Slengas: apibrėžimas, reikšmė, pavyzdžiai ir istorija

Slengas – tai neoficialūs, dažnai laikinai naudojami žodžiai ir posakiai, priklausantys tam tikrai socialinei grupei, amžiaus kartai, profesijai ar subkultūrai. Slengas padeda vartotojams išreikšti tapatybę, bendrumą ir emocijas, trumpina kalbą bei gali būti kūrybiškas žodžių vartojimo būdas. Paprastai kiekviena karta ar socialinė grupė turi savo slengą: pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sunku suprasti jaunesnių žmonių slengą, o jaunesni žmonės dažnai supranta vyresnių žmonių žargoną, bet laiko jį senamadišku ar nuobodžiu.

Savybės ir funkcijos

Slengas dažnai pasižymi šiais bruožais:

  • Neformalumas: vartojamas neoficialiose situacijose ir pokalbiuose su draugais ar bendraminčiais.
  • Tapatybės ženklas: leidžia parodyti priklausymą grupei (amžiaus, profesijos, subkultūros).
  • Kūrybiškumas: žodžių kūrimas ar žodžių reikšmių permaitinimas (pvz., semantinė perkėla).
  • Greitas kaita: nauji žodžiai atsiranda ir išnyksta greitai, ypač veikiami žiniasklaidos ir interneto.
  • Emocinis atspalvis: suteikia pasakymui humoro, ironijos, draugiškumo ar pan.

Ką lemia slengo priimtinumas

Laikui bėgant kalba tampa sudėtingesnė, nes nauji žodžiai atsiranda daug greičiau, nei senieji išnyksta. Dalis slengo su laiku integruojasi į bendrinę kalbą — kai kuriuos žodžius priima ir vyresni vartotojai, jie įtraukiami į žodynus ar tampa normalia bendrinės kalbos dalimi. Taip pat žmonės mėgina įtvirtinti taisykles: noras turėti nekintančias gramatikos taisykles ir tą patį visų vartojamą žodyną, kad būtų galima geriau bendrauti, yra dar viena dažnai nurodoma priežastis, dėl kurios vienos grupės kalba laikoma taisyklinga, o kitos — žargoniška.

Istoriniai ir socialiniai aspektai

Slengas ir žargonai neretai susiję su socialine galia, klase ar etnine tapatybe. Pavyzdžiui, istoriniu požiūriu anglosaksų kalboje vartoti žodžiai, reiškiantys kūno funkcijas, buvo pradėti laikyti keiksmažodžiais ar nemandagiais, kai juos pakeitė lotyniški žodžiai, pavyzdžiui, "šlapintis", "tuštintis" ir "kopuliuoti", kuriuos mandagūs žmonės turėjo vartoti po normanų užkariavimo Anglijoje 1066 m. Taip iš dalies buvo siekiama, kad visi neturtingi žmonės (kalbantys anglosaksų kalba) atrodytų nemandagūs, o galingesni žmonės (kalbantys normanų kalba) – mandagūs. Tai tik vienas iš istorinių pavyzdžių, kaip rasizmas ar socialinė hierarchija gali būti priežastis vienos grupės kalbą apibrėžti kaip "žargonišką", o kitos – kaip "taisyklingą".

Kalbinės priemonės ir semantinės permainos

Kalbų istorijoje dažnai pastebima, kad tam tikri žodžiai arba jų reikšmės perlaikomos dėl socialinių priežasčių, tabu temos verčia ieškoti eufemizmų, o vėliau eufemizmai patys gali tapti tabu (vadinamoji "eufemizmo karuselė"). Be to, Idioma gali būti žargonas, bet taip pat ir metafora, kuri tampa kultūros dalimi — idiomos ir posakiai kartais kyla iš specifinių grupių vartosenos ir palaipsniui išplinta plačiau.

Pavyzdžiai ir naudojimas

Du tarptautiniai žargono pavyzdžiai: "wassup" ir "dunnow". "Wassup" paprastai reiškia "Kas naujo?" arba neformaliai "Kaip tu?", o "dunnow" (dažnai rašomas kaip "dunno") reiškia "Nežinau" (iš angl. "I don't know"). Šiuos posakius dažnai sutinkame neformaliuose pokalbiuose, žinutėse ir socialiniuose tinkluose.

Lietuviško slengo pavyzdžiai (švelnūs, neįžeidžiantys): "bičas" (vaikinas, brolis neformaliai), "chebra" (draugų grupė), "pulti į nuotaiką" (tapti susinervinusiam, šnekamasis posakis). Slengas gali būti regioninis arba susijęs su tam tikromis veiklomis (pvz., sporto, muzikos scenoje).

Kaip elgtis su slengu

  • Formaliuose kontekstuose geriau vengti slengo — oficialiuose dokumentuose, darbo pokalbiuose, viešuose pristatymuose jis gali atrodyti neprofesionaliai.
  • Vertinant slengo žodžius verta atsižvelgti į auditoriją: kai kurias išraiškas priims draugų kompanija, bet jos gali būti nesuprantamos ar nepriimtinos kitiems klausytojams.
  • Kalbininkams slengas yra vertingas šaltinis, rodantis kalbos kaitą, semantines permainas ir socialinius santykius.

Galiausiai verta pabrėžti, kad slengas nėra "neteisinga" kalba – tai natūrali kalbos dalis, atspindinti kūrybiškumą ir socialines dinamikas. Daugelis žodžių, anksčiau laikytų žargoniškais, galiausiai tampa bendrinio žodyno dalimi.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra slengas?


A: Slengas - tai žodžiai, kurie yra neoficialūs ir vartojami skirtingų kartų ar socialinių grupių.

K: Kaip kalba keičiasi laikui bėgant?


A: Laikui bėgant kalba tampa sudėtingesnė, nes nauji žodžiai atsiranda greičiau nei senieji išnyksta. Kai kuriais atvejais slengas gali tapti kalbos dalimi ir būti visų vartojamas.

K: Koks pavyzdys iš istorijos, kaip rasizmas gali būti priežastis vienos grupės kalbą apibrėžti kaip "slengą"?


A: Po normanų užkariavimo Anglijoje 1066 m. tam tikri anglosaksų kalbos žodžiai, vartojami kūno funkcijoms apibūdinti, buvo pradėti laikyti keiksmažodžiais arba nemandagiais, kai juos pakeitė lotyniški žodžiai, pavyzdžiui, "šlapintis", "tuštintis" ir "kopuliuoti". Taip iš dalies buvo siekiama, kad neturtingi žmonės (kalbantys anglosaksiškai) atrodytų nemandagūs, o galingesni žmonės (kalbantys normaniškai) - mandagūs.

Klausimas: Ar idioma gali būti žargonas?


A: Taip, idioma gali būti žargonas, bet ji taip pat gali būti metafora, kuri tampa kultūros dalimi.

K: Ką reiškia "wassup"?


A: "Wassup" paprastai reiškia "Kaip sekasi?" (pvz., "Kaip tu?").

K: Ką reiškia "dunnow"?


A: "Dunnow" paprastai reiškia "Nežinau".

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3