Bankrotas: apibrėžimas, procesas, pasekmės fiziniams ir juridiniams asmenims

Bankrotas – tai teisinis procesas, kuriuo konstatuojama fizinio arba juridinio asmens nemokumas: asmuo ar organizacija neturi pakankamai pinigų visoms savo skoloms padengti ir negali vykdyti įsipareigojimų. Teisiškai toks subjektas pripažįstamas nemokiu, o teismo pradėtas procesas reguliuoja, kaip padengti skolas iš turto arba per restruktūrizavimą.

Bankroto prasmė ir tikslai

Bankroto procedūros tikslas – užtikrinti sąžiningą skolų padengimą kreditoriams ir, kai įmanoma, suteikti skolininkui galimybę pradėti finansinę reabilitaciją. Procesas apsaugo kreditorių teises, nustato prioritetus (pvz., įstatymu ginamo turto apsauga) ir, esant galimybei, leidžia išvengti chaotiško turto išgrobstymo.

Bankroto iniciavimas ir pagrindai

  • Bankrotą pradėti gali pats skolininkas arba kreditoriai, pateikdami prašymą teismui.
  • Teisme turi būti įrodyta nemokumo būklė: ilgalaikis mokėjimų nevykdymas, negalėjimas vykdyti esminių finansinių įsipareigojimų.
  • Teismas sprendžia, ar pradėti bankroto procedūrą, ar siūlyti alternatyvas (pvz., restruktūrizavimo planą).

Procesas fiziniams asmenims

Jei fizinis asmuo negali sumokėti skolų, teismas gali paskirti bankroto administratorių. Tai teismo paskirtas profesionalus specialistas, kuris perima kontrolę ir valdymą dalies arba viso skolininko turto:

  • Administratorius įvertina skolininko turtą ir skolas.
  • Kai kurį turtą saugo įstatymas (pvz., privalomas minimalus būstas, tam tikros asmeninės reikmės), todėl jis nėra parduodamas.
  • Visą kitą parduodamą turtą administratorius realizuoja, o gautas lėšas naudoja skolų padengimui pagal nustatytą kreditorių prioritetą.
  • Baigus procesą asmuo gali būti atleidžiamas nuo bankroto — tai reiškia, kad tam tikros skolos yra panaikinamos ir nebegalima priversti jų mokėti. Tačiau išimtys gali būti (pvz., alimentai, tam tikros mokesčių prievolės, baudžiamojo pobūdžio sankcijos).

Pasekmės fiziniam asmeniui: apribojimai skolintis, kredito istorijos pabloginimas (kredito reitingas), galimos darbo santykių ar profesinės veiklos pasekmės (pvz., ribojimai užimti tam tikras pareigas), reputacijos praradimas.

Procesas juridiniams asmenims (įmonėms)

Jei organizacija negali sumokėti skolų, kreditoriai arba pats vadovas gali kreiptis į teismą dėl likvidacijos ar restruktūrizavimo. Teismas gali paskirti likvidatorių arba patvirtinti restruktūrizavimo planą:

  • Likvidatorius vykdo labai panašias funkcijas kaip bankroto administratorius, tačiau organizacijoms nėra tokio saugomo turto sąvokos – likvidatorius gali parduoti įmonės turtą už įmanomą kainą.
  • Kai visas organizacijos turtas parduodamas ir skoloms padengti skirtos lėšos suformuotos, įmonė likviduojama ir teisiškai nebeegzistuoja.
  • Skirtingai nei fiziniam asmeniui, organizacijos nebūna „atleidžiamos nuo bankroto“: likvidacijos metu kreditoriams paskirstoma gauta suma pagal prioritetus, o likusios nenuginčytos pareigos gali būti neišmokėtos. Tačiau vadovai arba atsakingi asmenys gali būti asmeniškai traukiami atsakomybėn už neteisėtą veiklą ar neatsakingą valdymą.

Juridinių asmenų alternatyvos: restruktūrizavimas, skolų pertvarkymas, sutarčių sąlygų derybos su kreditoriais. Tokios priemonės gali leisti įmonei tęsti veiklą ir išvengti visiškos likvidacijos.

Kas yra saugomas turtas ir kas parduodama

Įstatymai paprastai nustato, koks turto kiekis ir kokio pobūdžio objektai yra saugomi nuo realizacijos, kad skolininkui liktų minimalios sąlygos gyventi arba tęsti žmogiškąsias funkcijas. Tai gali apimti:

  • pagrindinį būstą (tam tikromis sąlygomis),
  • gyvybiškai svarbias priemones ir asmeninius daiktus,
  • darbo įrankius, būtinas pragyvenimui (ribotu mastu).

Visas kitas parduodamas turtas, įskaitant transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, finansinius aktyvus, intelektinę nuosavybę – priklausomai nuo bylos aplinkybių ir teisminių sprendimų.

