Musės (Diptera) — dvisparniai vabzdžiai: apibrėžimas ir savybės
Sužinokite apie muses (Diptera): dvisparnius vabzdžius, jų skrydžio anatomiją, aureoles, regėjimą, elgseną ir metamorfozę — aiškus apibrėžimas ir pagrindinės savybės.
Musė (daugiskaita: musės) yra Diptera būrio vabzdys. Diptera — viena didžiausių ir morfologiškai įvairiausių pažengusių skraidančių vabzdžių grupių, apimanti daugybę ekologinių nišų ir gyvensenų.
Morfologija ir skraidymas
Tipiška musė turi vieną porą funkcionuojančių skrydžio sparnų, pritvirtintų prie krūtinės. Užpakaliniai sparnai yra sumažėję ir aureolės (halterės) forma: tai specializuoti organai, išsivysčiusios iš užpakalinių sparnų, kurie veikia kaip inercijos jutikliai ir padeda išlaikyti pusiausvyrą bei stabilumą skrydžio metu. Dėl šių aureolių ir būrio ypatumų musės geba atlikti itin greitus ir tiksliai valdomus manevrus.
Akys ir jutiminiai organai. Musės turi dideles sudėtines akis, suteikiančias plataus kampo regą, taip pat paprastai turi tris paprastąsias akis (akytės), įvairius antenų tipus (nuo ilgų daugiaskilčių iki trumpų ir storesnių) bei gausybę jutiklinių šerelių (setų). Šie organai kartu padeda greitai aptikti grėsmes, maistą ir poras.
Skrydžio manevringumas – vienas svarbiausių mosės prisitaikymų. Jos atlieka greitus šuolius, nardymus ir posūkius, dažnai sudėtingus trajektorijų pakeitimus, kad išvengtų plėšrūnų ar pasiektų maisto šaltinį. Kartais apie jų gebėjimus sakoma: "Šios musės atlieka tikslius ir greitus apskaičiavimus, kad išvengtų konkrečios grėsmės, ir tai daro naudodamos smegenis, kurios yra mažos kaip druskos grūdelis." Ir: "Jos gali skraidyti kaip asas vos gimusios. Tai tarsi naujagimį pasodinti į naikintuvo kabiną ir jis žinotų, ką daryti".
Minta ir galūnės
Musės maitinasi įvairiai: kai kurios rūšys turi čiulpiančias ar šluojančias burnos dalis (pvz., namų musė, kuri pasiurbiant minkština maistą seilėmis), kitos – kandančias arba dūrio–siurbiančias (pvz., uodai ir kai kurios kraujasiurbės rūšys). Lervų (taip vadinamų 'margučių' arba 'liaujų') mityba taip pat labai skiriasi: organinėse atliekose, puvėsiuose, dirvoje, vandenyje ar net kaip parazitai gyvuose organizmuose.
Gyvenimo ciklas
Musės yra holometabolinės, joms būdinga visiška metamorfozė: stadijos – kiaušinis → lerva (margutė) → pupa (dažnai puparijus) → suaugėlis. Lervos paprastai yra bekojos, adaptuotos gyventi specifinėse terpėse (pvz., skystose ar semi-skystose organinėse medžiagose, dirvožemyje, vandenyje), o pupa yra pereinamoji, nebesiurbiamoji stadija, per kurią vyksta suaugėlio formavimo procesas.
Taksonomija ir panašumai
Vieno poros sparnų turėjimas yra pagrindinis bruožas, skiriantis tikrąsias muses nuo daugelio kitų vabzdžių. Vienintelė kita vabzdžių grupė, turinti du tikrus funkcionuojančius sparnus ir tam tikras aureoles-tipo struktūras, yra Strepsiptera, tačiau jų evolucionarinė raida skiriasi: strepsipterų aureolės išsivystė iš priekinių sparnų, o skrydžio sparnai – iš užpakalinių.
Pavadinime "musė" dažnai vartojami ir kiti, su Diptera nesusiję vabzdžiai; todėl išvaizdos ar elgsenos būdvardis „musė“ nebūtinai reiškia taksonominę priklausomybę. Pavyzdžiui, tokie pavadinimai apima gegužraibių, drakoniukų, diemedžių, akmenukų, baltasparnių, ugniaplaukių, pjūklelių, skorpionų, drugelių ar skorpionų, tačiau dauguma jų priklauso kitoms vabzdžių grupėms.
Ekologinė reikšmė ir žmogaus sveikata
Musės atlieka svarbias ekologines funkcijas: jos padeda skaidyti organinę medžiagą, perneša žiedų žiedadulkes (kai kurios rūšys yra efektyvūs bestuburių pollinatoriai), slopina kitas žalingas organizmų grupes kaip plėšrūnai ar parasitoidai, o jų lervos dažnai yra svarbios maisto grandinės dalys. Taip pat kai kurios rūšys yra ligų pernešėjos (pvz., tam tikros rūšys perduoda bakterijas ar parazitus gyvuliams ir žmonėms) ir todėl turi reikšmę veterinarijoje bei medicinoje. Musės taip pat plačiai naudojamos teismų medicinoje (forenzikoje) – jų kolonizacijos laikas ant lavono gali padėti nustatyti mirties laiką.
