Ligos gemalų teorija
Vokiečių ligų teorija yra biologijos teorija. Ji teigia, kad ligas sukelia maži organizmai (vadinami mikrobais), dar vadinami mikrobais. Dauguma, bet ne visos ligos yra infekcinės. Mikrobų teorija teigia, kad maži organizmai sukelia reakciją užsikrėtusiųjų organizme. Organizmo reakcija į infekciją vadinama liga.
Daugelis mokslininkų ir gydytojų istorijoje išsiaiškino, kad ligas sukelia mikroskopiniai organizmai. Net išradus mikroskopą žmonės vis dar nežinojo, kad ligas sukelia mikrobai. Žmonės ilgai manė, kad ligas sukelia "blogas oras", sklindantis iš smirdančių šiukšlynų ir nuo pūvančios mėsos. Todėl žmonės manė, kad užsidengę burną ir nosį skudurėliu padės išfiltruoti "blogą orą". Mokslininkai ir gydytojai nuo blogo oro apsisaugodavo česnakais ir kvepalais. Tačiau žmonės vis tiek sirgo ir net mirė, taigi ši teorija buvo klaidinga. Užterštas oras nėra ligų priežastis.
Viena iš senųjų ligų teorijų problemų buvo ta, kad žmonės manė, jog gyvosios būtybės atsiranda savaime. Savaiminis susidarymas yra tada, kai iš mažo smilkstančios mėsos gabalėlio išauga toks daiktas kaip musė. Ši sena teorija vadinama abiogeneze. XVII a. Francesco Redi (1626 m. vasario 18 d. - 1697 m. kovo 1 d.) atrado, kad musės deda kiaušinėlius, kurie virsta lervomis. Prieš tai žmonės manė, kad lervos atsiranda iš pūvančios mėsos. Jis tai nustatė uždaręs šiek tiek mėsos stiklainyje ir stebėdamas ją. Ant uždarytos mėsos lervų nebuvo rasta. Jis taip pat įdėjo šiek tiek mėsos į stiklainį ir uždengė jį marle. Lervų rasta ant marlės, bet ne stiklainio viduje. Tačiau kai jis įdėjo mėsą į atvirą stiklainį, lervų buvo rasta ant mėsos ir stiklainio viduje. Tokie eksperimentai įrodė, kad lervos atsiranda iš musių, kurios deda kiaušinėlius, o ne iš pūvančios mėsos. Vėliau mokslininkai įrodys, kad ligos nekyla iš oro. Ligos plinta užsikrėtus.
Bakterijos, sukeliančios choleros ligą, skenavimo elektroniniu mikroskopu vaizdas.
Sanitarija
XVIII amžiuje Antonis van Liūvenhukas (Antonie van Leeuwenhoek) mikroskopu atrado pirmuosius mikroskopinius organizmus. Jis buvo pirmasis mikrobiologas. Jis matė kai kuriuos ligas sukeliančius mikroskopinius organizmus, tačiau nežinojo, kokie jie yra. 1700 m. Nicolas Andry manė, kad kai kurie iš šių mikroskopinių organizmų sukelia raupus ir kitas ligas. Praėjus daugiau nei 100 metų Agostino Bassi išsiaiškino, kas sukelia šilkaverpių ligas. Ignas Semmelveisas buvo gydytojas, kuris išsiaiškino, kad jei gydytojai, palietę mirusius žmones, nusiplauna rankas, kiti pacientai neserga. Tai buvo 1847 m. Maždaug tuo metu sanitarija ir rankų plovimas išpopuliarėjo tarp kai kurių, bet ne visų gydytojų. Gydytojai pradėjo naudoti chemines medžiagas žaizdoms valyti ir įrankiams valyti tarp kiekvieno paciento.
Vienas garsiausių XIX a. eksperimentų buvo Johno Snow (Džono Snūdo) bandymas atrasti choleros protrūkio šaltinį. Paaiškėjo, kad cholera plinta, kai žmonių atliekomis užteršiamas vanduo, kurį geria žmonės. Sniegas nustatė, kad Londono Soho rajone buvo daug sergančių žmonių. Pasikalbėjęs su daugeliu rajono gyventojų ir sudaręs žemėlapį, kur gyvena kiekvienas sergantysis, jis suprato, kad beveik visi sergantieji geriamąjį vandenį gauna iš to paties viešojo vandens siurblio. Epidemiją jis išsprendė liepęs nuimti vandens siurblio rankeną, kad žmonės gautų vandens iš kitos vietos. Tai suveikė, ir epidemija netrukus baigėsi.
