Groningenas — Nyderlandų šiaurės rytų provincija
Groningenas yra provincija Nyderlandų šiaurės rytuose. Rytuose yra Vokietijos Žemutinė Saksonija, pietuose - Drentė, vakaruose - Fryzlandija (fryzų kalba Fryslân), o šiaurėje - Vatų jūra.
Groningeno sostinė taip pat vadinama Groningenu. Groningeno gyventojai Groningeno miestą dažnai vadina stad ("miestas"), o likusią provincijos dalį - Ommelanden (tai reiškia kažką panašaus į "aplinkines žemes").
Svarbūs pajamų šaltiniai yra žemės ūkis ir gamtinių dujų gavyba Slochteren.
Groningene išsiskiria su žemąja vokiečių kalba susijusi tarmė ir didelis komunistų partijos palaikymas šiaurės rytinėje provincijos dalyje.
Geografija ir gamta
Provincia yra žemumų ir poldrų kraštovaizdis su daugybe kanalų, užpelkėjusių sričių ir pakrantės zonų. Šiaurėje driekiasi Vatų jūra ir UNESCO saugoma Wadden jūros zona, kuri turi didelę ekologinę reikšmę paukščiams ir jūros gyvūnams. Pakrantėje taip pat yra lagūnų tipo įlankų (pvz., Dollarto įlanka), o vidaus rajonuose vyrauja žemės ūkio naudmenos ir pievos.
Išsidėstymas, teritorija ir gyventojai
Provincia užima santykinai nedidelį plotą, bet pasižymi skirtingu tankumu: miestas Groningenas yra regiono centras, aplinkui — mažesni miestai ir kaimų tinklas. Provincijos gyventojų skaičius siekia apie apie 580–590 tūkst., o plotas yra apie 2 960 km² (skaičiai apytiksliai ir gali keistis priklausomai nuo administracinių pokyčių). Gyventojų tankumas čia yra mažesnis nei Nyderlandų vidurkis.
Istorija ir kultūra
Groningenas turi ilgas istorines tradicijas — nuo viduramžių prekybos ir miestų teisės iki šiuolaikinių universitetų ir pramonės centrų. Sostinės mieste veikia senas universitetas (University of Groningen), kuris daro didelę įtaką mokslo gyvenimui ir kultūrai. Mieste taip pat vyksta įvairūs kultūros renginiai, pavyzdžiui, tarptautinis festivalis „Noorderzon“ ir muzikos, teatro bei šiuolaikinio meno renginiai.
Gronings (dažnai vadinama tiesiog tarmė, susijusi su žemąja vokiečių kalba) plačiai vartojama kaimiškose vietovėse ir turi savitą leksiką bei tarimą. Provincijos identitetą stiprina ir tradicinės šventės, liaudies muzika bei kulinarija, susijusi su žemės ūkiu.
Ekonomika
Pagrindiniai ekonomikos sektoriai:
- Žemės ūkis: pieno ūkininkystė, bulvių ir sėklinių kultūrų auginimas, intensyvus žemės ūkis ir agroverslas;
- Energija ir pramonė: žymi gamtinių dujų gavyba Slochteren lauke; prie krantų esantys uostai (pvz., Eemshaven, Delfzijl) svarbūs energetikai ir pramonei;
- Paslaugos ir švietimas: universiteto sektorius, sveikatos apsauga (pvz., UMCG universitetinė ligoninė) ir turizmas.
Gamtinių dujų eksploatavimas ilgą laiką buvo svarbus pajamų šaltinis, bet jis taip pat sukėlė ir reikšmingų socialinių bei aplinkos problemų — žemės drebėjimus ir statinių pažeidimus žemiau esančiose vietovėse, dėl ko pastaraisiais metais dujų gavyba buvo mažinama ir priimtos kompensavimo bei adaptacijos priemonės.
Transportas ir ryšiai
Groningenas turi gerus kelių ir geležinkelio ryšius su kitomis Nyderlandų dalimis bei su Vokietija. Miestas taip pat turi oro uostą – Groningen Airport Eelde – su reguliariais ir užsakomaisiais skrydžiais. Uostai Eemshaven ir Delfzijl svarbūs kroviniams, energetikai ir jūrų industrijai. Vietinis viešasis transportas ir dviračių infrastruktūra yra gerai išvystyti — miestas plačiai žinomas kaip patogus dviračių miestas.
Administracija
Provincia valstybinėms reikmėms skirstoma į savivaldybes, kurioms pavesta vietos administracija, paslaugos gyventojams ir planavimas. Groningeno miestas yra administracinis centras ir didžiausias miestelis regione; jame sutelktos svarbios institucijos, mokymo ir sveikatos įstaigos.
Turizmas ir lankytinos vietos
Turistams Groningenas siūlo:
- Groningeno miesto senamiestį su Martini tornu (Martinitoren), muziejais (pvz., Groninger Museum) ir universiteto rajonu;
- Pajūrio ir Wadden jūros gamtą — paukščių stebėjimą, supimąsi per plyšius (mudflats) ir pažintinius takus;
- Žygiai ir dviračių maršrutai per Ommelanden kaimus bei poldrų peizažus;
- Industrinės architektūros ir energetikos parkai Eemshaven regione, kurie domina technikos ir energetikos entuziastus.
Kiti svarbūs pastebėjimai
Provincia aktyviai dalyvauja energetinėje pertvarkoje: didėja atsinaujinančios energijos projektai, vystomi vėjo jėgainių parkai, o dujų gavybos mažinimas skatina pereiti prie kitų energijos šaltinių ir ekonominių alternatyvų. Provincijoje taip pat vyksta diskusijos dėl žemės drebėjimų padarinių, kompensacijų gyventojams ir būsto pertvarkymo programų.
Santrauka: Groningenas yra įvairialypė provincija — svarbi žemės ūkio, energetikos ir mokslo centru. Ji išsiskiria specifišku kraštovaizdžiu, istorine architektūra, regionine tarme ir kuchurine-kultūrine savitumu, kartu susidurdama su šiuolaikinėmis aplinkosaugos bei ekonominėmis iššūkiais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra Groningeno sostinė?
A: Groningeno sostinė dar vadinama Groningenu.
K: Kiek žmonių gyvena Groningene?
A: Groningene gyvena apie 587 000 žmonių (2021 m.).
K: Kokie yra svarbūs provincijos pajamų šaltiniai?
A: Svarbūs pajamų šaltiniai yra žemės ūkis ir gamtinių dujų gavyba Slochterene.
K: Koks regionas yra į rytus nuo Groningeno?
A: Regionas į rytus nuo Groningeno yra Žemutinė Saksonija.
K: Kaip Groningeno gyventojai vadina savo miestą ir aplinkines žemes?
A: Groningeno gyventojai savo miestą dažnai vadina "stad" ("miestas"), o aplinkines žemes - "Ommelanden" (tai reiškia kažką panašaus į "aplinkines žemes").
K: Kokia tarme kalbama Groningene?
A: Groningene kalbama žemaitiška tarme, kuri yra gimininga žemaitiškai saksų kalbai.
Klausimas: Ar tam tikrose provincijos dalyse kuri nors politinė partija turi didelį palaikymą?
A: Taip, šiaurės rytinėje provincijos dalyje stipriai remiama komunistų partija.