Megabat

Apdulkinimas ir sėklų sklaida

Vaisiniai šikšnosparniai, skraidydami nuo augalo prie augalo ir ieškodami maisto, taip pat apdulkina aplankytus augalus. Be to, maitindamiesi jie išbarsto augalų sėklas. Daugelis augalų, įskaitant kai kuriuos avokadus, datules, mangus ir persikus, yra priklausomi nuo šių šikšnosparnių apdulkinimo arba sėklų sklaidos.

Pojūčiai ir mityba

Vaisiniai šikšnosparniai dažniausiai minta vaisių sultimis ir gėlių nektaru. Jie kramto vaisius, tada išpila sėklas, žievelę ir minkštimą. Vaisiniai šikšnosparniai, kaip ir kiti Megachiropteran šikšnosparniai, maisto - vaisių ir (arba) nektaro - ieško naudodamiesi uosle. Nors jie turi dideles akis ir gerai mato, vaisiniai šikšnosparniai nenaudoja regos kaip pagrindinio pojūčio. Vaisiniai šikšnosparniai minta ir kitais dalykais.

Ebolos viruso nešiotojai

Kai kurie megabatai yra pavojingų ligų platintojai. Pirmą kartą Ebolos viruso protrūkis tarp žmonių užregistruotas 1976 m., tačiau viruso šaltinis iki šiol nežinomas. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kai kurių rūšių vaisinių šikšnosparnių, surinktų Ebolos viruso protrūkių metu, šikšnosparniai yra užsikrėtę šiuo virusu, tačiau neturi jokių jo požymių. Tolesni tyrimai taip pat rodo, kad Ebola virusas gali daugintis vaisiniuose šikšnosparniuose ir kituose Tadarida genties šikšnosparniuose. Tai gali reikšti, kad šikšnosparniai yra viruso šaltinis. Marburgo virusas, kuris yra giminingas Ebolos virusui, taip pat buvo aptiktas vaisėdžiuose šikšnosparniuose Ugandoje.

Kitas paaiškinimas - vaisėdžiai šikšnosparniai gali būti tarpiniai šeimininkai, nes neaišku, ar vaisėdžiai šikšnosparniai yra Ebolos viruso indikacinis atvejis. Taip pat svarbu pažymėti, kad tam tikros vaisėdžių šikšnosparnių rūšys Afrikoje yra atsparios Ebolos virusui ir kad jų DNR ar RNR yra panašios į Zairo Ebolos virusą. Tai galėtų paaiškinti plitimą tarp žmonių, nes žmonės tame regione linkę valgyti vaisinius šikšnosparnius.

Kitų virusų nešiotojai

Australijoje skraidančios lapės perneša dvi infekcijas, galinčias kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai: Australijos šikšnosparnių lyssavirusą ir hendros virusą (Henipavirusą). Šios šikšnosparnių platinamos ligos, būdingos tik Kvinslandui, yra vieni iš mirtiniausių virusų Vakarų pasaulyje. Nors šios ligos pasitaiko retai, jos ir toliau mįslingai glumina medikus. Šios šikšnosparnių platinamos ligos beveik visada baigiasi mirtimi. Žmonių užsikrėtimas šiais virusais, laimei, yra labai retas.

Hendra virusas - tai virusas, kuriuo dažniausiai užsikrečia megabatai (dideli vaisėdžiai šikšnosparniai arba "skraidančios lapės") ir kuris gali būti perduodamas arkliams. Kaip ir ebolos bei marburgo virusai, hendra virusas yra hemoraginė karštligė, nuo kurios mirštamumas yra didelis arba labai didelis (50-90 %). Tiek ebolos, tiek marburgo virusas siejamas su megabatais kaip infekcijos pernešėjais. Manoma, kad arkliai užsikrečia Hendra virusu, suvalgę maisto arba vandens, užteršto infekuotais megabatų kūno skysčiais ir išskyromis. Virusas gali būti mirtinai pavojingas ir žmonėms, ir arkliams. Kai su skraidančiomis lapėmis nėra atliekami jokie veiksmai ar tiesioginis fizinis kontaktas, pavojus visuomenės sveikatai yra nereikšmingas.

Yra žinoma, kad tik trys žmonės išgyveno šikšnosparnių platinamą Hendros virusą. Iki šiol daugiau nei pusė visų Hendros virusu užsikrėtusių žmonių mirė per šešias savaites, tačiau antrosios Kvynslendo šikšnosparnių pernešamos ligos atvejų nebuvo. 1994 m. lyssavirusas - artimas pasiutligės viruso giminaitis - pirmą kartą buvo aptiktas skraidančiai lapsei, kuriai pasireiškė ligos simptomai, netoli Ballinos (Naujojo Pietų Velso valstija, Kvynslando pasienis). Lyssavirusas pražudė tik tris juo užsikrėtusius žmones.

Susiję puslapiai

• Egipto vaisėdis šikšnosparnis