Liudvikas Pasteras įrodė, kad ligų mikrobų teorija yra teisinga. 1862 m. jis išrado procesą, kurio metu skystis įkaitinamas iki aukštos temperatūros, kad nesugestų. Šis procesas vadinamas pasterizacija, pavadinta Pasteuro vardu. Pasterizacija naudojama mikroskopiniams organizmams skysčiuose, pavyzdžiui, piene, vyne ir aluje, sunaikinti. Pasterizuoti skysčiai daug ilgiau išlieka nesugedę.
Vėliau jis atliko fermentacijos eksperimentą. Vienu atveju jis pagamino sultinį, kurį įdėjo į stiklainį su labai ilgu vamzdžiu, kad į jį iš išorės nepatektų jokių dalelių. Į vamzdžio vidų galėjo patekti oro, bet beveik jokių dulkių. Jo pagamintas sultinys nepasikeitė ir fermentacija neįvyko.
Tuomet jis paėmė panašų sultinį, tačiau šį kartą į stiklainį įleido oro ir dulkių. Šį kartą vyko fermentacija. Taigi fermentaciją sukėlęs dalykas turėjo būti iš išorės (aplinkos). Ir fermentaciją sukėlė ne tik oras, tai turėjo būti kažkas plūduriuojantis ore, kuris buvo labai mažas. Dabar žinome, kad fermentaciją sukelia mažos dalelės, vadinamos mielėmis.
XIX a. antroje pusėje Robertas Kochas ir Josephas Listeris padėjo įtvirtinti bakterijų teoriją kaip svarbią mokslo ir medicinos dalį. Kocho teorijos vadinamos "postulatais" ir padėjo medicinos tyrėjams sužinoti, kas sukelia ligas. Listerio idėjos padėjo įtvirtinti sanitariją kaip pagrindinę apsaugą nuo ligų. Kocho postulatai ir Listerio sanitarijos atradimai yra labai svarbūs ir šiandien.
Dabar jau žinome, kad ligas sukelia maži dalykai. Kiekvienas iš šių dalykų gali sukelti infekciją: grybelis, bakterija, virusas, prionas, mielės, protistas.
Originalus Johno Snow žemėlapis, kuriame parodyta, kur gyveno žmonės, susirgę cholera per 1854 m. Londone kilusią epidemiją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra bakterijų teorija apie ligas?
A: Ligos užkrato teorija - tai biologijos teorija, teigianti, kad kai kurias ligas sukelia maži organizmai, dar vadinami mikrobais. Šios ligos vadinamos infekcinėmis ligomis ir sukelia reakciją užsikrėtusiųjų organizme.
Klausimas: Kaip žmonės manė, kas sukelia ligas iki mikroskopo išradimo?
A: Iki mikroskopo išradimo žmonės manė, kad ligas sukelia "blogas oras", sklindantis iš smirdančių šiukšlynų ir pūvančios mėsos. Žmonės manė, kad užsidengus burną ir nosį skudurėliu, "blogas oras" bus išfiltruotas. Mokslininkai ir gydytojai naudojo česnaką ir kvepalus, kad apsisaugotų nuo blogo oro.
K: Kas yra abiogenezė?
A: Abiogenezė yra sena teorija, teigianti, kad gyvosios būtybės gali spontaniškai atsirasti iš mažų dalelių ar medžiagos gabalėlių, pavyzdžiui, pūvančios mėsos ar kitų organinių medžiagų.
K: Kas atrado, kad musės deda kiaušinėlius, kurie virsta lervomis?
A: Francesco Redi (1626 m. vasario 18 d. - 1697 m. kovo 1 d.) atrado, kad musės deda kiaušinėlius, kurie virsta lervomis, atlikdamas eksperimentus su sandariais stiklainiais su mėsa.
Klausimas: Kaip mokslininkai įrodė, kad ligos neatsiranda dėl užteršto oro?
A: Mokslininkai įrodė, kad ligos neatsiranda dėl užteršto oro, atlikdami eksperimentus, kurie parodė, kaip mikrobai platina infekciją, o ne kaip ją sukelia blogas oras ar savaiminis susidarymas.
K: Kokia reakcija kyla žmogaus organizme, kai jis užsikrečia mikrobais?
A: Kai žmogaus organizmas užsikrečia mikrobais, jam pasireiškia imuninė reakcija, vadinama liga.
