Šermuonėlis (Mustela erminea) — aprašymas, biologija ir paplitimas

Šermuonėlis (Mustela erminea) – išsamus aprašymas, biologija ir paplitimas: išvaizda, elgsena, mityba, žieminis kailis ir arealas Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje.

Šermuonėlis (Mustela erminea), dažnai vadinamas trumpauodegiu usūriniu arba erminu (kai turi baltą žiemos kailį), yra mažas Mustelidae šeimos žinduolis. Kūno ilgis dažniausiai svyruoja apie 17–33 cm, uodegos ilgis apie 7–12 cm; svoris priklauso nuo metų laiko ir paprastai būna 60–300 g. Kartais jis yra didesnis už lasį. Šermuonėliai minta smulkiais žinduoliais (daugiausia pelėmis ir laukiniais žiurkėmis), paukščiais ir jų kiaušiniais, varlėmis, vabzdžiais bei retkarčiais smulkiais ropliais; jie gali nusprogdinti ir palyginti didesnį grobį. Dažnai grobį nužudo įkandimu ties kaklo pagrindu, toje vietoje, kur kaukolė jungiasi su stuburu, arba perkirtę gyvybiškai svarbias vietas. Šermuonėliai taip pat sukaikina maisto atsargas vėlesniam laikui.

Išvaizda ir jutimai

Šermuonėliai yra ilgi ir ploni, su trumpomis kojomis ir mažomis ausimis. Kailis vasarą būna rudas viršuje ir gelsvai baltas apačioje, o šiaurinėse bei aukštai gyvenančiose populiacijose žiemą jis pasikeičia į baltą — toks baltasis žiemos kailis vadinamas erminu. Uodegos galiukas visais metų laikais yra juodas. Jų kailis yra tankus ir šiltas, pritaikytas šaltesniems klimatams.

Šermuonėliai turi labai gerą uoslę ir medžioja dažniausiai naudodamiesi kvapu bei judesiu. Jie nemato spalvų taip gerai kaip žmonės, tačiau naktį ir prieblandoje mato geriau. Paprastai nėra grynai naktiniai gyvūnai, aktyviausi jie būna auštant ir sutemus (krepsuliarūs), nors priklausomai nuo vietovės ir maisto gausos gali būti aktyvūs ir kitais paros laikais. Išsigandę šermuonėliai gali išskirti stiprų kvapą iš analinių liaukų — panašų, bet paprastai silpnesnį negu skunkai, ir jie moka gerai lipti medžiais bei medinių konstrukcijų plyšiuose.

Buveinė, paplitimas ir įtaka ekosistemai

Šermuonėliai gyvena įvairiose buveinėse: miškingose teritorijose, krūmynuose, pievose, tundroje ir žemės ūkio kraštovaizdžiuose. Jie yra paplitę vidutinio klimato ir subarktinėse šiaurinėse srityse, aptinkami daugelyje Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos regionų. Į Naująją Zelandiją šermuonėliai buvo introdukuoti siekiant naikinti triušius, tačiau tai turėjo ir netikėtų, dažnai labai neigiamų pasekmių — jie smarkiai paveikė vietinių paukščių populiacijas, ypač skrajūnus ir lizdus kertančius rūšinės paukščius.

Elgesys ir reprodukcija

Šermuonėliai dažniausiai gyvena vieni ir stipriai saugo savo teritoriją. Jie poruojasi kartą per metus; įdomu, kad daugelio populiacijų reprodukcijos biolologija apima atidėtąją implantaciją (vėlinę implantaciją) — kiaušinio implantacija į gimdą gali būti atidėta kelis mėnesius, todėl nuo apvaisinimo iki gimimo praėjęs laikas gali skirtis. Po implantacijos nėštumas trunka apie 30–34 dienas, o gimsta dažniausiai pavasarį. Vienoje vadoje gali būti nuo kelių iki daugiau nei dešimties jauniklių (įprastai 4–12). Jaunikliai gimsta akli ir be plaukų, juos prižiūri tik patelė — patinai paprastai nepadeda. Jaunikliai įgauna savarankiškumą per kelis mėnesius; paprastai jie tampa nepriklausomi per 2–4 mėnesius.

Gyvenimo trukmė ir priešai

Wildlife gyvenimo trukmė paprastai yra trumpa — 2–3 metai laukinėje gamtoje, nors nelaisvėje šermuonėliai gali gyventi ilgiau (iki 5–7 metų). Jų priešininkai — plėšrieji paukščiai, pelėniniai žinduoliai ir katės. Taip pat šermuonėliai susiduria su žmogaus veiklos grėsmėmis: medžiokle, buveinių nykimu ir cheminiais taršalais.

Kolektyvinė reikšmė ir apsauga

Daugelyje pasaulio regionų šermuonėliai nėra grėsmingos išnykimo rizikos objektas (dažnai priskiriami mažiausiai rūpesčio kategorijai), tačiau vietovėse, kur pasikeičia buveinės struktūra arba vykdoma intensyvi persekiojimo praktika, populiacijos gali mažėti. Introdukcijos pavyzdžiai (pvz., Naujojoje Zelandijoje) demonstruoja, kaip plėšrus invazinis rūšis gali pakenkti vietinei faunai; todėl valdymas ir šių gyvūnų kontrolė reikalauja atsargumo ir ekologiškai pagrįstų sprendimų.

Šermuonėliai yra įdomūs tyrimų objektai dėl savo adaptacijų prie skirtingų klimatų (pvz., kailio kaita ir atidėtoji implantacija), todėl jie turi biologinę ir edukacinę reikšmę gamtosaugos bei ekologijos srityse.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra storuliukas?

K: Kokio dydžio gali užaugti storuliukas?

K: Kuo maitinasi stoat?

K.: Ar gali stuobriai nužudyti už save didesnius gyvūnus?

K.: Ar gali storos saugoti maistą vėlesniam laikui?

K: Kaip šernai žudo grobį?

Paieška pagal raidę