1066 m. Normanų užkariavimas Anglijoje — Vilhelmas I Užkariautojas

1066 m. Normanų užkariavimas Anglijoje: Vilhelmas I Užkariautojas, Hastingso mūšis, karūnavimas ir lemtingos kalbos, kultūros bei politinės permainos — viduramžių posūkis.

Normanų užkariavimas Anglijoje buvo karinė invazija į Angliją, kurią 1066 m. įvykdė Vilhelmas Užkariautojas.

Vilhelmas buvo Normandijos - šalies kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje, kuri dabar yra Prancūzijos regionas - hercogas. Jis įsiveržė į Angliją po karaliaus Edvardo Išpažinėjo mirties, nes manė turįs didžiausią teisę tapti Anglijos karaliumi, tačiau karalius Haroldas II vietoj jo karūnavo save karaliumi. Karalius Haroldas su saksų kariuomene ir hercogas Vilhelmas 1066 m. spalio 14 d. kovėsi Hastingso mūšyje. Mūšyje karalius Haroldas žuvo, o jo kariuomenė pasitraukė. 1066 m. gruodžio 25 d. Vilhelmas buvo karūnuotas naujuoju Anglijos karaliumi.

Normanų užkariavimas buvo svarbus pokytis Anglijos istorijoje. Užkariavimas Angliją glaudžiau susiejo su kontinentine Europa ir sumažino Skandinavijos įtaką. Jis sukūrė vieną galingiausių monarchijų Europoje. Užkariavimas pakeitė anglų kalbą ir kultūrą bei sudarė sąlygas varžyboms su Prancūzija, kurios (su nedidelėmis pertraukomis) tęsėsi iki XIX a.

Nuo normanų invazijos beveik prieš 1000 metų Anglija niekada nebuvo sėkmingai užpulta.

Priežastys ir teisiniai pretekstai

Vilhelmas teigė, kad jam buvo pažadėta Anglijos sostas arba kad jis turi teisę paveldėti po Edvardo Išpažinėjo mirties. Kita vertus, karalius Haroldas II buvo karūnuotas vietinių didikų ir pretendavo į sostą kaip galingos Godvinsonų šeimos narys. Šis teisinių pretekstų ir šeimyninių ryšių painus mišrus lygis lėmė teisminį konfliktą, kurį Vilhelmas sprendė karine jėga.

1066 m. kampanijos eiga

Pavasarį ir vasarą Vilhelmas rinko laivyną ir karius Normandijoje. 1066 m. rugsėjo pradžioje įvykdyti ketinimai buvo sutrukdyti oro sąlygų ir Haroldo įtemptų veiksmų. Tuo pačiu metu į Angliją ataką surengė ir norvegų karalius Haraldas Hardrada, ką karalius Haroldas II sutramdė Stamford Bridge (rugsėjo 25 d.). Po šios pergalės Haroldas greitai marširavo į pietus, kur susitiko su Vilhelmo pajėgomis ir pralaimėjo Hastingso mūšyje (spalio 14 d.). Svarbu pažymėti, kad Haroldo armija buvo pavargusi ir išsekusi po ilgo žygio, o Vilhelmo pajėgos turėjo raitelius ir gerai organizuotą laivyną, leidusį greitai dislokuoti karius prie Anglijos krantų.

Mūšio ir karinės taktikos ypatumai

Hastingso mūšyje normanai panaudojo mišrią pajėgų struktūrą: raitelius, pėstininkus ir lankininkus. Senoji anglosaksiška gynyba rėmėsi skyrių formavimu (shield wall), o normanų taktikos lankstumas bei raitelių manevringumas padėjo sulaužyti šią formaciją. Pergalę nulėmė ir lyderių žūtis — karaliaus Haroldo mirtis smarkiai pakirto anglosaksišką pasipriešinimą.

Užkariavimo konsolidacija ir griežtas valdymas

Po Hastingso Vilhelmas neskubėjo grįžti į Normandiją — jis sistemingai stiprino kontrolę: ėmė statyti piliakalnių ir bajorų motte-and-bailey tipo pilis, kurios tapo svarbia priemone užtikrinti vietos pavaldumą. Buvo atleisti arba nužudyti daug anglosaksiškos aristokratijos narių, o žemė buvo dalijama Vilhelmo rėmėjams iš Normandijos. Vietiniai sukilimai, ypač šiaurėje, buvo smarkiai numalšinti — vadinamasis „Šiaurės niokojimas“ (Harrying of the North) 1069–1070 m. lydėjo plataus masto naikinimai ir žmonių žūtis.

Administracinės, teisinės ir kultūrinės pasekmės

Užkariavimas paspartino feodalinių santykių įtvirtinimą Anglijoje: susiformavo aiškesnės feodalinės nuosavybės teisės, didėjo centrinės valdžios kontrolė per sheriffus ir karališkąją teismų sistemą. 1086 m. buvo surašytas Domesday Book — pirmasis išsamus Anglijos turto ir pajamų inventorius — kuriuo valdžia tiksliau kontroliavo mokesčius ir žemės nuosavybę.

Kultūriškai užkariavimas paliko gilų pėdsaką: anglų kalba priėmė daugybę normanų prancūzų kilmės žodžių, ypač teisės, administracijos, kilmingųjų gyvenimo sferose. Architektūroje paplito romaniškas — normaniškas stilius (didžiulės bažnyčios ir pilys), o bažnytinė hierarchija buvo pakeista — daugelis vietinių dvasininkų pakeisti normanų klerikais.

Ilgalaikė reikšmė ir paveldas

Normanų užkariavimas pakeitė Anglijos politinį ir socialinį kraštovaizdį: susiformavo stipri centralizuota monarchija, kuri vėliau tapo viena pagrindinių jėgų Vidurio ir Vakarų Europoje. Santykiai su Normandija ir platesne Europa lėmė ilgalaikes dinastines jungtis ir karo konfliktus su Prancūzija, kuriuos galima sekti kelis šimtmečius. Kalbos ir kultūros sintezė palaipsniui sukūrė anglų visuomenę, kurioje susipynė normanų ir anglosaksiškos tradicijos — tai formavo pagrindus tiek anglų teisės raidai, tiek literatūrai ir valdymo struktūrai.

Trumpa santrauka

• 1066 m. — Vilhelmas iš Normandijos įsiveržia į Angliją ir laimi Hastingso mūšį (spalio 14 d.).
• Gruodžio 25 d. Vilhelmas karūnuojamas Anglijos karaliumi.
• Po užkariavimo vyksta žemės perskirstymas, pilies statybos, administraciniai ir bažnytiniai pertvarkymai.
• Ilgalaikiai padariniai: anglų kalbos ir kultūros permainos, stipri centralizuota monarchija, nuolatiniai santykiai ir konfliktai su Prancūzija.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo normanų užkariavimas Anglijoje?

K: Kas buvo Vilhelmas Užkariautojas?

K: Kodėl Vilhelmas įsiveržė į Angliją?

K: Kada ir kur karalius Haroldas ir hercogas Viljamas kovėsi?

K: Kas šiame mūšyje nutiko karaliui Haroldui?

K: Kada Viljamas tapo karaliumi?

K: Kaip šis įvykis pakeitė Anglijos istoriją?

Paieška pagal raidę