Ebolos virusas: kas tai yra — simptomai, priežastys ir rizika
Ebolos virusas: sužinokite apie simptomus, priežastis, riziką, mirtingumą ir prevenciją — kas tai yra ir kaip atpažinti pavojingą hemoraginį karščiavimą
Ebolos virusas yra labai pavojingas virusas, priklausantis Filoviridae šeimai, sukeliantis sunkią ligą — ebolos viruso ligą (angl. Ebola virus disease, EVD). Ligos pradžia dažnai būna staigi, su hemoraginio karščiavimo požymiais arba be jų. Terminas „hemoraginis“ reiškia, kad ligos eigoje gali pasireikšti didesnis polinkis kraujuoti — tiek išorinis, tiek vidinis. Virusas pažeidžia įvairius organus ir audinius, todėl gali sutrikti daugelio organų veikla. Iš 100 Ebolos virusu užsikrėtusių žmonių mirtingumas labai svyruoja — paprastai nuo maždaug 25 iki 90 proc., priklausomai nuo viruso rūšies ir sveikatos priežiūros galimybių.
Yra kelios Ebolos viruso rūšys; pagrindinės žmonėms pavojingos rūšys yra Zaire, Sudan, Bundibugyo ir Taï Forest. Kai kurios kitos rūšys (pvz., Reston, Bombali) arba nėra priskiriamos prie dažnai žalos žmonėms darančių, arba jų patogeniškumas žmonėms vis dar aiškinamas. Pirmieji žinomi protrūkiai buvo nustatyti 1976 m. — tuo metu virusas identifikuotas tiek netoli Ebola upės Kongo Demokratinėje Respublikoje, tiek Sudane. Ebolos atvejai dažniausiai registruojami Afrikoje (Afrikoje), tačiau pavienių atvejų buvo nustatyta ir kitose pasaulio vietose; Europoje (Europoje) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose tokių atvejų būna labai nedaug, dažniausiai susijusių su kelionėmis ar medicinine priežiūra pacientams, atvykusiems iš paveiktų regionų.
Simptomai
- Ankstyvieji požymiai: staigus karščiavimas, silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, gerklės skausmas.
- Vėlesnė eiga: vėmimas, stiprus viduriavimas, odos bėrimas, inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimai.
- Hemoraginiai simptomai: kraujavimas iš dantenų, nosies, kartais vidinis kraujavimas — pasireiškia ne visuomet, bet gali būti sunkus.
- Komplikacijos: šokas, daugelio organų nepakankamumas, antrinės bakterinės infekcijos.
Inkubacinis periodas paprastai yra 2–21 dienų (dažniausiai 8–10 dienų).
Kaip plinta
- Per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus krauju, išskyromis ar kitais kūno skysčiais.
- Per užterštus daiktus ir paviršius (pvz., adatų, įrankių, patalynės sąlytis) bei per kontaktą su užsikrėtusių žmonių kūno audiniais ir organais.
- Kontaktas su užsikrėtusiais laukiniais gyvūnais (ypač vaisėdžiais gyvatepiaučiais — tam tikrais šikšnosparniais — ir laukiniais beždžionėmis) gali perduoti virusą žmonėms.
- Galimas seksualinis perdavimas — virusas gali išlikti seminaliniuose skysčiuose mėnesius po pasveikimo.
Svarbu pabrėžti, kad Ebola nėra įprastai perduodama oro lašeliniu būdu kaip gripas; įprastas rizikos kelias yra tiesioginis kontaktas su infekuotais biologiniais skysčiais.
Diagnostika
Diagnozei patvirtinti naudojami laboratoriniai tyrimai: molekuliniai metodai (PCR) viruso RNR nustatymui, antigenų aptikimo testai, antikūnų tyrimai ir viruso izoliacija. Dėl didelės rizikos mėginių tvarkymas reikalauja specialių biosaugos sąlygų.
Gydymas
- Pagrindinis gydymas yra simptominis ir palaikomasis: skysčių ir elektrolitų balansavimas, deguonies tiekimas, kraujo ar kraujo produktų transfuzijos, gydymas komplikacijų (pvz., bakterinių superinfekcijų).
- Yra specializuoti gydymo būdai: patvirtintos monoklonalinių antikūnų terapijos (pvz., kai kurie vaistai, skirti Zaire padermiui) ir eksperimentinės antivirusinės priemonės. Šios priemonės geriausiai veikia, kai pradedamos ankstyvoje ligos stadijoje.
- Hospitalizacija ir intensyvi priežiūra žymiai pagerina išgyvenamumo galimybes.
Prevencija ir kontrolė
- Infekcijos kontrolė sveikatos įstaigose: griežta asmeninės apsaugos priemonių (PPE) naudojimas, saugus darbo praktikos, sterilizacija ir saugus medicininių atliekų tvarkymas.
- Izoliacija ir kontaktų stebėjimas: sergantys žmonės izoliuojami, vykdomas simptomų stebėjimas ir kontaktų sekimas, siekiant nutraukti perdavimą.
