"Pirmasis laivynas" - taip vadinama 11 laivų, kurie 1787 m. gegužės 13 d. išplaukė iš Didžiosios Britanijos,

įkurti pirmąją Europos koloniją Naujajame Pietų Velse. Tai buvo pradžia plano siųsti tūkstančius kalinių į Australiją, kad jie įkurtų nuteistųjų gyvenvietes. Laivynui vadovavo kapitonas Artūras Filipas. Ši kelionė truko aštuonis mėnesius, o jos metu buvo pasirinktas kelias per vandenynus, kuriuo iki tol buvo keliauta tik tris kartus: vieną kartą Abelis Tasmanas ir du kartus Džeimsas Kukas.

Pirmasis laivynas atspindėjo Didžiosios Britanijos sprendimą spręsti perpildytų kalėjimų problemą siuntinėjant nuteistuosius į tolimas kolonijas ir tuo pačiu plėsti imperijos įtaką Ramiajame vandenyne. Juo keliavo kariškiai, civiliai pareigūnai, laivų įgulos nariai, tiekėjai ir – svarbiausia – apie 750–800 nuteistųjų (tikslaus skaičiaus šaltiniuose skiriasi). Kelionėje žuvo keliasdešimt žmonių dėl ligų ir sunkių sąlygų, tačiau didžioji dalis keleivių atvyko gyvi.

Laivyno sudėtis

  • Karinių laivų eskorta: HMS Sirius ir HMS Supply;
  • Nuteistųjų transportai: Alexander, Charlotte, Friendship, Lady Penrhyn, Prince of Wales, Scarborough;
  • Maisto ir atsargų laivai: Borrowdale, Fishburn, Golden Grove.

Maršrutas ir sustojimai

Laivynas išplaukė iš Anglijos ir keliavo per Atlanto vandenyną bei Indijos vandenyną. Jis sustojo Tenerifėje (Kanaruose), Rio de Janeiro ir Gerojo Vilties Kyšulyje (Kape) papildyti atsargas, taisyti laivus ir atsigaivinti po ilgos kelionės. 1788 m. sausio viduryje laivai pasiekė Australijos pakrantes ir pirmiausia atvyko į Botanijos įlanką (Botany Bay), tačiau dėl nepalankių sąlygų ir geresnių įlankos sąlygų vėliau perkėlė stovyklą į Port Jackson – dabartinį Sidnėjų; oficiali kolonijos įkūrimo data laikoma 1788 m. sausio 26 d., kai kapitonas Artūras Filipas paskelbė vietą naująja kolonija.

Gyvenimas, santykiai su vietiniais ir reikšmė

Pirmųjų metų sąlygos buvo itin sunkios: trūko tinkamų pastogų, maisto ir švaraus vandens, vyko ligos ir mirtims. Nuteistieji dirbo statybose, žemės ūkio darbuose ir infrastruktūroje – jų jėga buvo naudojama kolonijos įtvirtinimui. Taip pat prasidėjo pirmieji rimti kontaktai su vietinėmis Aborigenų tautomis (Eora ir kitomis) – santykiai kito nuo draugiškų susitikimų iki konfliktų ir nesusipratimų, o ilgalaikės pasekmės vietinei populiacijai buvo niokojančios: prarasta žemė, ligos ir kultūrinis bei socialinis trikdymas.

Paveldas ir interpretacija šiandien

Pirmojo laivyno atvykimas žymi Europos nuolatinės gyvenvietės pradžią Australijoje ir yra laikomas modernios Australijos valstybės pradžia. Tuo pačiu tai yra sudėtingas istorinis įvykis: daugeliui australiečių – ypač aborigenų bendruomenių – tai primena praradimus ir traumas. Sausio 26 d., diena, kurią tradiciškai minimas laivyno atvykimas, šiandien kelia diskusijas ir protestus dėl jos reikšmės ir dažnai vadinama tiek Australia Day, tiek „Soti diena“ arba „Skaudžioji diena“ (angl. Invasion Day / Survival Day) priklausomai nuo požiūrio.

Istoriniai dokumentai, laivų manifestai ir prisiminimai iš kelionės bei ankstyvųjų metų teikia daug informacijos apie pirmuosius gyvenimo etapus kolonijoje, o Pirmasis laivynas iki šiol yra svarbus objektas tiek akademiniams tyrimams, tiek viešajai atminčiai.