Abelis Janšonas Tasmanas (1603–1659) buvo žymus olandų jūrų tyrinėtojas, tarnaudavęs Olandijos Rytų Indijos bendrovei (VOC). Jis pirmasis europietis dokumentuotai atrado ir aprašė Tasmaniją bei Naująją Zelandiją 1642–1643 m.; vėlesnė jo 1644 m. ekspedicija plėtė žinias apie Australijos ir Ramiojo vandenyno pakrantes. Nors anksčiau kiti europiečiai buvo pastebėję atskiras Australijos dalis, Tasmanas pirmasis išsamiau užfiksavo ir kartografavo kai kurias pietinio Ramiojo vandenyno sritis.

Ankstyvieji metai ir tarnyba VOC

Tasmanas gimė Groningene, Olandijoje. 1633 m. išvyko į Bataviją (dabar Džakarta), kur pradėjo dirbti VOC – Olandijos pietryčių Azijos prekybos kompanijai. 1636 m. trumpam grįžo į Olandiją, o po poros metų su žmona Jannetie Tjaerss sugrįžo į Bataviją. 1640 m. jis vyko į šiaurę – Japoniją, o 1642 m. išplaukė į pietus ir aplankė Palembangą prieš imdamasis didesnių tyrimų Ramiajame vandenyne.

Pirmosios žinomos ekspedicijos (1642–1643)

1642 m. Tasmanas vadovavo ekspedicijai iš Batavijos, turėdamas du laivus (tarp jų — Heemskerck ir Zeehaen). Šios kelionės metu jis aptiko salą, kurią pavadino Van Diemen's Land – vėliau ši sala tapo žinoma kaip Tasmanija. Tų pačių plaukimų metu jis atrado ir naujas žemes Naujojoje Zelandijoje. Susidūrimas su vietinėmis maorų gentimis (įvykis, kurio metu žuvo keli olandų jūreiviai) paliko pėdsakus — Tasmanas pavadino vieną įlanką „Moordenaers Bay“ (vėliau žinoma kaip Golden Bay arba „Žudikų įlanka“).

Antroji ekspedicija (1644) ir vėlesnės kelionės

1644 m. Tasmanas vėl išvyko tyrinėti Ramiojo vandenyno ir Australijos pakrančių, siekdamas papildyti žinias bei pagerinti jūrų maršrutus VOC naudai. Ši ekspedicija dar labiau prisidėjo prie tuometinių Europos žemėlapių tikslinimo – jis užfiksavo ir aprašė papildomas salų ir pakrančių dalis, nors daugiausia savo laiko skyrė navigacijos ir žemėlapių darbams, o ne nuodugniam krantų apgyvendinimo tyrimui.

Tolimesnė karjera ir mirtis

Po kelionių Tasmanas grįžo į tarnybą VOC Batavijoje, dirbo kaip jūrų karininkas ir bendrovės tarnautojas. Jo vėlesnė veikla daugiausia buvo susijusi su administracija ir navigacijos patirties taikymu regione. Abelis Tasmanas mirė 1659 m. Batavijoje.

Paveldas

Tasmano vardas išliko istorijoje ir geografijoje: pagal jį pavadinta Tasmanija, taip pat Tasman Sea (Tasmano jūra) tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos. Naujojoje Zelandijoje yra Abelio Tasmano nacionalinis parkas, o jo kelionių žemėlapiai ir ataskaitos padėjo Europos kartografams geriau suprasti Pietinio ir Ramiojo vandenyno kontūrus. Nors Tasmano kontaktai su vietiniais gyventojais kartais buvo prieštaringi, jo ekspedicijos reikšmingai praplėtė Europos žinias apie pietines pasaulio dalis.

Pastabos: kai kuriais teiginiais apie „Australijos atradimą“ verta būti atsargiems – prieš Tasmaną ir po jo kiti jūrininkai taip pat pastebėjo dalis Australijos krantų, todėl istorinis kontekstas yra sudėtingas ir priklauso nuo to, ką laikome „atradimu“.