- Saugus laidotuvės praktikos: tradiciniai laidotuvių ritualai, susiję su tiesioginiu kontaktu su kūnu, gali padidinti užsikrėtimo riziką, todėl praktikuojamos saugios procedūros.
- Vakcinacija: yra paskiepijimo strategijų ir vakcinų (pvz., rVSV-ZEBOV), naudojamų protrūkių metu ir rizikos grupėms. Vakcina ypač naudinga prieš Zaire padermę ir taikoma „žiedine“ vakcinacija (skiepijama kontaktų grandinė).
- Viešasis švietimas: informacijos platinimas apie rizikas, vengimą kontakto su laukiniais gyvūnais ir saugius elgesio modelius padeda mažinti užsikrėtimo riziką.
Rizikos veiksniai ir prognozė
Didžiausią riziką užsikrėsti turi sveikatos priežiūros darbuotojai be tinkamų apsaugos priemonių, šeimos nariai ir asmenys, dalyvaujantys laidotuvėse arba besiliečiantys su ligonio kūno skysčiais. Prognozė priklauso nuo viruso rūšies, paciento bendros būklės ir to, kaip greitai suteikta medicininė pagalba. Ankstyva diagnostika ir intensyvus palaikomasis gydymas mažina mirtingumą.
Trumpa istorija ir iššūkiai
Pirmieji dokumentuoti protrūkiai įvyko 1976 m.; nuo to laiko epidemijos dažniausiai kilo Vakarų ir Centrinėje Afrikoje. Didžiausias protrūkis buvo 2013–2016 m. Vakarų Afrikoje, sukėlęs dešimtis tūkstančių užsikrėtimo atvejų ir daug mirčių. Šie protrūkiai parodė, kaip svarbu turėti greitą reagavimo sistemą, laboratorinę diagnostiką, sveikatos apsaugos išteklius ir visuomenės informuotumą.
Jeigu gyvenate arba keliaujate į regionus, kuriuose fiksuojami Ebolos atvejai, svarbu sekti sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijas, vengti kontakto su laukiniais gyvūnais ir pranešti apie bet kokius įtartinus simptomus ar galimus sąlyčius su užsikrėtusiais asmenimis.
Perdavimas
Ebolos virusas, nuo kurio suserga žmonės, gyvena kai kurių rūšių nežmoginių gyvūnų kraujyje ir kituose skysčiuose bei drėgnuose daiktuose, jų nenužudydamas. Mokslininkai mano, kad gyvūnai, kuriuose jis gyvena, daugiausia yra kai kurių rūšių beždžionės arba vaisėdžiai šikšnosparniai. Kai žmonės liečia virusą turinčius gyvūnus arba drėgnus daiktus, kurie iš tų gyvūnų iškrito, jie gali susirgti.
Ebolos virusu negalima užsikrėsti per orą arba būnant šalia sergančių žmonių. Virusas gali patekti tik iš skysčių į žmonių kūnus. Tai reiškia, kad Ebola virusu galima užsikrėsti palietus sergančio žmogaus kraują, seiles, gleives, spermą, viduriavimą, vėmimą ar kitus skysčius, kurie patenka iš sergančio žmogaus kūno.
Jei žmogus nemiršta nuo ligos, jis dar beveik du mėnesius po to, kai nustoja sirgti, gali užkrėsti kitus žmones lytiniais santykiais. Taip yra todėl, kad virusas po ilgo laiko vis dar gali būti vyro spermoje.
1. Virusui patekus į žmogaus organizmą per gleivinių paviršių, odos įbrėžimus ar sužeidimus arba tiesiogiai perduodant tėvams, jis susijungia su ląstelėmis, išklojančiomis kvėpavimo takus, akis ar kūno ertmes.
2. Jis įsiskverbia į makrofagus ir dendritines imunines ląsteles ir išlaisvina savo genetinį turinį. Ląstelių sprogimas sukelia prouždegiminių citokinų sekreciją, inicijuojančią "citokinų audrą". Genetinė medžiaga perima ląstelės mechanizmą, kad galėtų daugintis; susidaro naujos viruso kopijos ir išsiskiria į sistemą.
3. Virusas pažeidžia blužnį, inkstus ir net smegenis. Kraujagyslės praleidžia kraują ir skystį į aplinkinius audinius. Šis netipinis krešėjimas ir kraujavimas tuo pačiu metu išoriškai pasireiškia bėrimais.
4. Virusas sukelia ir kitų gyvybiškai svarbių organų, tokių kaip kepenys ir plaučiai, veiklos sutrikimus. Iš tikrųjų jis gali įsiskverbti į beveik visas žmogaus ląsteles, naudodamas kiekvienam ląstelių tipui skirtingus prisitvirtinimo mechanizmus (išskyrus limfocitus). Tos pačios ląstelės, kurios turi kovoti su infekcija, naudojamos kaip pernešėjos, kad infekcija pasklistų į kitas kūno dalis
5. Nustatyta, kad ebola užkrėstos ląstelės nepraeina įprastos apoptozės, bet pasižymi vakuolizacija ir nekrozės požymiais.
