Naujoji Zelandija (Aotearoa) – geografija, sostinė, gyventojai, faktai

Naujoji Zelandija (Aotearoa): išsamiai apie geografiją, sostinę Velingtoną, gyventojus, unikalias salas ir įdomius faktus — kelionė į nepamirštamą gamtos ir kultūros lobyną.

Autorius: Leandro Alegsa

19-01-2026 22:13

Naujoji Zelandija (maorių kalba dar vadinama Aotearoa) yra salų valstybė Okeanijoje. Tai suvereni valstybė Ramiojo vandenyno pietvakarinėje dalyje. Ją sudaro dvi didelės salos (Šiaurės sala ir Pietų sala) ir daug mažesnių salų. Šios salos yra į pietryčius nuo Australijos. Kadangi Naujoji Zelandija yra labai toli nuo didžiosios pasaulio dalies, ji buvo viena iš paskutiniųjų žmonių atrastų vietų. Laikotarpiu be žmonių NZ buvo gera vieta vystytis neįprastiems augalams ir gyvūnams.

Šalies sostinė yra Velingtonas, o didžiausias miestas - Oklendas. Abu šie miestai yra Šiaurės saloje. Didžiausias miestas Pietų saloje yra Krišterčas.

Oficialios kalbos yra anglų, maorių ir Naujosios Zelandijos gestų kalba. Anglų kalbai niekada nebuvo suteiktas oficialus valstybinės kalbos statusas, tačiau dėl plataus vartojimo ji vartojama kaip numatytoji oficialioji kalba.

2010 m. Naujoji Zelandija buvo aštunta laimingiausia šalis pasaulyje.

Geografija ir gamta

Naujoji Zelandija užima apie 268 000 km² ir sudaryta iš dviejų pagrindinių salų bei daugybės mažesnių – Niū Chalentų, Stewarto ir kitų. Tarp Šiaurės ir Pietų salų driekiasi Cooko sąsiauris. Pietų saloje randa gausūs kalnynai – Southern Alps (viena iš aukščiausių viršūnių yra Aoraki / Mount Cook), o Šiaurės sala pasižymi ugnikalniškais ir geoterminiais regionais (pvz., Rotorua).

Naujoji Zelandija stovi ant tektoninių plokščių ribos, todėl čia pasitaiko žemės drebėjimų ir vulkaninės veiklos. Dėl ilgalaikės geografinės izoliacijos regione išsivystė unikali flora ir fauna: nemaža dalis augalų ir paukščių rūšių (pvz., kiwi, weka, retais atvejais kakapo) yra endeminės. Taip pat čia gyvena senovinis roplių atstovas – tuatara. Tačiau daug rūšių patyrė spaudimą dėl įvežtų plėšrūnų (šiurkščių, kates, žiurkes), todėl vykdomos aktyvios apsaugos ir atkūrimo programos.

Klima

Klima Naujojoje Zelandijoje yra daugiausia jūrinė ir pereinanti nuo subpoliarinės pietuose iki subtropinės Šiaurės salos šiaurinėje dalyje. Vasaros (gruodis–vasaris) ir žiemos (birželis–rugpjūtis) temperatūros priklauso nuo regiono: pietuose šiluma būna sausesnė ir vėsesnė, o pakrantėse klimatas švelnesnis.

Sostinė, miestai ir gyventojai

Velingtonas (Velingtonas, o) yra šalies politinis ir kultūrinis centras, o Oklendas – didžiausias miestas ir svarbus ekonominis bei tarptautinis transporto mazgas. Krišterčas (Christchurch) – didžiausias Pietų salos miestas, žinomas dėl artimų ryšių su gamta ir vakarietiška architektūra.

Naujosios Zelandijos gyventojų skaičius siekia apie 5,1 milijono (maždaug 2023 m.). Etninė sudėtis yra įvairi: daugumą sudaro europė (anglų kilmės arba „pākehā“), reikšmingą mažumą sudaro maoriai (maorių kilmės), taip pat daug azijiečių ir Ramiojo vandenyno salų gyventojų. Šalis yra stipriai urbanizuota – dauguma gyventojų gyvena didžiuosiuose miestuose.

