Drozofilos

Gyvenimo ciklas

Drosophila rūšių aptinkama visame pasaulyje, o tropiniuose regionuose jų yra daugiau. Drozofilos atkeliavo į Havajų salas ir išsirutuliojo į daugiau kaip 800 rūšių. Jų galima rasti dykumose, atogrąžų miškuose, miestuose, pelkėse ir alpinėse zonose. Kai kurios šiaurinės rūšys miega žiemos miegu. Dauguma rūšių dauginasi įvairiose pūvančiose augalų ir grybų medžiagose, įskaitant vaisius, žievę, gleivių srautus, žiedus ir grybus. Bent vienos rūšies, D. suzukii, lervos taip pat gali maitintis šviežiais vaisiais ir kartais būti kenkėjais.

Kurtuazinis elgesys

Toliau šiame skyriuje aptariamos šios Drosophila rūšys: Drosophila simulans ir Drosophila melanogaster.

Drosophila melanogaster poravimosi elgsena taip pat buvo vertinama dėl su lytimi susijusių genų, kurie yra susiję su poravimosi elgsena tiek patinų, tiek patelių. Naujausiais eksperimentais tiriamas su lytiniu elgesiu susijusių genų grupės fruitless (fru) ir doublesex (dsx) vaidmuo.

Reprodukcija

Šios genties patinai turi ilgiausias spermatozoidų ląsteles iš visų Žemėje esančių organizmų. Vienos rūšies, Drosophila bifurca, spermatozoidai yra 58 mm ilgio. Ląstelės dažniausiai yra uodegos formos ir patelėms pristatomos susipynusiomis ritėmis. Tos Drosophila rūšys, kurių spermatozoidai labai ilgi, gamina palyginti nedaug spermatozoidų. D. melanogaster spermatozoidų ląstelės yra kuklesnės - 1,8 mm ilgio, nors tai vis tiek yra maždaug 300 kartų ilgesnės už žmogaus spermatozoidą.

Yra žinoma, kad kelios D. melanogaster grupės rūšys poruojasi trauminio apvaisinimo būdu, kai patinas varpa praduria patelės pilvą ir per žaizdą į jos pilvo ertmę (hemokoelį) įšvirkščia savo spermą.

Drozofilų dauginimosi galimybės labai skiriasi. Tokių, kaip D. melanogaster, kurios dauginasi dideliuose, negausiuose ištekliuose, kiaušinėliuose vienu metu subręsta 10-20 kiaušinėlių, kuriuos galima dėti kartu vienoje vietoje. Kitos, kurios dauginasi įprastose, bet mažiau maistingose vietose (pvz., lapuose), gali dėti tik po vieną kiaušinį per dieną.

Kiaušinėliai turi vieną ar daugiau kvėpavimo siūlelių prie priekinio galo; jų galai iškyla virš paviršiaus ir leidžia deguoniui patekti į embrioną. Lervos maitinasi ne augalinėmis medžiagomis, o mielėmis ir mikroorganizmais, esančiais ant pūvančio lapų ar vaisių paviršiaus. Įvairių rūšių lervų vystymosi trukmė labai skiriasi (nuo septynių iki daugiau kaip 60 dienų) ir priklauso nuo tokių veiksnių, kaip temperatūra, veisimosi substratas ir susitelkimas.

Giminingos gentys ir rūšys

Drosophila turi daug artimų giminaičių, o kai kurie iš jų iš tikrųjų gali priklausyti jos genčiai.

• Lordiphosa - tai gentis, labai panaši į Drosophila.
• Scaptomyza - tai gentis, kuri Havajų salose tikriausiai išsivystė iš Drosophila.

Tai tik pavyzdžiai. "Havajų Drosophilidae yra monofiliniai".

Susiję puslapiai

• D. melanogaster
• D. pseudoobscura
• D. persimilis
• D. subobscura
• D. simulans