Kivis (Apteryx) — Naujosios Zelandijos neskrendantis paukštis ir simbolis

Atraskite kivį (Apteryx) — Naujosios Zelandijos simbolį: neskrendantis paukštis su kailį primenančiomis plunksnomis, ilgu snapiu, aštriu klausa ir unikaliomis elgesio ypatybėmis.

Autorius: Leandro Alegsa

Kivis - Naujosios Zelandijos paukštis. Tai Apterygidae šeimos Apteryx genties paukščiai. Yra kelios kivių rūšys ir porūšiai. Kivis yra Naujosios Zelandijos simbolis. Naujosios Zelandijos gyventojai pravardžiuojami kiviais.

Išvaizda

Kiviai turi ilgą, ploną snapą, dažnai su nosies angomis jo gale — tai unikali adaptacija tarp paukščių, leidžianti kvėpuoti ir „uostyti“ maistą po žeme. Kūną dengia rudos arba rusvos plunksnos, kurios daugiau primena kailį nei tradicines plunksnas: jos yra pūkuotos, sutankėjusios ir suteikia gerą izoliaciją. Kiviai negali skraidyti, jų sparnai yra maži ir slepiasi po plunksnomis, todėl jų paprastai nematyti. Jie turi silpną regėjimą, bet labai gerą kvapą ir klausą. Kiviai yra mažiausi iš ratitų (neskrendančių bėgiojančių paukščių), dydis ir svoris priklauso nuo rūšies.

Rūšys

  • North Island brown kiwi (Apteryx mantelli) – Šiaurės salos rudas kivis;
  • Little spotted kiwi (Apteryx owenii) – mažasis dėmėtasis kivis;
  • Great spotted kiwi (Apteryx haastii) – didysis dėmėtasis kivis;
  • Okarito brown kiwi (Apteryx rowi) – Okarito rudas kivis;
  • Southern brown kiwi arba tokoeka (Apteryx australis) – pietinis rudas kivis (įskaitant kelis porūšius).

Kiekviena rūšis turi savo arealą Naujojoje Zelandijoje ir skiriasi dydžiu, plunksnų spalva bei elgsena.

Elgesys ir mityba

Kiviai dažniausiai yra naktiniai. Jie gyvena urvuose, krūmynuose ar tankiose miško paklotėse, kur kasa slėptuves ir takus. Maistą ieško smulkiais akivaizdžiai uodamo snapo judesiais — valgo sliekus, kirmėles, bestuburius, vabalėlius, taip pat vaisius ir uogas. Kartais iškąsto maistą nuo paviršiaus, panaudodami laikymui tinkamas užuomazgas. Jie yra teritoriniai ir dažnai gyvenime susikuria monogaminius porinius ryšius.

Dauginimasis

Kiviai deda išskirtinai didelius kiaušinius — kiaušinis gali sudaryti labai didelę dalį patelės kūno svorio (kai kuriose rūšyse apie 15–20 %). Inkubacija trunka ilgai, o dažnai inkubuoti rūpinasi patinas arba abu tėvai priklausomai nuo rūšies. Išsiritę jaunikliai būna gerai išsivystę ir gali savarankiškai palikti lizdą po kelių dienų ar savaičių.

Gyvenimo trukmė

Kiviai gali gyventi ilgai — laukinėje gamtoje ir nelaisvėje jų gyvenimo trukmė siekia kelias dešimtis metų (dažnai 20–50 metų priklausomai nuo rūšies ir sąlygų).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės kiviams yra įvesti plėšrūnai — šunys, katės, mustelidai (pvz., audinių šeimos atstovai), žiurkės ir kiti svetimšaliai gyvūnai, kurie medžioja kiaušinius, jauniklius ir net suaugusius paukščius. Dėl šių veiksnių kai kurios kivių rūšys laikomos saugomomis arba pavojingomis išnykti.

Siekiant išsaugoti kivius taikomos įvairios priemonės: plėšrūnų kontrolė ir gaudymas, saugomos salos ir rezervatai, kiaušinių surinkimas ir pernešimas į inkubatorius arba saugias vietas (pvz., veiklos programos, kartais vadinamos "Operation Nest Egg"), perkėlimai ir vietinės bendruomenės įsitraukimas. Šios priemonės padėjo kai kurioms populiacijoms stabilizuotis ar atsistatyti.

Kultūrinė reikšmė

Kivis yra svarbus Naujosios Zelandijos nacionalinis simbolis — jis naudojamas herbuose, logotipuose ir viešajame gyvenime. Žmonės iš Naujosios Zelandijos dažnai vadinami „kiviais“ (angl. Kiwis) kaip draugiška pravardė. Kivis taip pat turi ypatingą reikšmę maorių tradicijose ir pasakojimuose.

Apibendrinant, kivis yra unikali, neskrendantis paukštis su keletu išskirtinių adaptacijų (ilgai snapui, puikiam uoslei), svarbiomis ekologinėmis ir kultūrinėmis rolėmis Naujojoje Zelandijoje. Jis susiduria su rimtomis išlikimo grėsmėmis, todėl nuolatinės apsaugos priemonės yra būtinos jo populiacijoms išsaugoti.

Žiniasklaida
Žiniasklaida

Gyvenimas

Kiviai yra naktiniai paukščiai. Jie dažniausiai minta bestuburiais, pavyzdžiui, kirminais ir vabzdžiais. Kiviai turi savo teritoriją, kurioje gyvena vieni arba su drauge. Savo teritorijoje jie pastato keletą nedidelių urvų, kuriuose miega arba deda kiaušinius. Kiviai yra monogamiški; patinas ir patelė būna kartu, kol vienas iš jų žūsta. Patinas ir patelė gyvena toje pačioje teritorijoje ir kartu augina vaikus. Kivių patelės deda 1-3 kiaušinius. Palyginti su motinos dydžiu, kiaušiniai yra didžiausi iš visų paukščių rūšių. Kiviai subręsta sulaukę 2 metų ir gali gyventi daugiau kaip 20 metų. Vienas zoologijos sode laikomas kivis sulaukė net 35 metų.

Kiaušiniai

Rudojo kivio patelė deda didžiulius kiaušinius, kurie sudaro beveik šeštadalį jos pačios kūno svorio. Šie kiaušiniai inkubuojasi 11 savaičių - ilgiausiai iš visų paukščių. Palyginimui, geltonkakčių kėkštų kiaušiniai peri tik 11 dienų, o vištų - 21 dieną.

Buveinė

Kiviai mieliau gyvena miškuose įrengtose urvuose. Jie įsirengia savo urvus žemėje kaip triušiai, tarp medžių šaknų arba pasislėpę, pavyzdžiui, tuščiaviduriuose rąstuose. Kad būtų patogiau ir šilčiau, kiviai savo urvus iškloja lapais. Kartais įėjimą į urvą jie paslepia šakų krūvomis. Kiviai savo teritorijoje gali turėti daugiau nei dešimt skirtingų urvų ir kartais juos keičia.

Kiviams grėsmę kelia daugelis žinduolių. Didžiausią grėsmę kivių jaunikliams kelia šernai. Suaugusius kivius žudo šeškai ir šunys.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3