Vynas – apibrėžimas, gamyba, rūšys ir pasaulio statistika

Sužinokite viską apie vyną: kas tai, kaip gaminamas, pagrindinės rūšys (raudonas, baltas, rožinis, putojantis) ir išsamios pasaulio vyno statistikos.

Vynas yra alkoholinis gėrimas. Žodis "vynas" paprastai vartojamas kalbant apie gėrimus, pagamintus iš vynuogių sulčių, nors kartais žmonės vynu vadina alkoholinius gėrimus, pagamintus iš kitų vaisių (pvz., slyvų ar gervuogių) sulčių. Šiame straipsnyje kalbama tik apie vyną, pagamintą iš vynuogių. Vynas skiriasi pagal cukraus kiekį, rūgštingumą, alkoholio laipsnį, aromatą ir spalvą — tai lemia vynuogių veislė, auginimo vieta, klimatas ir gamybos technologija.

Vynas gaminamas fermentuojant vynuogėse esantį cukrų. Yra dvi pagrindinės vyno rūšys: raudonasis ir baltasis vynas. Raudonasis vynas gaminamas iš raudonųjų vynuogių, kurios liečiasi su odele, o baltasis vynas - iš raudonųjų ir baltųjų vynuogių, tačiau be jokio sąlyčio su odele. Rožinis vynas gaminamas labai trumpai paliekant raudonąsias vynuoges su oda liestis. Spalva atsiranda tik iš odelės, todėl, jei odelė su vynuogėmis liečiasi trumpai, vynas taps ne raudonas, o tik "rožinis" (rožinis vynas). Kartais vyne būna burbuliukų; toks vynas vadinamas putojančiu vynu. Populiariausi putojantys vynai yra šampanas, kilęs iš Prancūzijos, ir spumante, kilęs iš Italijos. Be šių pagrindinių grupių, egzistuoja ir specialūs stiliai: saldieji desertiniai vynai, fortifikuoti vynai (pridėjus alkoholio, pvz., portveinas ar sherry) ir natūralūs/mažos intervencijos vynai.

Vyno gamybos etapai

• Derliaus nuėmimas: vynuogių rinkimas rankomis arba mechanizuotai, metu turi būti įvertintas nokimo laipsnis.
• Šėrimas ir spaudimas: baltiesiems vynams vynuogės spaudžiamos greitai, raudoniesiems paliekama maceracija su odelėmis, kad išgautų spalvą ir taninus.
• Fermentacija: cukrus virsta alkoholiu ir anglies dioksidu. Fermentacija gali vykti natūraliai (su laukinėmis mielėmis) arba pridedant kultūrines mieles.
• Malo‑laktinė fermentacija: kai kuriems vynams (ypač raudoniesiems ir kai kuriems baltiesiems) vyksta pieno rūgšties fermentacija, kuri suminkština rūgštį.
• Brandinimas: vynas gali būti brandinamas nerūdijančio plieno talpose, betonuose arba medinėse statinėse (dažniausiai ąžuolo), kas įtakoja aromatą ir struktūrą.
• Filtravimas ir buteliavimas: prieš buteliavimą vynas gali būti filtruojamas arba stabilizuojamas, kartais buteliuojamas jaunais arba po metų brandinimo.

Vyno rūšys ir stiliai

Raudonieji vynai: pasižymi skirtingu taninų lygiu, kūnu ir aromatais — nuo lengvų iki labai koncentruotų. Populiarios veislės: Cabernet Sauvignon, Merlot, Pinot Noir, Syrah/Shiraz.

Baltieji vynai: gali būti gaivūs ir šviesūs arba turtingesni ir kreminiai (dažnai brandinti ąžuole). Populiarios veislės: Chardonnay, Sauvignon Blanc, Riesling.

Rožiniai vynai: nuo sausų iki saldžių, gaminami įvairiais metodais (tiek trumpa maceracija, tiek mišrios technologijos).

Putojantys vynai: yra pagaminti su antrine fermentacija, dėl kurios susiformuoja anglies dioksidas. Tai gali būti tradiciniu metodu gaminamas šampanas arba Charmat metodu gaminamas prosecco/spumante.

Fortifikuoti ir desertiniai vynai: pridedant distiliuotą alkoholį sustabdoma fermentacija arba padidinamas alkoholio kiekis — pavyzdžiai: portveinas, sherry, Marsala.