Pasekmės kreditoriams ir skolininkams

  • Kreditoriai gauna dalį skolų pagal nustatytą prioritetą — pirmiausia užtikrintieji kreditoriai, vėliau — kiti.
  • Skolininkui po bankroto dažnai sunkiau gauti naują kreditą, jis gali būti įrašytas į viešus bankroto registrus, o jo kredito istorija (kredito reitingas) pablogėja.
  • Vadovams ar akcininkams gali kilti teisinių padarinių, jei nustatomas neteisėtas (pvz., lėšų išviliojimas) arba aplaidus valdymas.

Apribojimai ir išimtys

Nors bankrotas suteikia galimybę pradėti „iš naujo“, yra svarbių apribojimų:

  • tam tikros skolos (pvz., alimentai, tam tikri mokesčiai, baudžiamojo pobūdžio nuostoliai) nebūna panaikinamos;
  • teismo sprendimai gali uždrausti tam tikrą veiklą arba pareikalauti atlyginimo kreditoriams iš buvusių vadovų;
  • bankroto faktas gali paveikti išduodamų licencijų gavimą, sutartis su partneriais ir profesinę reputaciją.

Alternatyvos bankrotui

  • skolų restruktūrizavimas ar pertraukos mokėjimuose priežiūra;
  • derybos su kreditoriais dėl palūkanų sumažinimo ar atidėjimo;
  • banko finansavimo pakeitimas arba investicijų paieška;
  • savivaldybės ar valstybės teikiama parama atvejais, numatytais teisės aktuose.

Praktiniai patarimai

  • Jei kyla sunkumų vykdyti įsipareigojimus, kreipkitės į kreditorius ir informuokite apie finansinę padėtį – dažnai galima susitarti dėl laikinų sprendimų.
  • Pasitarkite su teisininku arba finansų konsultantu prieš pradedant bankroto procedūras – tai padės išvengti klaidų ir rasti geriausią sprendimą.
  • Saugokite dokumentus apie visus finansinius įsipareigojimus, pajamų ir turto pokyčius – tai supaprastins procesą ir sumažins riziką.

Bankrotas yra rimtas teisinis ir socialinis procesas, turintis ilgalaikes pasekmes tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Svarbu gerai suprasti teisinius reikalavimus, galimas išimtis ir alternatyvas, kad būtų priimtas optimalus sprendimas konkrečioje situacijoje.

Nemokumas arba bankrotas

Žmonės dažnai painioja sąvokas bankrotas ir nemokumas, o kartais vartoja vieną žodį, nors iš tikrųjų turi omenyje kitą. Nemokumas paprastai reiškia, kad asmuo neturi pakankamai pinigų skoloms sumokėti arba (kartais) kad bendra jo skolų suma yra didesnė už bendrą jo turto sumą. Bankrotas yra oficialus teisinis procesas teisme. Nors šios dvi sąvokos yra susijusios, tai, kad asmuo yra nemokus, nebūtinai reiškia, kad jam bus skelbiamas bankrotas.

Bankroto alternatyvos

Daugelyje šalių yra bankroto alternatyvų, kad žmonės ir įmonės galėtų išvengti bankroto proceso.

Įvairiose šalyse žmonės gali bandyti susitarti su kreditoriais dėl individualių savanoriškų susitarimų (arba IVA). Tai reiškia, kad kreditoriai sutinka paimti mažiau pinigų skoloms padengti. Panašūs procesai taikomi ir įmonėms bei kitoms organizacijoms; įvairiose šalyse jie vadinami įvairiais pavadinimais, tačiau daugelyje šalių jie vadinami susitarimo schemomis.

Apsauga nuo bankroto

Daugelyje šalių įmonė ar verslas gali prašyti teismų suteikti apsaugą nuo bankroto, kad kreditoriai negalėtų sunaikinti viso materialaus kapitalo ir geros reputacijos, išskaidydami ir išveždami verslą. Taip siekiama suteikti verslui daugiau laiko reorganizuotis ir sudaryti naują sandorį tarp savininkų ir žmonių, kuriems verslas yra skolingas. Daugelyje šalių tai vadinama administravimu.

Tačiau ne visose šalyse galioja įmonių apsaugos nuo bankroto įstatymai.

Skolos vergovė

Daugelyje pasaulio šalių kreditorius dažnai grasina skolininkui skolos vergija. Kai kuriais atvejais skolininkas nežino, kad turi teisę bankrutuoti. Kai kuriose šalyse tai yra žmogaus teisių problema. Be to, kai kurie kreditoriai ir toliau persekioja skolininką, nors pagal bankroto įstatymus jie neturėtų to daryti, tikėdamiesi, kad skolininkas sumokės jiems pinigus, kurių jie nenusipelno.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinėse Amerikos Valstijose bankrotas dažniausiai reglamentuojamas federaliniais įstatymais, Jungtinių Valstijų kodekso 11 antraštine dalimi (Bankroto kodeksas). Jungtinėse Amerikos Valstijose galimų bankroto rūšių pavadinimai atitinka pagrindinius šio įstatymo skyrius, arba "skyrius". Bankroto bylą pateikiantis asmuo arba įmonė vadinami skolininkais.

