Imunologija
Imunologija - tai imuninės sistemos tyrimas. Imuninė sistema - tai organizmo dalys, veikiančios prieš kitų gyvų būtybių infekcijas ir parazitizmą. Imunologija nagrinėja imuninės sistemos veikimą sveikatos ir ligų atvejais bei imuninės sistemos sutrikimus.
Imuninę sistemą turi visi augalai ir gyvūnai. Tai žinome, nes biologai rado genų, koduojančių į mokesčius panašius receptorius, daugelyje skirtingų metazoanų. Šie receptoriai gali atpažinti bakterijas kaip "svetimas" ir yra imuninių reakcijų pradžia. Imuniteto tipas, kurį sukelia į tollus panašūs receptoriai, vadinamas įgimtuoju imunitetu. Taip yra todėl, kad jis yra visiškai paveldėtas mūsų genome ir visiškai veikia, kai tik tinkamai išsivysto mūsų audiniai ir organai.
Stuburiniai gyvūnai ir tik stuburiniai gyvūnai turi antrojo tipo imunitetą. Jis vadinamas adaptyviuoju imunitetu, nes "prisimena" ankstesnes infekcijas. Tada, jei ta pati infekcija pasikartoja, reakcija būna daug stipresnė ir greitesnė. Ši imunologinė atmintis "suteikia didžiulį išgyvenimo pranašumą", todėl stuburiniai gyvūnai "gali ilgai išgyventi patogenų pilnoje aplinkoje".
Stuburinių imuniteto tipai
Įgimtas imuninis atsakas
Įgimtoji imuninė sistema paprastai reiškia visas ląsteles ir sistemas, kurioms nereikia susidurti su konkrečiu patogenu, kad jos galėtų veikti.
Įgimtas imunitetas prasideda nuo odos, kuri yra puikus barjeras infekcijai.
Adaptyvusis imuninis atsakas
Adaptyvioji imuninė sistema apima ląsteles ir sistemas, kurioms reikalingas ankstesnis susidūrimas su patogenu. Ji paaiškina unikalų žinduolių imuninės sistemos gebėjimą įsiminti ankstesnes infekcijas ir greitai bei stipriai reaguoti į antrines infekcijas. Šią imunologinę atmintį lemia T ir B ląstelių biologija.
Kiti imuniteto aspektai
Vakcinos stiprina įgytą imuninę sistemą, siūlydamos silpnas infekcijos formas, su kuriomis organizmas gali kovoti. Sistema atsimena, kaip tai padaryti dar kartą, kai pasitaiko stipresnė infekcija. Jei vakcina suveikia, organizmas gali kovoti su sunkia infekcija.
Vakcinų ir kitų imuninę sistemą veikiančių vaistų platinimą galima laikyti dar vienu įgytos imuninės sistemos lygmeniu, kurį lemia skiepų ir apskritai vaistų prieinamumas. Šių ir ligos plitimo (kurį tiria epidemiologija) sąsajos yra visuomenės sveikatos srities dalis.
Klaidos ir trūkumai
Imuninės sistemos klaidos gali sukelti žalą. Autoimuninių ligų atveju organizmas puola savo paties dalis, nes sistema kai kurias kūno dalis klaidingai laiko "svetimomis". Taip sukeliamos kai kurios artrito rūšys.
Kartais pavojingi patogenai patenka į organizmą, nes jų paviršius užmaskuotas taip, kad šeimininko ląstelės sienelės gali juos priimti. Taip veikia virusai. Patekę į ląstelę, jie valdo ląstelę savo genetine medžiaga. Tokios infekcijos, kaip ŽIV, patenka tokiu būdu ir tada atakuoja ląsteles, kurios yra imuninės sistemos pagrindas. Siekiant atkurti ŽIV paveikto organizmo imuninės sistemos funkciją ir užkirsti kelią AIDS atsiradimui, dažnai naudojamos dirbtinės priemonės. Tai vienas sudėtingiausių imunologijos klausimų, nes jis susijęs su visais tos sistemos lygmenimis. XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje atlikti tyrimai iš esmės pakeitė požiūrį į žmogaus imuninę sistemą, jos funkcijas ir integraciją žmogaus organizme.
