Sperma (tariama SEE-men arba SEE-mən) – tai skystis, išsiskiriantis iš vyro varpos galo, kai jis patiria orgazmą ir ejakuliuoja. Dažniausiai sperma yra balta arba gelsva, klampi tekstūra. Ji susideda iš plaukiojančių spermatozoidų (vyriškų lytinio dauginimosi ląstelių) ir sėklinės plazmos – skysčio, kuriame yra vandens, angliavandenių, baltymų, fermentų, vitaminų, mineralų ir kitų cheminių medžiagų. Įprastinis ejakuliacijos tūris yra apie 1,5–5 ml (iki maždaug vieno arbatinio šaukštelio), tačiau šie skaičiai labai svyruoja.

Sudėtis ir funkcijos

Spermos pagrindinės sudedamosios dalys ir jų reikšmė:

  • Spermatozoidai – judrios ląstelės, atsakingos už apvaisinimą.
  • Sėklinė plazma – terpė, kurioje plaukioja spermatozoidai; joje yra fruktozės (maistinės medžiagos spermatozoidams), prostaglandinų, fermentų (pvz., PSA), cinko, citrato ir baltymų, palaikančių spermatozoidų gyvybingumą bei judrumą.
  • pH ir apsauga – sėklinė plazma yra šiek tiek šarminė, kas padeda neutralizuoti rūgščią makšties terpę ir taip palankina spermatozoidams patekti į gimdą ir kiaušintakius.

Gamyba ir ejakuliacija

Spermos sudedamosios dalys gaminamos keliose vietose:

  • Testai gamina spermatozoidus.
  • Priešinės pūslelės (seminalinės pūslelės) gamina didžiąją sėklinės plazmos dalį (fruktozė, prostaglandinai).
  • Prostata prideda fermentų ir citrato, kurie keičia spermos konsistenciją.
  • Bulbouretralinės liaukos (Cowper) išskiria mažus kiekius skysčio, kuris suteikia tepimą prieš ejakuliaciją.

Ejakuliacija – raumenų susitraukimų procesas, kuris perpumpuoja spermą per šlaplę ir išstumia ją iš varpos. Tai sudėtingas refleksas, kontroliuojamas nervų sistemos.

Vaisingumas ir spermos analizė

Sperma yra būtina apvaisinimui – spermatozoidas turi pasiekti ir apvaisinti kiaušinėlį. Jei pora turi sunkumų pastoti, atliekama spermos analizė, kurioje vertinami:

  • tūris,
  • spermatozoidų koncentracija (kiekis),
  • judrumas (motility),
  • morfologija (ląstelių forma),
  • pH ir baltųjų kraujo ląstelių (indikacija dėl uždegimo).

Maži spermatozoidų kiekiai, prastas judrumas ar netinkama forma gali mažinti galimybes pastoti. Taip pat imuninės reakcijos (pvz., organizmo gaminami antikūnai prieš spermą) gali sutrikdyti vaisingumą.

Saugumas, ligos ir alergijos

Jei sperma patenka į kito žmogaus organizmą, ji gali perduoti lytiškai plintančias infekcijas (LPI), tokias kaip ŽIV, chlamidijos, gonorėja, ŽPV, hepatitas B ir kt. Naudojant prezervatyvą rizika ženkliai sumažėja.

Kai kurie sveikatos reiškiniai susiję su sperma:

  • Seminalinė alergija – retais atvejais žmogus gali turėti alerginę reakciją į spermos baltymus. Simptomai gali būti vietinis niežulys, patinimas arba sisteminės alergijos požymiai; tokiais atvejais reikalinga medicininė pagalba ir alergologo konsultacija. (Žr. alerginę reakciją nuorodą.)
  • Infekcijos – jei spermoje yra patogenų, jie gali užkrėsti partnerį. Tai galima sumažinti taikant saugius lytinius santykius ir reguliarias sveikatos patikras.
  • Imuninės sistemos poveikis – sperma turi imunomoduliuojančių medžiagų, kurios gali laikinai paveikti makšties arba sistemos imuninį atsaką. Kai kuriose studijose minima, kad egzistuoja ryšys tarp spermos poveikio ir nuotaikos pokyčių, tačiau įrodymai nėra tvirti ir gali būti konfondinami psichologiniais bei socialiniais veiksniais (žiūr. depresijos nuorodą).

Išvaizda, kvapas ir kada susirūpinti

Spermos spalva paprastai būna balta arba gelsva. Kitos spalvos gali reikšti:

  • geltonumas – gali būti dėl šlapimo likučių ar tam tikrų medikamentų / infekcijų;
  • žalsvumas – gali rodyti bakterinę infekciją;
  • raudonumas arba rausvumas (hematospermija) – gali būti kraujavimo požymis, reikalaujantis gydytojo vertinimo.

Jei sperma turi stiprų nemalonų kvapą, kartu yra skausmas, karščiavimas, deginimo pojūtis šlapinantis arba kraujas, būtina kreiptis į gydytoją.

Spermos išlikimas ir sąlygos

Spermatozoidai išlieka gyvybingi priklausomai nuo terpės: makštyje ir reprodukciniuose keliuose jie gali išgyventi iki kelių dienų (ypač ovuliacijos metu). Išdžiūvusi sperma ant odos ar paviršių greitai žūsta. Jautrumas temperatūrai yra didelis – aukšta temperatūra sumažina gyvybingumą.

Faktoriai, mažinantys spermos kokybę

  • rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ir narkotikai;
  • per didelis kūno svoris ar prasta mityba;
  • per didelis galvos karštis (pvz., karštos vonios, ilgalaikis sėdėjimas, šiltas rūbai ir aptempta apatinė drabužiai);
  • tam tikri medikamentai ir cheminės medžiagos (pesticidai, sunkieji metalai);
  • senėjimas – vyresniame amžiuje spermatozoidų kokybė gali blogėti.

Gyvenimo būdo korekcijos, subalansuota mityba, streso mažinimas ir medicininis įvertinimas gali pagerinti spermos parametrus.

Kultūriniai požiūriai ir privatumas

Daugelis kultūrų istorijoje priskyrė spermai simbolinę arba gydomąją reikšmę. Populiariojoje kultūroje jos vaizdavimas ilgą laiką buvo tabu, tačiau XX a. pabaigoje ir vėliau menininkai bei kino kūrėjai spermą dažniau naudoja kaip temą ar motyvą. Visuomeniniai ir etiniai klausimai dėl privatumo, sutikimo ir saugos išlieka svarbūs aptariant spermos naudojimą ar eksponavimą.

Prevencijos ir praktiniai patarimai

  • Norint sumažinti LPI riziką – naudokite prezervatyvą (prezervatyvą) arba kitus apsaugos būdus.
  • Jei planuojate nėštumą, pasitarkite su gydytoju dėl spermos analizės ir gyvenimo būdo patarimų.
  • Jei pastebite skausmą, kraujavimą ar kitus neįprastus simptomus – kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.

Apibendrinimas: sperma yra sudėtingas biologinis skystis, svarbus reprodukcijai, bet kartu galintis perduoti infekcijas ir retais atvejais sukelti alergines ar imunines reakcijas. Atsakingas elgesys, saugūs lytiniai santykiai ir gydytojo konsultacija esant problemoms padeda sumažinti rizikas ir prižiūrėti sveikatą.