Valdymas, ekonomika ir tarptautiniai ryšiai

Naujoji Zelandija yra parlamentarės demokratijos ir konstitucinės monarchijos modelis: valstybės vadovas yra Jungtinės Karalystės monarchas (per atstovą – generalgubernatorių), o vyriausybę sudaro parlamento išrinkta koalicija. Šalis yra Jungtinių Tautų, Commonwealth of Nations ir OECD narė.

Ekonomika yra aukšto pajamumo, daugiausia paremta žemės ūkiu (pieno produktai, mėsa, mediena), žuvininkyste, medžiagų apdirbimu, turizmu ir paslaugų sektoriumi. Turizmas ypač svarbus dėl unikalios gamtos ir lauko pramogų (žygiai, slidinėjimas, fiordų regionai).

Kultūra ir kalbos

Naujosios Zelandijos kultūra apima tiek britų kolonijinę paveldą, tiek ir stiprius maorių tradicijų elementus. Maorių kalba ir papročiai yra svarbi nacionalinės tapatybės dalis; pavyzdžiui, oficialus pavadinimas Aotearoa dažnai vartojamas šalyje. Oficialios kalbos – anglų, maorių ir Naujosios Zelandijos gestų kalba. Anglų kalba yra dominuojanti ir plačiai vartojama visuomenėje bei administracijoje.

Įdomūs faktai

Aotearoa maorių kalboje dažnai verčiamas kaip „Ilgos baltos debesies šalis“.
Naujoji Zelandija neturi daug vietinių sausumos žinduolių – vieninteliai vietiniai žinduoliai yra nedideli šikšnosparniai; daug kitų rūšių atvežtos žmonių.
Šalis aktyviai propaguoja aplinkos apsaugą: saugomos teritorijos, nacionaliniai parkai (pvz., Fiordland, Tongariro) ir rūšių atkūrimo programos.
Viena iš populiarių pramogų – lauko turizmas: žygiai, kalnų slidinėjimas, vandenyno sportai ir laisvalaikis gamtoje.
Naujosios Zelandijos valiuta yra Naujosios Zelandijos doleris (NZD), o eisme – vairuojama kairiąja puse.

Ši šalis išsiskiria savo natūralia įvairove, stipria maorių kultūra ir aktyviu gyvenimo būdu lauke. Dėl to ji traukia tiek turistus, tiek tyrėjus ir gyventojus, vertinančius aukštą gyvenimo kokybę ir gamtinius išteklius.

Pavadinimas

Naujosios Zelandijos pavadinimas kilęs iš olandų kalbos žodžio "Zeeland", kuris išvertus reiškia "Sealand", nes ją pastebėjo olandų tyrinėtojas Abelis Tasmanas. Zelandija yra Nyderlandų provincija. Maorių šalies pavadinimas buvo Aotearoa. Maorių kalba. Jis reiškia "Ilgo balto debesies šalis". Ao reiškia "debesis", tea - "baltas", o roa - "ilgas".

Valdžia ir politika

Naujoji Zelandija yra konstitucinė monarchija ir parlamentinė demokratija. Valstybės vadovė yra karalienė Elžbieta II. Ministrė pirmininkė yra leiboristų partijos lyderė Jacinda Ardern.

Naujoji Zelandija yra paskelbusi save laisvąja nuo branduolinių ginklų zona: ji nenaudoja branduolinės energijos ir neleidžia savo teritorijoje turėti branduolinių ginklų ar laivų su branduoliniais varikliais.

Rinkimai rengiami kas trejus metus

Žmonės

2006 m. surašymo duomenimis, Naujojoje Zelandijoje gyveno 4 143 279 žmonės. Daugumos jų protėviai - europiečiai. Naujosios Zelandijos vietinių gyventojų, maorių, buvo 565 329 arba 14,6 %.

Naujosios Zelandijos gyventojai dažnai save vadina kiviais, taip vaizduodami savo nacionalinį vietinį, nors ir neskraidantį paukštį. Šiaurės sala yra mažesnė už Pietų salą, bet joje gyvena daugiausia žmonių (daugiau kaip 3 mln.).

