Puikioji kregždė (Malurus cyaneus) – mėlynasis vapsvaėdis
Sužinokite apie Puikioją kregždę (Malurus cyaneus): ryškiai mėlynas patinas, socialinė monogamija, unikalios elgsenos ir buveinės pietryčių Australijoje (Sidnėjus, Melburnas, Kanbera).
Puikioji kregždė (Malurus cyaneus), dar vadinama mėlynąja kregžde, yra Maluridae šeimos paukštis, paplitęs ir gerai pažįstamas visoje pietryčių Australijoje. Tai nedidelis, judrus paukštis, kurio ilgis siekia maždaug 14 cm, o svoris – apie 10–12 g.
Išvaizda ir lytinis dimorfizmas
Kiekviena pora turi savo teritoriją, taip pat pastebimas akivaizdus lytinis dimorfizmas. Veisimosi metu patino plunksnos yra ryškios ir išraiškingos: kakta, ausų dangalai, apsiaustas ir uodega – ryškiai mėlyni, su juoda kauke ir juoda arba tamsiai mėlyna gerkle. Už šio kontrasto dažnai išsiskiria balti arba pilki ploteliai. Neperintys patinai, patelės ir jaunikliai dažniausiai yra pilkai rudi, su šiek tiek blyškesnėmis ir mažiau kontrastingomis plunksnomis. Po veisimosi daugelis patinų pereina į ne tokias ryškias „eclipse“ plunksnas, kurios primena patelių spalvą.
Elgsena ir socialinė struktūra
Kaip ir kitos vapsvaėdės, puikioji kregždė pasižymi specifine elgsena. Paukščiai yra socialiai monogamiški, bet lytiškai neporiniai: porą sudaro vienas patinas ir viena patelė, tačiau abu partneriai kartais poruojasi ir su kitais individais bei gauna pagalbą auginant jauniklius. Tokia kooperacinė veisimosi sistema reiškia, kad šeimose dažnai susiburia keli „pagalbininkai“ (dažnai jaunikliai iš ankstesnių lizdų), kurie dalyvauja maitinime ir gynyboje.
Vienas iš žinomiausių poros ritualų – patinų elgesys su geltonais žiedlapiais: jie nuplėšia geltonas gėlių dalis ir rodo jas patelėms kaip „dovaną“, kurią interpretuojama kaip dominavimo, susidomėjimo ar poravimosi demonstraciją.
Buveinė ir paplitimas
Puikioji kregždė gyvena beveik bet kur, kur yra pakankamai tankios augmenijos slėptuvėms: nuo pievų su pavieniais krūmais iki vidutinio tankumo miškų, miškų pakraščių, viržynų ir namų sodų. Ji gerai prisitaikiusi prie miesto aplinkos ir dažna priemiesčiuose, įskaitant Sidnėjų, Kanberą ir Melburną. Paukščiai laikosi teritorijų, kurias aktyviai gynia nuo svetimų individų.
Veisimas ir lizdai
Veisimosi sezono metu patelė suka kupolo formos lizdą su šoniniu įėjimu, dažniausiai žemoje krūmų tankmėje. Kiaušinių kiaušinių skaičius paprastai yra 2–4. Daugumą inkubacijos atlieka patelė (apie 12–14 dienų), o jauniklius maitina tiek tėvai, tiek pagalbininkai. Jaunikliai palieka lizdą praėjus kelioms savaičioms, bet dažnai lieka grupėje kaip pagalbininkai tol, kol patys pradeda veistis.
Mityba ir medžioklės būdai
Puikioji kregždė maitinasi daugiausia vabzdžiais – kandžiais, vorais, vikšrais ir kitais smulkiais bestuburiais, kuriuos dažnai sukaioja ant žemės ar tarp augalijos. Be to, savo racioną papildo sėklomis ir retkarčiais mažomis uogomis. Paukščiai yra judrūs, dažnai akrobatiškai siekia maisto augalijoje arba šakose.
Balso arsenalas ir elgesio signalai
Šie paukščiai turi platų garsų repertuarą: nuo aukštų, trumpo tono giedojimų iki griežtesnių įspėjamųjų šauksmų. Patinų plunksnų demonstracijos, žiedlapų rodymas ir uodegos bei kūno pozos yra svarbūs komunikacijos elementai, susiję su poravimusi ir teritorijos gynimu.
Vadas, grėsmės ir apsauga
Pagrindiniai plėšrūnai yra smulkesni plėšriniai paukščiai, gyvatės bei sausumos plėšrūnai. Naminiai katinai ir ne vietiniai plėšrūnai (pvz., lapės) gali padidinti jauniklių praradimo riziką priemiestinėse zonoje. Nepaisant to, rūšys yra plačiai paplitusi ir ganėtinai prisitaikanti.
Išsaugojimo būklė
Puikioji kregždė šiuo metu nėra laikoma pavojinga – jos populiacijos plačiai paplitusios ir stabilios dėl gebėjimo prisitaikyti prie įvairių buveinių, įskaitant žmogaus paveiktas teritorijas. Tarptautiniu mastu rūšies statusas priskiriamas prie mažiau rūpestingų kategorijų (Least Concern).
Apibendrinant, Puikioji kregždė yra spalvingas, socialus ir elastingas paukštis, lengvai pastebimas pietryčių Australijos kraštovaizdyje – tiek laukinėje gamtoje, tiek miesto priemiesčiuose.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra mokslinis puikiosios fėjūnų kregždės pavadinimas?
A: Mokslinis puikiosios fėjūnės pavadinimas yra Malurus cyaneus.
K: Kokios yra kai kurios veisimosi plunksnų patinų fizinės savybės?
A: Veisimosi plunksnų patinas turi ryškiai mėlyną kaktą, ausų dangalus, apsiaustą ir uodegą su juoda kauke ir juoda arba tamsiai mėlyna gerkle.
K: Kaip elgiasi puikiosios fėjūnų kregždės?
A.: Puikiosios fėjos yra socialiai monogamiškos, bet lytiškai nepastovios. Jie sudaro poras iš vieno patino ir vienos patelės, tačiau kiekvienas partneris poruojasi su kitais individais ir netgi padeda auginti tokių porų jauniklius. Patinai nuplėšia geltonus žiedlapius ir rodo juos patelėms, taip demonstruodami meilę.
K: Kur galima rasti šią rūšį?
A: Puikiąją kregždę galima rasti beveik bet kurioje vietovėje, kurioje yra bent šiek tiek tankios paklotės, kad ji galėtų pasislėpti, įskaitant pievas su pavieniais krūmais, vidutinio tankumo miškus, miškus, viržynus ir namų sodus. Ji gerai prisitaikė prie miesto aplinkos ir yra paplitusi Sidnėjaus, Kanberos ir Melburno priemiesčiuose.
K: Kuo minta?
A: Puikioji fėjūnų kregždė maitinasi daugiausia vabzdžiais, o savo racioną papildo sėklomis.
K: Ar yra šios rūšies lytinis dimorfizmas?
A: Taip, ši rūšis pasižymi lytiniu dimorfizmu; patinų fizinės savybės skiriasi nuo patelių ar jauniklių, kurie dažniausiai būna pilkai rudi.
K: Ar neperintys patinai yra ryškios spalvos, kaip ir perintys patinai?
Atsakymas: Ne, neperintys patinai nėra ryškios spalvos kaip perintys patinai; jie dažniausiai pilkai rudi kaip patelės ar jaunikliai.
Ieškoti