Vynuogių veislės, terroir ir technologijos

Vyno charakterį lemia vynuogių veislė, dirvožemis, klimatas, derliaus nuėmimo laikas ir vynuogyno priežiūra — šis visumą lotyniškai vadinamas terroir. Vynuogės gali būti derinamos ar fermentuojamos atskirai, o paskui maišomos (blending), kad pasiektų pageidaujamą skonį. Modernios technologijos apima temperatūros kontrolę fermentacijos metu, inertines atmosferas, tauriųjų mielių pasirinkimą ir alternatyvius brandinimo konteinerius.

Vyno ragavimas, patiekimas ir poravimas

Vyną vertinant atkreipiama dėmesį į spalvą, kvapą (bouquet) ir skonį. Pagrindinės skonio savybės: rūgštumas, saldumas, taninai, alkoholis ir kūnas. Patiekimo temperatūra svarbi: baltieji paprastai 8–12 °C, raudonieji 14–18 °C, putojantys vėsūs (6–10 °C). Stiklo forma taip pat veikia aromatų koncentraciją. Vynas dera su maistu: lengvesni vynai prie žuvies ir paukštienos, riebesni ir taniniški raudonieji prie jautienos ar troškinių.

Laikymas ir brandinimas

Daugelis vynų yra skirti vartoti jauni, tačiau tam tikri vynai gali brandinti ir gauti sudėtingesnius aromatus. Tinkamai laikant (pastovi temperatūra ~12–14 °C, vėsa, santykinė drėgmė ~60–70 %, šviesos nebuvimas) vyno savybės išlieka geresnės. Kamštinis uždarymas leidžia minimalią oro apykaitą, o užsukami kamšteliai (screwcap) mažina oksidaciją.

Alkoholio kiekis ir sveikata

Vyno stiprumas dažniausiai svyruoja tarp maždaug 8 % iki 15 % alkoholio tūrio, tačiau yra ir silpnesnių arba stipresnių pavyzdžių. Vartojant svarbu saikas: mažos vyno dozės gali turėti tam tikrų sveikatos naudų, tačiau per didelis alkoholio vartojimas žalingas. Nėščiosioms, asmenims vartojantiems tam tikrus vaistus arba turintiems tam tikras ligas, vynas nerekomenduojamas.

Istorija

Žmonės vyną gamina jau apie 5000 metų. Archeologiniai ir istorijos šaltiniai rodo, kad vyno gamyba ir prekyba turėjo svarbią kultūrinę ir religinę reikšmę senovės visuomenėse. Per amžius vynas tapo svarbia regionų tradicija, o technologijos tobulėjo nuo paprastų fermentacijos metodų iki šiuolaikinių kontroliuojamų procesų.

Pasaulio statistika

Daugelyje šalių vynas yra populiarus gėrimas. Daugiausia vyno išgeria šios šalys (pagal 2000 m. duomenis):

1. Prancūzija
2. Italija
3. JAV
4. Vokietija
5. Ispanija
6. Argentina
7. Jungtinė Karalystė
8. Kinija
9. Rusija
10. Rumunija
11. Libanas.

Tačiau jei sudarytumėte sąrašą šalių, kuriose vidutinis žmogus išgeria daugiausiai vyno, jis būtų kitoks:

Liuksemburgas, Prancūzija, Italija, Portugalija, Kroatija, Šveicarija, Ispanija, Argentina, Urugvajus ir Slovėnija.

Vynas gaminamas daugelyje šalių. Daugiausia vyno pagaminama šiose šalyse (pagal 2015 m. duomenis):

Italija, Prancūzija, Ispanija, JAV, Argentina, Čilė, Australija, Pietų Afrika, Kinija ir Vokietija.

Produkcija ir vartojimas gali smarkiai skirtis: kai kurios šalys gamina didelį kiekį, bet daug eksportuoja (pvz., Ispanija, Italija), o kitos — mažiau gamina, bet patys išgeria daugiau (aukštas vidutinis suvartojimas vienam gyventojui). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vyno įvairovę: mažesnės vyno kultūros šalys gali turėti vietinių tradicijų ir unikalių veislių.

Apibendrinant, vynas yra sudėtingas ir įvairus gėrimas, kurio savybės priklauso nuo gamybos būdo, vynuogių ir regiono. Mėgautis vynu verta atsakingai, atsižvelgiant į skonį, patiekalą ir situaciją.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra vynas?

K: Ar yra kitų vyno rūšių?

K: Ar šiame straipsnyje kalbama apie visas vyno rūšis?

K: Kaip paprastai apibūdinamas vynas?

K: Ar vyno sudėtyje yra alkoholio?

K: Iš kokių vaisių galima gaminti vyną?

Paieška pagal raidę