Maždaug pusė Naujosios Zelandijos gyventojų yra religingi. 2013 m. gyventojų surašymo duomenimis, 41,92 proc. Pagrindinė religija Naujojoje Zelandijoje yra krikščionybė. Kiek daugiau nei 2 mln. naujosios Zelandijos gyventojų yra krikščionys. Antra pagal paplitimą religija yra induizmas - 2,11 %.

Miestai

Dauguma Naujosios Zelandijos gyventojų gyvena miestuose, o kiti 27 % - mažuose miesteliuose arba ūkininkų bendruomenėse.

Velingtonas yra Naujosios Zelandijos sostinė. Didžiausias miestas yra Oklendas, kuriame gyvena apie 1 mln. žmonių. Kiti Šiaurės salos miestai: Hamiltonas, Tauranga, Napjeras/Hastingsas, Naujasis Plimutas, Vanganui ir Palmerstonas North. Pietų salos miestai yra Christchurch, Dunedin, Nelson, Invercargill ir Timaru.

Geologinė kilmė

Naujoji Zelandija yra Australijos ir Ramiojo vandenyno kontinentinių plokščių riboje. Šioms dviem plokštėms judant kartu ("susidūrus"), viena iš jų (Ramiojo vandenyno) atsidūrė po kita (Australijos) į šiaurę nuo Pietų salos. Dėl to čia vyko didelis vulkaninis aktyvumas. Į pietus nuo Pietų salos Australijos plokštė juda po Ramiojo vandenyno plokšte. Plokštės slenka viena paskui kitą Pietų saloje, kur jos išstūmė Pietų Alpes. Dėl šių dviejų susiduriančių plokščių Naujojoje Zelandijoje dažnai vyksta žemės drebėjimai. Vienas žinomiausių - 2010-2011 m. grupė žemės drebėjimų, įvykusių Christchurcho apylinkėse.

Iš diagramos matyti, kad Šiaurės sala yra Australijos plokštėje, o didžioji dalis Pietų salos - Ramiojo vandenyno plokštėje. Naujoji Zelandija vis dar yra geologiškai aktyvi ir tokia išliks tol, kol salos bus virš plokščių ribos.

Senovės geologija

Seniausios Naujosios Zelandijos uolienos datuojamos kambro periodu, prieš 512 milijonų metų. Naujoji Zelandija tapo pasaulinio superkontinento Pangėjos dalimi. Jam suskilus (triaso pabaigoje ir juros pradžioje) Naujoji Zelandija tapo pietinio superkontinento Gondvanos dalimi. Galiausiai Gondvana subyrėjo, palikdama žemynus tokius, kokie jie yra dabar.

Pagrindinės Naujosios Zelandijos lūžių zonos. Jame parodyta, kaip Ramiojo vandenyno ir Australijos plokštės juda viena prieš kitą.

Gamtos istorija

Naujoji Zelandija ilgą laiką buvo izoliuota nuo likusio pasaulio. Prieš 83 mln. metų ji atsiskyrė nuo Australijos. Dėl to daug augalų ir gyvūnų gyvena tik Naujojoje Zelandijoje. Prieš žmonėms atkeliaujant į Naująją Zelandiją, čia nebuvo žinduolių, išskyrus tris šikšnosparnių rūšis ir jūrų žinduolius, tokius kaip ruoniai, delfinai ir banginiai. Vietoj jų Naujojoje Zelandijoje gyvena daug įvairių paukščių rūšių. Naujojoje Zelandijoje gyvena kelios neskraidančių paukščių rūšys, įskaitant kivius. Iš driežų ypač svarbus tuatara, vienintelis gyvas ištisos roplių būrio atstovas.

Anksčiau Naujojoje Zelandijoje buvo daugiau retų rūšių, tačiau kai kurios iš jų, daugiausia paukščiai, jos istorijos pradžioje buvo išmedžiotos iki išnykimo. Garsus pavyzdys - milžiniškas Moa, Dinornis. Paukščių grupė, kuriai priklauso Moa, egzistavo nuo kreidos periodo. Žmonės į Naująją Zelandiją atvyko maždaug prieš tūkstantį metų, kai gyveno daug moa, ypač Pietų saloje. Archeologinių vietovių su moa medžioklės įrodymais yra visoje Naujojoje Zelandijoje. Moa išnyko maždaug prieš penkis šimtus metų. Arčiau šių dienų išnykimą lėmė buveinių kaita ir introdukuotos rūšys, pavyzdžiui, žiurkės, šunys ir oposumai, kurie naikina vietinius paukščius ir driežus arba ėda jų kiaušinius.

