Maluridae – tai mažų, vabzdžialesių paukščių šeima, endemiškai paplitusi Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje. Tai grupė, kurią sudaro kelios artimos grupės: vadinamieji giesmininkai (fairywrens), emu giesmininkai ir žoliniai giesmininkai. Pagal skirtingus taksonominius šaltinius šeimoje būna minama apie 27–30 rūšių: pavyzdžiui, apie 14 giesmininkų, 3 emu giesmininkų ir apie 10 žolinių giesmininkų.
Išvaizda ir atpažinimas
Šie paukščiai yra maži (dažnai 10–20 cm ilgio), kompaktiški, su trumpais snapais, pritaikytais vabzdžiams gaudyti. Patinų veisimosi metu plunksnų spalvos dažnai būna labai ryškios – mėlynos, purpurinės ar kontrastingos juodos ir baltos dėmės – tuo tarpu patelės išlieka purvinos rusvos ir gerai maskuojasi. Ne sezono metu patinų spalva išblunka ir tampa mažiau ryški. Emu giesmininkai turi labai ilgas, plonas, siūliškas uodegos plunksnas, primenančias emu plunksnas, dėl ko ir gavo savo vardą; žoliniai giesmininkai dažniausiai yra labiau maskuojami ir prisitaikę prie sausų, tankių krūmynų.
Elgsena ir dauginimasis
Patinai žinomi dėl giedojimo – jie gina teritoriją, vilioja pateles ir bendrauja su savo socialine grupe. Daugelyje rūšių pasitaiko kooperatyvaus veisimosi: jauni paukščiai (kartais ankstesni palikuonys) padeda priežiūroje ir maitinime. Maluridae šeimai būdingi sudėtingi poravimosi santykiai – socialinė monogamija dažnai derinama su dažnu extra-pair (išoriniu) dauginimusi, todėl genetiniai tėvystės tyrimai atskleidė daug neišorinių apvaisinimų.
Mityba ir lizdai
Dažniausiai tai stiprūs vabzdžiaėdžiai paukščiai: jie aktyviai ieško vabzdžių ir voragyvių iš krūmų, žemės paviršiaus ar medžių. Kai kurios rūšys papildomai vartoto sėklas ar nektarą. Lizdus suka tankiuose krūmynuose arba žolėse; lizdai paprastai būna apskriti arba kupoliniai, gerai uždengti, su siauru angos įėjimu, kurį patelė saugo kiaušinių perėjimo metu. Kiaušinių skaičius paprastai 2–4.
Taksonomija ir kilmė
Evoliucijos tyrimai rodo, kad Maluridae yra viena iš daugelio paukščių šeimų, kuri išsivystė prisitaikydama prie Australazijos ekologinių galimybių. Jų artimiausi giminaičiai molekuliniu lygmeniu yra Meliphagidae (medkirčiai) ir Pardalotidae. Pastebimai panašios išvaizdos ir elgesio bruožai, palyginus su kai kuriomis Europos ar Amerikos mažosiomis insectivorinėmis rūšimis, yra konvergentinės evoliucijos rezultatas – tai nėra giminystės požymis, o nepriklausomai išsivysčiusių prisitaikymų pasekmė.
Elgsenos panašumai ir ekologinė rolė
Maluridae elgesys daug kuo panašus į kitų smulkių krūmynų ir miško paukščių: teritorinis giedojimas, sudėtingos socialinės struktūros ir specializuotas medžioklės stilius. Dėl savo platų vokalizacijų repertuaro ir išraiškingų poravimo elgsenų jie yra dažnai naudojami tyrimuose apie seksualinį atranką, socialinę biologiją ir genetiką.
Saugumo būklė
Kaimo ir žemės naudojimo pokyčiai, buveinių nykimas, uodų ir kiti invaziniai plėšrūnai (pvz., naminės katės, lapės) bei pakeista gaisrų tvarka kelia grėsmę kai kurioms Maluridae rūšims. Kai kurios žolinės rūšys, ypač gyvenančios sausose arba stipriai fragmentuotose buveinėse, yra jautrios populiacijos mažėjimui. Dėl to reikalinga buveinių apsauga, tvarkinga gaisrų režimo politika ir invazinių plėšrūnų kontrolė.
Apibendrinant, Maluridae – tai įvairi ir elgsenos atžvilgiu įdomi paukščių šeima, stipriai prisitaikiusi prie Australazijos buveinių, turinti reikšmingą ekologinę ir mokslinę vertę.