Iškėlus bankroto bylą, teismas išrenka patikėtinį. Administratorius turi teisę valdyti bankrutuojančio asmens ar įmonės turtą ir gali naudoti dalį skolininko turto atsiskaityti su kreditoriais. Iškėlus bankroto bylą, kreditoriams pranešama, kad jie nebandytų išieškoti pinigų tiesiogiai iš skolininko ir turi pateikti reikalavimus sumokėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

7 skyrius

Dažniausiai pasitaikanti bankroto forma yra 7 skyriaus bankrotas, kurį gali skelbti įmonės arba fiziniai asmenys. Jis taip pat vadinamas likvidaciniu bankrotu, nes dalis skolininko turto gali būti parduota (likviduota) siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Kai įmonė turi skolų, kurių negali sumokėti, ji gali prašyti arba būti priversta teisme skelbti bankrotą pagal 7 skyrių. Dėl to įmonė paprastai nutraukia savo veiklą. Darbuotojai dažnai netenka darbo, kai įmonei pateikiamas 7 skyriaus ieškinys.

11 skyrius

11 skyriaus bankrotas - tai sudėtingas bankroto būdas, kurio metu reorganizuojami skolininko finansai, paprastai sumažinant skolos sumą ir pakeičiant skolos grąžinimo sąlygas. 11 skyriaus bankroto byla leidžia įmonei tęsti veiklą, kol ji randa būdų, kaip sumažinti ir išdėstyti skolų mokėjimą.

Beveik visus 11 skyriaus bankrotus skelbia įmonės. Paprasti žmonės paprastai neteikia 11 skyriaus bankroto bylos, nes 13 skyriaus bankrotas jiems beveik visada yra pigesnis ir paprastesnis.

13 skyrius

13 skyrius yra populiariausia paprastų žmonių bankroto forma Jungtinėse Valstijose. 13 skyriaus bankroto atveju dalis jūsų skolų gali būti atleista (discharged), tačiau turėsite grąžinti dalį skolos. Skolų grąžinimo planą prižiūri bankroto teismas ir jis paprastai trunka nuo trejų iki penkerių metų. Įmonės negali pateikti 13 skyriaus bankroto paraiškos.

Kiti bankroto skyriai

Rečiau pasitaikančios bankroto formos gali būti pateikiamos pagal bankroto kodekso 9 ir 12 skyrius.

  • 9 skyriaus bankrotas leidžia savivaldybėms, mažesniems valdžios vienetams, pavyzdžiui, miestams ir miesteliams, restruktūrizuoti savo skolas.
  • 12 skyriaus bankrotas yra speciali bankroto rūšis, skirta šeimos ūkiams ir žvejams. Jis sujungia 11 skyriaus ir 13 skyriaus bankroto elementus, kad mažesni ūkiai ir žvejybos įmonės galėtų tęsti veiklą, kol restruktūrizuoja savo skolas.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra bankrotas?


A: Bankrotas yra teisinis procesas, kuris įvyksta, kai asmuo ar organizacija yra nemokūs ir negali sumokėti visų savo skolų.

K: Kas gali prašyti teismo paskirti bankroto administratorių?


A: Asmens, kuris negali sumokėti savo skolų, kreditoriai gali prašyti teismo paskirti bankroto patikėtinį.

K: Ką daro bankroto patikėtinis?


A.: Teismo paskirtas bankroto patikėtinis, kuris yra profesionalus buhalteris, perima bankrutuojančio asmens turto kontrolę, parduoda visą kitą turtą ir gautus pinigus panaudoja kuo didesnei asmens skolų daliai padengti.

Klausimas: Ar visas turtas bankroto atveju yra saugomas pagal įstatymą?


Atsakymas: Ne, bankroto atveju įstatymas saugo tik tam tikrą turtą.

K: Kas atsitinka asmeniui, kai bankroto procesas baigiamas?


A.: Užbaigus bankroto procesą, fizinis asmuo atleidžiamas nuo bankroto ir jam nebetaikomi jokie kiti įsipareigojimai sumokėti tuos reikalavimus. Tačiau jo galimybės vėl skolintis pinigų bus ribotos, nes bus pažeistas jo kredito reitingas.

K: Kas atsitinka, kai organizacija negali sumokėti savo skolų?


A: Kai organizacija negali sumokėti savo skolų, kreditoriai gali prašyti teismo paskirti likvidatorių.

K: Kuo likvidatoriaus darbas skiriasi nuo bankroto patikėtinio darbo?


A: Likvidatoriaus darbas labai panašus į bankroto patikėtinio darbą, išskyrus tai, kad nėra saugomo turto, todėl likvidatorius gali viską parduoti. Kai visas organizacijos turtas parduodamas, organizacija likviduojama ir daugiau nebeegzistuoja.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3