Rūšių įvairovė ir prisitaikymai
Diptera būryje aprašyta tūkstančiai rūšių – apie 160 000 aprašytų rūšių ir tikėtina, kad iš viso jų gerokai daugiau. Rūšys skiriasi dydžiu, formomis, gyvenimo būdu ir elgsenos nišomis: yra vandens lervų turinčių rūšių, puvėsiuose gyvenančių skaičių, parazitinių bei kraujasiurbių (pvz., uodų), kaip ir specialistų, gyvenančių konkrečiose ekologinėse terpėse.
Kai kurios tikrosios musės antriniu būdu tapo be sparnių (apterinės) — tokia adaptacija stebima kai kurių rūšių, gyvenančių socialinėse vabzdžių kolonijose, ir kitose ypatingose aplinkose, kur skraidymas nėra būtinas arba yra energetiškai neefektyvus.
Santrauka
- Pagrindinis bruožas: viena pora funkcionuojančių sparnų ir aureolės (halterės).
- Morfologija: didelės sudėtinės akys, įvairūs antenų tipai, specializuotos burnos dalys pagal mitybą.
- Gyvenimo ciklas: visiška metamorfozė (kiaušinis → lerva → pupa → suaugėlis).
- Ekologija: skilimo procesai, polinacija, ligų perdavimas, forenzinė reikšmė.
- Įvairovė: daug rūšių, platus prisitaikymų spektras, kai kurios rūšys be sparnų.
A musė
Musių rūšys
Skaičiuojama, kad yra apie 1 000 000 rūšių, nors aprašyta tik apie 150 000 rūšių.
Yra daugybė skirtingų musių rūšių. Mokslininkai yra įvardiję 85 000 rūšių.
- Kambarinės muselės yra pilkos arba juodos spalvos ir jas galima rasti visur, kur tik yra žmonių.
- Arklių ir elnių musės gali įkąsti žmonėms ir gyvūnams.
- Vaisinės muselės gali būti aptinkamos prie per daug prinokusių vaisių.
- Hoverflies atrodo kaip mažos vapsvos, bet jos neturi įgėlimo.
Kai kurių musių pavadinime nėra žodžio "musė", todėl žmonės gali nežinoti, kad jos yra musės.
- Uodai - tai musės, kurios kanda žmonėms ir gali pernešti ligas, pavyzdžiui, maliariją.
- Musės yra mažos muselės, šiek tiek panašios į uodus, tačiau ne visos musės įkanda.
- Kenkėjai yra mažos muselės, kurios kartais susiburia į didelius būrius, vadinamus rojais.
Kai kurių vabzdžių pavadinimuose yra žodis "musė", tačiau jie visai nėra musės.
- Žibuoklės - tai vabalai, kurie gali skleisti šviesą.
- Drakoniukai ir drugeliai priklauso Odonata būriui ir nėra tikros musės.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra musė?
A: Musė yra Diptera būrio vabzdys. Ji turi du skrydžio sparnus ant krūtinės ir porą aureolių, kurios veikia kaip skrydžio jutikliai.
K: Kaip musės skraidydamos naudoja akis ir aureoles?
A: Musės turi dideles akis, puikiai matančias plačiu kampu, kurias kartu su akytėmis naudoja greitiems ir tiksliems skaičiavimams skrisdamos. Tai padeda joms išvengti plėšrūnų ir apsunkina jų gaudymą rankomis.
K: Kokia kita vabzdžių rūšis turi du tikrus veikiančius sparnus ir bet kokios formos aureoles?
A: Vienintelė kita vabzdžių rūšis, turinti du tikrus, veikiančius sparnus ir bet kokios formos avalynę, yra Strepsiptera. Skirtingai nei musės, Strepsiptera iš priekinių sparnų išsivystė aureolės, o skrydžio sparnai yra užpakaliniai sparnai.
Klausimas: Kuo tikrosios musės skiriasi nuo kitų vabzdžių, kurių pavadinime yra žodis "musė"?
A: Tikrosios musės skiriasi nuo kitų vabzdžių, kurių pavadinime yra žodis "musė", pavyzdžiui, gegužraibių, skraiduolių, diemedžių, akmenukų, baltasparnių, ugniaplaukių, pjūklelių, kadrilių, drugelių ar skorpionų, tuo, kad turi vieną porą sparnų.
Klausimas: Ar yra besparnių tikrųjų musių?
Atsakymas: Taip - kai kurios tikrosios musės laikui bėgant tapo be sparnų, įskaitant tas, kurios gyvena visuomeninėse vabzdžių kolonijose.
K: Kaip naujagimiai musės jau moka skraidyti kaip asai?
Atsakymas: Dėl evoliucijos ir prisitaikymo laikui bėgant jau gimę musės jau gali instinktyviai žinoti, kaip skraidyti kaip asai - tarsi jos gimtų žinodamos, ką daryti, kai jas pasodina į naikintuvo kabiną!
Klausimas: Koks pagrindinis prisitaikymas leidžia musėms išvengti plėšrūnų?
A: Pagrindinis prisitaikymas, leidžiantis musėms išvengti plėšrūnų, yra staigus krypties keitimas, nardymas ir posūkiai skrendant - tai padeda joms greitai apskaičiuoti, iš kur kyla grėsmė, kad galėtų saugiai pasprukti.
Ieškoti