Nyderlandų Rytų Indijos bendrovė (senąja olandų kalba - Vereenigde Oost-Indische Compagnie arba VOC) buvo įkurta 1602 m., kai Nyderlandai suteikė mažų prekybos bendrovių grupei 21 metų prekybos Azijoje monopolį. Tai buvo pirmoji tarptautinė korporacija pasaulyje ir pirmoji bendrovė, išleidusi akcijų. VOC turėjo galią pradėti karus, sudaryti sutartis, valdyti savo finansus, uždirbti pelną ir steigti naujas kolonijas. Bendrovė veikė kaip valstybės ir privatios įmonės mišinys: jai buvo suteikta teisė veikti diplomatiškai ir kariniu būdu, kad užtikrintų pelningą prekybą ir monopolį Azijos prekių — ypač prieskonių.
Ši įmonė buvo svarbi beveik 200 metų, kol 1800 m. bankrutavo. VOC kolonijos tapo Olandijos Rytų Indija, kuri vėliau tapo Indonezija. Per savo egzistavimo laikotarpį VOC turėjo didžiulį įtakos laipsnį — politinį, ekonominį ir kultūrinį — Pietryčių Azijoje, tačiau jos veikla taip pat buvo susijusi su prievarta, vergų prekyba ir vietinių gyventojų išnaudojimu.
Organizacija ir valdymas
VOC buvo pirmoji pasaulyje rinkos dalyvių suburta aksių bendrovė su ilgaamžiškumo statusu. Valdymui buvo įsteigtas vadinamasis „Heeren XVII“ (XVII ponų) organas, kuriame keli Amsterdamas ir kiti Nyderlandų miestai delegavo savo atstovus. Bendrovė sujungė kelias anksčiau konkuruojančias kompanijas ir veikė kaip centralizuotas monopolis prekybai su Azija.
VOC kapitalas buvo renkami per akcijų emisijas — akcijos tapo prekiaujamos Amsterdamo biržoje — ir bendrovė taip pat leido obligacijas bei kitas finansines priemones. Šios naujovės prisidėjo prie šiuolaikinės korporacijos ir kapitalizmo vystymosi.
Prekyba, infrastruktūra ir karinė galia
VOC kontroliavo svarbias prekybos gaires: prieskoniai (vaizdžiai — muskato riešutas, muškato žievė, gvazdikai), arbata, cukrus, mediena, drobė ir vėliau kava bei kitos prekės. Bendrovė statė tvirtoves, uostus ir faktorinės stotis (faktorijas) platų regioną apimančioje prekybos tinklo grandyje. Administracinis centras Azijoje buvo Batavija (dab. Džakarta), įkurta 1619 m. Java saloje.
VOC turėjo savo laivyną ir reguliarias karines pajėgas, galinčias apsaugoti laivus, užimti prekybos postus ir vykdyti karinę politiką prieš vietines valstybes ar konkuruojančias Europos galias. Bendrovė kartais naudojo kraštutinę jėgą, pavyzdžiui, 1621 m. Banda salų operacijoje, kur buvo smarkiai nuslopintas vietinis pasipriešinimas, o daug vietinių gyventojų žuvo ar buvo išvežti kaip vergai.
Pinkšanās — aukso amžius ir įtaka
Svarbiausias VOC veiklos laikotarpis — XVII a., vadinamas Nyderlandų aukso amžiumi. Per šį laikotarpį Amsterdamas tapo pasauliniu finansų centru, o VOC pelnai ir laivynas reikšmingai prisidėjo prie Nyderlandų ekonominės galios. Bendrovė ne tik pernaudojo prekes iš Azijos į Europą, bet ir įtakojo tarifus, valiutų srautus bei tarptautinius maršrutus.
Nusileidimas, skilimas ir likvidacija
Ilgainiui VOC pradėjo silpti dėl kelių priežasčių: didėjančių administracinių išlaidų, korupcijos, verslo sąnaudų, karų su Anglija ir kituose regionuose, konkurencijos bei neveiksmingo vadovavimo nuo atstumo. Pridėtinės problemos — dalis laivyno praradimų ar sunkumai palaikant platesnį administracinį aparatą. 1799 m. bendrovė faktiškai buvo likviduota, o jos turtas ir skolos buvo perimti Nyderlandų valstybinės institucijos — procesas baigėsi 1800 m., kai VOC oficialiai nustojo egzistavusi kaip privati korporacija.
Paveldas ir vertinimas
VOC paliko mišrų paveldą. Iš vienos pusės, jos organizacinės ir finansinės inovacijos (akcijų emisija, obligacijos, tarptautinė korporacijos forma, centralizuotas valdymas per atstumą) tapo šiuolaikinės verslo praktikos pamatiniu elementu. Jos laivai ir prekybos tinklas paskatino globalizacijos procesus, prekių mainus ir kultūrinius kontaktus tarp Europos ir Azijos.
Iš kitos pusės, VOC veikla prisidėjo prie kolonializmo, smarkaus vietinių gyventojų išnaudojimo, prievartos ir vergijos plėtros. Jos įrašai ir archyvai — svarbūs istorikams — atskleidžia tiek ekonominius pasiekimus, tiek žiaurią kolonijinę praktiką. Daugelis šių pasekmių matomos ir šiandien: teritorinių pokyčių, ekonominės struktūros, socialinių santykių ir kultūrinių pėdsakų Indonezijoje bei kitose regiono šalyse.
Santrauka: VOC buvo pirmoji didelė pasaulinė korporacija su teisėmis vykdyti diplomatiją ir karines operacijas, pirmoji reguliariai leidusi ir prekiaujanti akcijomis. Jos sėkmė prisidėjo prie Nyderlandų ekonominės galios XVII a., tačiau ilgainiui korupcija, karo išlaidos ir administracinės problemos nulėmė jos bankrotą XIX a. sandūroje. Jos palikimas yra dviprasmiškas — tiek ekonominių inovacijų, tiek kolonijinės prievartos istorija.
