Jūrinė iguana (Amblyrhynchus cristatus) – Galapagų dumbliais besimaitinantis driežas
Jūrinė iguana (Amblyrhynchus cristatus) - tik Galapagų salose gyvenanti iguana. Tai vienintelis šiuolaikinis driežas, gyvenantis ir besimaitinantis jūroje. Taip pat neįprasta, kad ji yra vegetarė. Minta tik dumbliais.
Iguana gali panerti į vandenį daugiau kaip 9 m gylyje. Ji paplitusi visose archipelago salose, todėl kartais vadinama jūrine Galapagų iguana. Daugiausia gyvena uolėtame Galapagų krante, kad sušiltų nuo palyginti šalto vandens. Ją taip pat galima pastebėti pelkėse ir mangrovių paplūdimiuose. Jas aprašė Čarlzas Darvinas.
Jūrinės iguanos kūnas pritaikytas gyvenimui prie bangų ir slėpimui ant uolų: jos turi plokščią, šonu linkusią uodegą, kuri padeda plaukti, ir aštrius, stiprius nagus, leidžiančius tvirtai laikytis ant glotnių lavos akmenų. Suaugusios patelės ir patinai skiriasi dydžiu – patinai dažnai būna didesni ir masyvesni, ypač poravimosi sezono metu. Kūno spalva paprastai tamsi (juoda arba tamsiai pilka), kas padeda greičiau įsišildyti saulėje; kai kurių salų populiacijose poravimosi metu gali ryškėti raudonos arba žalios dėmės.
Vienas svarbiausių adaptacinių bruožų yra specialios druskos liaukos nosies srityje, kurios išskiria perteklinį druskos kiekį, susikaupusį vartojant sūraus vandens dumblį. Perteklius pašalinamas per nosį ir gali atrodyti kaip „čiauduliai“ ar sūraus skysčio lašai ant nosies. Po maudynių iguanos dažnai greitai saulėje šildosi, nes jūros vanduo atvėsina jų kūną.
Elgesys ir mityba: jūrinės iguanos paprastai maitinasi apatinėmis pakrančių dumbliais, nuplaukdamos prie uolų apaugusių dumblių sluoksnių. Maisto paieškai jų reikia lipti ir plaukti prie išorinių krantų – jas veikia potvyniai, srovės ir vandens temperatūra. Dienomis jas dažnai matyti krūvose ant saulėtų uolų, kur jos šildo kūno temperatūrą. Teritorinę elgseną dažniau demonstruoja patinai – jie kovoja dėl prieigos prie maitinimosi vietų ir patelių, atpažįstami pagal galvos virpėjimo ir kitus signalus.
Veisimas ir gyvenimo ciklas: poravimosi sezonas skiriasi tarp salų, bet paprastai patelės po poravimosi kasa duobes smėlyje ar vulkaninėje žemėje, kur deda kiaušinius. Dėčių inkubacija gali trukti keliasdešimt savaičių priklausomai nuo sąlygų (dažniausiai ~60–90 dienų). Jaunikliai išsirita mažesni ir dažnai glausiai laikosi kranto zonų, kol užauga pakankamai, kad galėtų plaukti ir neretai pasikeičia jų spalva į tamsesnę.
Pavojai ir išsaugojimas: jūrinės iguanos susiduria su keliais grėsmingais faktoriais. Periodiniai El Niño reiškiniai pakelia vandens temperatūrą ir sumažina dumblių prieinamumą, kas sukelia masinį badavimą ir mirtingumą. Be to, įvesti plėšrūs gyvūnai (šunys, katės, žiurkės) kenkia jaunikliams ir kiaušiniams. Nafta, tarša, klimato kaita ir intensyvi turizmo veikla taip pat kelia pavojų. Dėl šių priežasčių rūšis priskiriama prie pažeidžiamų (IUCN) ir yra saugoma Galapagų nacionaliniame parke bei kitomis apsaugos priemonėmis.
Moksliniai tyrimai ir apsauga apima populiacijų stebėseną, invazinių rūšių kontrolę, aplinkos atstatymo programas ir viešinimą, kad būtų sumažintas žmogaus poveikis. Jūrinė iguana yra ne tik biologinė įdomybė kaip vienintelis jūroje maitinamasis driežas, bet ir svarbi Galapagų ekosistemos dalis, padedanti kontroliuoti pakrančių dumblių bendruomenes.
