Džemas
Džemas yra prieskonis. Paprastai ji gaminama iš spaustų vaisių, cukraus ir kartais pektino. Dauguma džemų yra virti. Pagaminta uogienė paprastai supilstoma į sandarius stiklainius.
Paprastai uogienėje yra tiek pat cukraus, kiek ir vaisių. Vėliau šios dvi dalys verdamos kartu, kad susidarytų gelis.
Europos Sąjungoje galioja uogienių direktyva (1979 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 79/693/EEB). Joje nustatyti minimalūs "vaisių" kiekio uogienėje standartai, tačiau vaisių apibrėžtis buvo išplėsta. Tai padaryta siekiant atsižvelgti į keletą neįprastų ES gaminamų uogienių rūšių. Šiuo tikslu "vaisiais" laikomi vaisiai, kurie paprastai nelaikomi vaisiais, pavyzdžiui, pomidorai; vaisiai, iš kurių paprastai negaminamos uogienės, pavyzdžiui, melionai ir arbūzai; ir daržovės, iš kurių kartais gaminamos uogienės, pavyzdžiui, rabarbarai (valgomoji stiebų dalis), morkos, saldžiosios bulvės, agurkai ir moliūgai. Ši apibrėžtis ir toliau taikoma naujojoje direktyvoje, Tarybos direktyvoje 2001/113/EB (2001 m. gruodžio 20 d.).
Pagal Kanados maisto ir vaistų reglamentą (CRC) uogienės ir džemo produktuose turi būti ne mažiau kaip 45 % nurodytų vaisių ir 66 % vandenyje tirpių sausųjų medžiagų. Be to, gali būti pridėta pektino, pektininio preparato arba rūgštinės sudedamosios dalies. Taip pat priimtinas pagrįstas kiekis II klasės konservantų, pH reguliuojančios medžiagos ir putojimą mažinančios medžiagos. Tačiau uogienės gaminyje neturi būti obuolių arba rabarbarų.
Marmeladas - tai iš apelsinų gaminama uogienė, kurioje paprastai būna minkštimo ir žievelių.
Džemas skiriasi nuo uogienės, nes dažniausiai gaminamas ne iš vaisių, o iš sulčių.
Vaisių sviestai gaminami lėtai verdant vaisius iki vientisos konsistencijos.
Joanas Miro gervuogių uogienę naudojo kaip meno priemonę.
Džemas, kaip gelis, nėra nei kietas, nei skystas. Jame gali būti vaisių gabalėlių, kurie yra kieta medžiaga. Atidaryta ir išimta iš šaldytuvo želė tampa panašesnė į skystį ir gali suirti.
Trijų skirtingų rūšių stiklainis uogienės
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra uogienė?
A: Džemas yra pagardas, gaminamas iš spaustų vaisių, cukraus ir kartais pektino. Paprastai ji verdama, o paskui supilstoma į sandarius stiklainius.
K: Kiek cukraus yra džemuose?
A: Daugumoje džemų yra tiek pat cukraus, kiek ir vaisių.
K: Kokie yra minimalūs vaisių kiekio uogienėje standartai pagal Europos Sąjungos uogienių direktyvą?
A.: Pagal Europos Sąjungos uogienių direktyvą (1979 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 79/693/EEB) yra nustatyti minimalūs vaisių kiekio uogienėje standartai. Tai apima vaisius, kurie paprastai nelaikomi vaisiais, pavyzdžiui, pomidorus; vaisius, iš kurių paprastai negaminamos uogienės, pavyzdžiui, melionus ir arbūzus; ir daržoves, iš kurių kartais gaminamos uogienės, pavyzdžiui, rabarbarus (valgomoji stiebų dalis), morkas, saldžiąsias bulves, agurkus ir moliūgus.
K.: Ką Kanados maisto ir vaistų taisyklės sako apie uogienes?
A: Pagal Kanados maisto ir vaistų reglamentą (CRC) uogienės sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 45 % nurodytų vaisių ir 66 % vandenyje tirpių sausųjų medžiagų. Be to, į uogienę gali būti pridėta pektino, pektininio preparato arba rūgštinės sudedamosios dalies su pagrįstais kiekiais II klasės konservantų, pH reguliuojančios medžiagos arba putojimą mažinančios medžiagos, tačiau negali būti obuolių arba rabarbarų.
K: Kuo marmeladas skiriasi nuo kitų rūšių uogienių?
A.: Marmeladas yra uogienės rūšis, gaminama iš apelsinų, kurie paprastai turi minkštimo ir žievelių, o kitų rūšių uogienės paprastai gaminamos tik iš išspaustų vaisių be minkštimo ir žievelių.
K: Kuo želė skiriasi nuo kitų rūšių džemų?
A: Želė skiriasi nuo kitų rūšių džemų tuo, kad ji dažniausiai gaminama iš sulčių, o ne iš spaustų vaisių, kaip dauguma kitų rūšių džemų.
K: Kam Joan Miró naudojo gervuogių uogienę?
A.: Joan Miró gervuogių uogienę naudojo kaip meno priemonę.