Ebolos viruso 3D medicininė animacija
Žiniasklaida Paprastas Ebolos viruso vaizdo paaiškinimas
Simptomai
Kai žmonės suserga Ebolos virusu, pirmieji simptomai primena kai kurias kitas ligas. Žmonės karščiuoja ir jaučiasi labai pavargę. Jiems gali skaudėti galvą, skrandį, sąnarius ir gerklę. Kartais žmonės galvoja, kad serga kitomis ligomis, pavyzdžiui, maliarija ar vidurių šiltine.
Vėliau žmonės serga daug dažniau. Jie kraujuoja ir kūno viduje, ir išorėje. Kraujas patenka į viduriavimą ir vėmimą. Kraujuoja iš nosies, burnos, lytinių organų ir lyties organų. Juos ištinka šokas: žemas kraujospūdis, greitas pulsas (širdies susitraukimų dažnis) ir prasta kraujo apytaka organizme. Jų organai gali nustoti veikti. Ebola taip pat sukelia viso kūno sustingimą, dėl kurio ligoniams sunku judėti.
Nuo penkių iki devynių iš dešimties Ebolos virusu susirgusių žmonių miršta.
Gydymas
Ebolos viruso išgydyti neįmanoma, tačiau jei žmonės greitai gauna ligoninės gydytojų ir slaugytojų pagalbą, daugiau jų išgyvena. Ebolos virusu sergantiems žmonėms reikia daug skysčių, kad būtų galima pakeisti skysčius, prarastus dėl viduriavimo, vėmimo ir kraujavimo. Svarbiausia priežiūra - duoti jiems vandens su labai mažu kiekiu druskos ir cukraus. Tai vadinama geriamąja rehidratacija. Ji padeda pakeisti jų skysčius ir kraują. Taip pat svarbu duoti vaistų, jei jiems sutriktų kraujospūdis ir kraujotaka.
Prevencija
2016 m. gruodžio mėn. atlikus tyrimą nustatyta, kad VSV-EBOV vakcina yra labai veiksminga (apie 70-100 proc.) nuo Ebolos viruso, todėl tai yra pirmoji vakcina nuo šios ligos.
Per dešimtmetį iki 2014 m. buvo sukurta daug vakcinų nuo Ebolos viruso, tačiau 2014 m. spalio mėn. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) dar nebuvo patvirtinusi nė vienos vakcinos, kurią būtų galima naudoti žmonėms.
Moksliniai tyrimai
"World Community Grid" - tai kompiuterijos projektas, kuriame ieškoma galimų gydymo vaistais būdų. Žmonės projektui aukoja laisvą savo kompiuterių laiką.
Nuoroda
1. ↑ Kevin J. Olival et al. (2013). "Ebolos viruso antikūnai vaisėdžių šikšnosparnių organizme, Bangladešas". Emerging Infectious Disease (Atsirandančios užkrečiamosios ligos). CDC. 19 (2). doi:10.3201/eid1902.120524.CS1 maint: uses authors parameter (link)
2. ↑ "Ebolos virusinė liga Informacinis lapelis Nr. 103". Pasaulio sveikatos organizacija. 2014 m. kovo mėn. Žiūrėta 2014 m. balandžio 12 d.
3. ↑ "2014 m. Ebolos virusinės ligos (EVL) protrūkis Vakarų Afrikoje". PSO. 2014 m. balandžio 21 d. Žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 3 d.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Ebolos virusas?
A: Ebolos virusas, arba Ebolos virusinė liga (EVD), yra labai pavojingas virusas, priklausantis Filoviridae šeimai.
K: Kiek yra Ebolos viruso tipų?
A: Yra keturi skirtingi Ebolos viruso tipai.
K: Kokius simptomus sukelia užsikrėtimas Ebolos virusu?
A: Užsikrėtimas Ebolos virusu sukelia hemoraginę karštinę, kuri prasideda staiga ir gali sukelti kraujavimą tiek kūno viduje, tiek išorėje. Jis taip pat pažeidžia beveik visus žmogaus kūno organus ir audinius, todėl vienu metu gali sutrikti daugelio organų veikla.
Klausimas: Kiek mirtina yra Ebolos viruso infekcija?
Atsakymas: Iš 100 Ebolos virusu užsikrėtusių žmonių vidutiniškai 25-90 nuo jo miršta.
K: Kur buvo nustatytas pirmasis Ebolos viruso atvejis?
A.: Pirmasis Ebolaviruso atvejis buvo nustatytas Sudane.
K: Kur dažniausiai aptinkama šiandien? A.: Šiandien daugiausia jos atvejų yra Afrikoje, nors Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose užregistruota labai nedaug atvejų.
Ieškoti