizavimas ir planavimas

Gerai parengtos pratybos turi planą. Organizavimo etapai paprastai apima:

• parengtą evakuacijos planą ir žemėlapius su pažymėtomis evakuacijos kryptimis bei susirinkimo vietomis;
• paskirtus atsakingus asmenis (pvz., evakuacijos vadovas, skaičiavimo atsakingasis, pagalbos asmenys žmonėms su negalia);
• informavimą darbuotojų ir mokinių apie pratybų laiką arba, kai pratybos turi būti netikėtos, apie galimybę vykdyti testą pranešant iš anksto;
• numatomą scenarijų (pvz., dūmų imitacija, užblokuotas išėjimas) ir saugumo priemones, kad pratybos būtų realistiškos, bet saugios;
• bendradarbiavimą su pagalbos tarnybomis, jeigu planuojama įjungti aktyvų reagavimą (priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policija, medicinos pagalba).

Pratybų vykdymas

Atliekant pratybas reikėtų atkreipti dėmesį į:

• Signalizacijos įjungimas: jei pratybos skelbiamos viešai, dalyviai žinos apie testą; jei ne – svarbu užtikrinti, kad pratybos nekeltų pavojaus (pvz., nevaržytų laisvo eismo ar nekeltų panikos).
• Evakuacijos maršrutai: naudoti pažymėtus kelius, neužblokuoti priešgaisriniai išėjimai, veikiantis avarinis apšvietimas;
• Susirinkimo vieta: aiškiai nurodyta ir pažymėta vieta, kur renkasi visi evakuoti asmenys;
• Komentavimas ir skaičiavimas: atsakingas asmuo skaičiuoja žmones, praneša apie dingusius ar papildomus asmenis;
• Pratybų imitacijos: gali būti naudojami dūmai ar kiti simuliatoriai tik tuo atveju, jei užtikrinamas dalyvių saugumas.

Dažnis ir teisiniai reikalavimai

Reikalavimai pratybų dažniui skiriasi priklausomai nuo šalies ir institucijos tipo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje mokyklose pagal įstatymus turi būti rengiamos priešgaisrinės pratybos kas semestrą. Bendresni JK reikalavimai nurodo, kad dauguma įstaigų pratybas turi rengti bent kartą per metus. Be to, reguliariai (pvz., kas savaitę) turi būti atliekami techniniai patikrinimai, tokie kaip signalizacijos ir gesintuvų testavimas. Daugelyje sistemų signalizacija gali skleisti dviejų tonų garsinį signalą arba kitokį testavimo režimo garsą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose įstatymai ir rekomendacijos skirtingose valstijose nurodo įvairius reikalavimus: kai kuriose valstijose mokyklose pratybos vyksta kartą per mėnesį, o signalizacija gali būti nuolatinė arba koduota (pvz., kodas 3). Visuomet svarbu vadovautis vietiniais teisės aktais ir saugos gairėmis.

Vertinimas, dokumentavimas ir tobulinimas

Po pratybų organizatoriai turi:

• surinkti atsiliepimus iš dalyvių ir stebėtojų;
• parengti veiksmų ataskaitą, kurioje nurodomos pastebėtos problemos;
• sudaryti veiksmų planą tobulinimui (pvz., papildomi ženklinimo darbai, papildomi mokymai personalui);
• rašyti pratybų laiko, dalyvių skaičiaus, pastebėtų trūkumų ir sprendimų dokumentus, kad būtų įrodymai atitikties saugos reikalavimams.

Specialios situacijos ir sauga

Organizuojant pratybas būtina atsižvelgti į:

• neįgalius žmones ir tuos, kuriems reikia papildomos pagalbos – numatyti asmenis, kurie padės išvežti ar išvesti tokius asmenis;
• vaikus – mokyklose svarbu užtikrinti, kad mažieji suprastų, kaip elgtis, ir būtų vadovaujami pedagogų;
• darbuotojus, svečius ir klientus – visi turi žinoti susirinkimo vietas ir elgsenos taisykles;
• klaidingus pavojaus signalus – jei žmonės evakuojami neprogramuotai, tai gali būti klaidingas pavojaus signalas; organizacija privalo tirti tokius įvykius ir imtis prevencinių priemonių;
• testavimą – jei signalizacija įjungiama be evakuacijos (pvz., planuojamas testas), darbuotojai turi būti informuoti iš anksto, kad nebūtų painiavos.

Papildomos priemonės

Be pačių pratybų rekomenduojama vykdyti ir kitus pasirengimo darbus: reguliarius sveikatos ir saugos patikrinimus, mokymus apie gesintuvų naudojimą, ženklinimo atnaujinimą, avarinio apšvietimo testus ir bendravimą su vietinėmis avarinėmis tarnybomis. Viešajame transporte, pavyzdžiui, kruiziniuose laivuose, tokie renginiai dažnai vadinami susirinkimo pratybomis, o lėktuvuose vietoj pratybų vykdoma saugos demonstracija bei avarinės procedūros mokymas (komanda "brace" skirta užimti apsauginę poziciją avarinio nusileidimo atveju).

Geriausios praktikos reikalauja, kad pratybos būtų periodiškos, gerai suplanuotos ir įtrauktų visus pastato naudotojus – taip didėja tikimybė, kad realios avarinės situacijos metu žmonės elgsis greitai, ramiai ir saugiai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra priešgaisrinės pratybos?

K: Kaip prasideda priešgaisrinės pratybos?

K: Kas vyksta evakuacijos metu?

Klausimas: Kas nutinka, jei pavojaus signalas yra klaidingas?

K: Kaip dažnai Jungtinės Karalystės organizacijos turėtų rengti pratybas?

K: Kuo tai skiriasi nuo JAV taisyklių?

Paieška pagal raidę