Slyva (Prunus domestica) – vaisius, veislės, savybės ir panaudojimas
Sužinokite viską apie slyvą (Prunus domestica): veisles, skonį, maistines savybes, auginimą ir kulinarinį panaudojimą — nuo šviežių vaisių iki uogienių ir vyno.
Slyva – tai saldus vaisius, augantis ant slyvmedžio. Mokslinis šio medžio pavadinimas – Prunus domestica. Džiovinti vaisiai vadinami slyvomis. Nuo šio vaisiaus kilęs ir slyvų spalvos pavadinimas.
Prunus domestica – tai europinė slyva. Dauguma mūsų valgomų slyvų yra išaugintos iš šio medžio veislių. Slyvų veislės apima klasikines desertines slyvas, žaliosios slyvos ir tradicinius damsonus.
Augalo aprašymas
Slyvmedis gali būti tiek didelis krūmas, tiek nedidelis medis. Pavasarį jis žydi patraukliais, paprastai baltais žiedais, o kai kurios veislės turi gausesnį žydėjimą arba ankstesnį/velyvesnį žydėjimo laiką. Šakos kartais būna su spygliais arba aštresniais ūgliais. Vaisiai gali užaugti iki 8 cm skersmens; dauguma yra saldūs (desertinės slyvos), tačiau yra ir rūgštesnių, kuriuos dažnai virta su cukrumi ar skirtus perdirbti.
Vaisiaus viduje yra viena didelė sėkla (kauliukas). Kai kurios veislės yra freestone (kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo), kitos – clingstone (kauliukas prikimba prie minkštimo).
Spalvos ir skonio ypatybės
Slyvos gali būti įvairių spalvų: tamsiai violetinės (dažnai vadinamos violetinėmis slyvomis), rausvai violetinės, geltonos, raudonos, žalios ar net baltos. Vaisiuje dažnai matomas iš vienos pusės einantis griovelis, o jo minkštimas būna sultingas ir kartais šiek tiek rusvas. Odelę galima valgyti.
Apyvaisinimas ir veislių suderinamumas
Kai kurių slyvų veislių žiedams apvaisinti reikia šalia augančios kitos slyvos arba suderinamo veislės sodinuko; kai kurios veislės yra savidulkės (self-fertile) ir derlius susiformuoja be papildomo apvaisinimo. Dėl to sodinant sodą verta pasidomėti konkrečios veislės apvaisinimo reikalavimais. Net tinkamai apvaisinus, dėl nepalankių oro sąlygų ar ligų slyva gali neužauginti vaisių.
Veislės
- Desertinės slyvos – skirtos valgyti šviežios.
- Vaisinės ir konservavimo veislės – geros uogienėms, kompotams ir džiovinimui.
- Damsonai – tradicinės, dažnai naudojamos gaminti uogienes ir brandžius gėrimus.
Panaudojimas ir kulinarija
Slyvos plačiai naudojamos tiek šviežios, tiek perdirbtos. Iš jų gaminami:
- uogienės, konfitūros, džemai;
- kompotai, konservai ir padažai;
- džiovintos slyvos (slyvos) – populiarus užkandis ir kepinių ingredientas;
- sultys ir iš jų gaminamas vynas ar naminiai spiritiniai gėrimai (pvz., slyvų degtinė);
- kepiniai, pyragai, tortai ir sūrio priedai.
Maistinė vertė ir sveikata
Slyvos yra vertingos dėl maistinių medžiagų: jose yra skaidulų, vitamino C, kalio ir antioksidantų. Džiovintos slyvos (slyvos) ypač vertinamos dėl didelio skaidulų ir sorbitolio kiekio, todėl jos padeda virškinimui ir kartais vartojamos kaip natūralus vidurių laisvinamasis produktas. Taip pat slyvos gali turėti priešuždegiminių ir apsauginių savybių dėl antioksidantų.
Auginimas ir priežiūra
Slyvmedžiai geriausiai auga vėsaus ir vidutinio klimato sąlygomis, jiems reikalinga saulėta vieta ir derlinga, gerai drenuojama dirva. Pagrindinės priežiūros taisyklės:
- Sodinti saulėtoje vietoje, vengiant pelkėtų dirvų.
- Reguliariai genėti rudenį arba ankstyvą pavasarį – tai gerina oro cirkuliaciją ir vaisių kokybę.
- Laistyti saikingai – jauni medeliai reikalauja daugiau drėgmės, subrendę geriau ištveria sausras.
- Stebėti ligas ir kenkėjus: slyvas veikia įvairios grybinės ligos (pvz., moniliozė, rudasis puvinys) ir virusinės ligos (pvz., slyvų maras/sharka), taip pat kenkėjai – ankstyvas pastebėjimas ir tinkama kontrolė svarbūs derliui apsaugoti.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Derlius paprastai renkamas vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, priklausomai nuo veislės. Slyvos, skirtos šviežiam vartojimui, renkamos prinokusios, bet tvirtos; pernokusias greitai reikia suvartoti arba apdoroti. Laikant šaldytuve slyvos gali išlikti kelias savaites; jas taip pat galima šaldyti, džiovinti arba konservuoti.
Slyva yra artimai susijusi su abrikosu, todėl kai kuriems sodininkams rūpi ir bendros ligos, ir apvaisinimo suderinamumas tarp rūšių.
Kultivavimas
Yra daugybė slyvų veislių. Slyvos būna įvairių spalvų ir dydžių. Vienos jų turi daug tvirtesnį minkštimą nei kitos, kai kurių minkštimas geltonas, baltas, žalias ar raudonas, o odelė taip pat skirtingos spalvos. Štai keletas geriausiai žinomų:
- Damson (violetinė arba juoda odelė, žalias minkštimas, lipnumas, sutraukiantis)
- Žalieji (kietas, žalias minkštimas ir odelė net ir prinokę)
- Geltonasis bagažas arba auksinė slyva (panašus į žaliojo bagažo, bet geltonas)
- Viktorijos slyva (geltonas minkštimas su raudona arba dėmėta odele)
- Satsuma slyva (tvirtas raudonas minkštimas su raudona odele)
- Mirabelle slyva (tamsiai geltona, dažniausiai auginama šiaurės rytų Prancūzijoje)
Susiję puslapiai
- Slyva (spalva)
- Vaismedžiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra mokslinis slyvų medžio pavadinimas?
A: Mokslinis slyvų medžio pavadinimas yra Prunus domestica.
K: Kokios yra kai kurios slyvų veislės?
Atsakymas: Kai kurios slyvų veislės yra šios: Greengages, damsonai, violetinės slyvos, geltonosios slyvos, raudonosios slyvos, žaliosios slyvos ir baltosios slyvos.
K: Kokio dydžio gali būti slyva?
A: Slyvos gali būti iki 8 cm skersmens.
Klausimas: Ar visų rūšių slyvoms reikia kito šalia augančio medžio, kad būtų galima apvaisinti žiedus?
A: Taip, daugumai slyvų rūšių reikia, kad žiedai būtų tręšiami kitu šalia augančiu medžiu, kad užaugtų vaisiai.
K: Kokios spalvos yra violetinės slyvos?
A: Violetinės slyvos yra tamsiai violetinės spalvos.
K: Ar vaisių minkštimas turi kokių nors ypatingų savybių?
A: Vaisių minkštimas yra rusvas ir labai sultingas.
K: Ar tai gimininga kokiai nors kitai vaisių rūšiai?
A: Slyva yra glaudžiai susijusi su abrikosu.
Ieškoti