Kita informacija

Seras Edmundas Hillary, pirmasis žmogus, įkopęs į Everesto viršūnę, buvo kilęs iš Naujosios Zelandijos.
Naujoji Zelandija tapo dar populiaresnė po to, kai naujazelandietis Peteris Jacksonas ten sukūrė filmus "Žiedų valdovas".
Daugelis Naujosios Zelandijos ūkininkų augina avis. Naujojoje Zelandijoje avių yra daug daugiau nei žmonių.
Daugelis Naujosios Zelandijos gyventojų domisi sportu. Jų nacionaline sporto šaka paprastai laikomas regbis (žiemą). Jie turi įspūdingų sportininkų irklavimo, dviračių sporto, rutulio stūmimo, disko metimo, "geležinio žmogaus", triatlono, buriavimo, alpinizmo, banglenčių sporto, kriketo, tinklinio, softbolo, burlenčių sporto, sklandymo ir kt. sporto šakose.
Naujosios Zelandijos gyventojai mėgaujasi laisvalaikiu lauke. Šalis turi "švarios ir ekologiškos" šalies įvaizdį, tačiau 2017 m. duomenimis, vienam asmeniui tenkanti išmetamų teršalų kiekio dalis yra septinta iš 41 pramoninės valstybės. Didelė oro ir vandens tarša yra gana reta, nors per pastaruosius 20 metų retkarčiais pasitaikantys protrūkiai kėlė problemų gyvuliams ir aplinkiniams vandenims. Daugumoje didžiųjų upių (2017 m. duomenimis, 60 %) nesaugu maudytis dėl žemės ūkio taršos ir nuotėkio.
Naujojoje Zelandijoje, kaip ir daugelyje kitų mažų šalių, veikia stipri vietinė žiniasklaida. Naujojoje Zelandijoje yra daug įvairių muzikantų, televizijos ir radijo įžymybių bei komikų. Nors dauguma jų yra tiesiog "visame pasaulyje žinomi Naujojoje Zelandijoje", daugelis kitų sėkmingai įsitvirtino tarptautinėje scenoje. Tarp tokių žmonių ir grupių yra Russellas Crowe (aktorius), Kiri Te Kanawa (dainininkė), grupės "Flight of the Conchords", "Crowded House", Lee Tamahori (filmų režisierius) ir Peteris Jacksonas (filmų režisierius).
NZ kariuomenė daugiausia vykdo taikos palaikymo ir pagalbos stichinių nelaimių atveju operacijas. Per 2003 m. invaziją į Iraką Naujoji Zelandija siuntė kariuomenės inžinierius į Iraką atstatymo darbams.

Susiję puslapiai

Naujosios Zelandijos gyvūnai
Naujosios Zelandijos upių sąrašas
Naujoji Zelandija olimpinėse žaidynėse
Naujosios Zelandijos futbolo rinktinė

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi šalis maorių kalba?

A: Šalies pavadinimas maorių kalba yra Aotearoa.

K: Kur yra Naujoji Zelandija?

A: Naujoji Zelandija yra Okeanijoje, į pietryčius nuo Australijos, Ramiojo vandenyno pietvakarinėje dalyje.

K: Kiek salų sudaro Naująją Zelandiją?

A: Naująją Zelandiją sudaro dvi didelės salos (Šiaurės sala ir Pietų sala) ir daug mažesnių salų.

K: Kokiomis oficialiomis kalbomis kalbama Naujojoje Zelandijoje?

A: Oficialios kalbos, kuriomis kalbama Naujojoje Zelandijoje, yra anglų, maorių ir Naujosios Zelandijos gestų kalba. Anglų kalbai niekada nebuvo suteiktas oficialios kalbos statusas NZ įstatymuose, tačiau dėl plataus vartojimo ji vartojama kaip numatytoji oficialioji kalba.