Imunologijos istorija
Imunologija - tai mokslas, nagrinėjantis imuninės sistemos struktūrą ir funkcijas. Jis kilo iš medicinos ir ankstyvųjų imuniteto prieš ligas priežasčių tyrimų. Anksčiausiai imunitetas paminėtas 430 m. pr. m. e. Atėnų maro metu. Tukididas (460-395 m. pr. m. e.) pastebėjo, kad žmonės, pasveikę po ankstesnio persirgimo kai kuriomis ligomis, gali slaugyti ligonius ir antrą kartą neužsikrėsti šia liga.
XVIII a. Pierre'as-Louis Moreau de Maupertuis atliko bandymus su skorpiono nuodais ir pastebėjo, kad kai kurie šunys ir pelės turi imunitetą šiems nuodams. Šis ir kiti įgyto imuniteto stebėjimai paskatino Louis Pasteur (1822-1895) sukurti vakcinaciją ir bakterijų teoriją. Pasteuro teorija tiesiogiai prieštaravo šiuolaikinėms ligų teorijoms, tokioms kaip miasmos teorija. Tik po 1891 m. Roberto Kocho (1843-1910) paskelbtų įrodymų (už kuriuos 1905 m. jis buvo apdovanotas Nobelio premija) buvo patvirtinta, kad mikroorganizmai yra infekcinių ligų priežastis. Virusai buvo patvirtinti kaip žmonių ligų sukėlėjai 1901 m., kai Walteris Reedas (1851-1902) atrado geltonojo drugio virusą.
XIX a. pabaigoje imunologijoje sparčiai vystėsi humoralinio imuniteto ir ląstelinio imuniteto tyrimai. Ypač svarbūs buvo Paulo Ehrlicho (1854-1915) darbai, kuris pasiūlė šoninių grandinių teoriją, paaiškinančią antigeno ir antikūno reakcijos specifiškumą. Nobelio premija 1908 m. buvo kartu paskirta P. Ehrlichui ir ląstelinės imunologijos pradininkui Iljai Mečnikovui (1845-1916).
Paprasčiausia imuniteto forma yra bakterijų DNR restrikcijos sistema, kuri apsaugo nuo bakteriofagų infekcijos.
Susiję puslapiai
- Limfinė sistema
- Baltosios kraujo ląstelės
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra imunologija?
A: Imunologija - tai augalų ir gyvūnų imuninės sistemos tyrimas.
K: Kas yra imuninė sistema?
A: Imuninė sistema - tai organų, audinių ir ląstelių visuma, sauganti organizmą nuo kitų gyvų organizmų infekcijų.
K: Ką nagrinėja imunologija?
A: Imunologija nagrinėja imuninės sistemos veikimą sveikatos ir ligų atvejais bei imuninės sistemos sutrikimus.
K: Ar į rinkliavas panašūs receptoriai randami tik gyvūnams?
Atsakymas: Ne, į rinkliavą panašių receptorių yra daugelyje įvairių metazoanų - tiek augaluose, tiek gyvūnuose.
K: Kas yra įgimtas imunitetas?
Atsakymas: Įgimtas imunitetas - tai imuniteto tipas, kuris yra paveldėtas mūsų genuose ir visiškai pradeda veikti, kai tik tinkamai išsivysto mūsų audiniai ir organai. Jį sužadina į mokesčius panašūs receptoriai.
K: Kas yra adaptyvusis imunitetas?
A.: Adaptyvusis imunitetas yra toks imunitetas, kuris "prisimena" ankstesnes infekcijas. Jei ta pati infekcija pasikartoja, reakcija būna daug stipresnė ir greitesnė.
K: Kuri imuniteto rūšis "suteikia didžiulį išgyvenimo pranašumą"?
A: Adaptyvusis imunitetas suteikia didžiulį išlikimo pranašumą, nes leidžia stuburiniams išgyventi ilgą gyvenimą patogenų pilnoje aplinkoje.
