Europos Sąjunga
Europos Sąjunga (santrumpa - ES) - tai 1992-1993 m. Mastrichto sutartimi įsteigta 27 Europos šalių konfederacija. ES išaugo iš 1957 m. Romos sutartimis įsteigtos Europos ekonominės bendrijos (EEB). Ji sukūrė bendrą ekonominę erdvę, kurioje galioja visos Europos įstatymai, leidžiantys ES šalių piliečiams judėti ir prekiauti kitose ES šalyse beveik taip pat, kaip ir savo šalyse. Devyniolika šių šalių taip pat turi tą pačią pinigų rūšį - eurą.
Lisabonos sutartis yra naujausia sutartis, kurioje nustatyta, kaip bus valdoma Europos Sąjunga. Kiekviena valstybė narė pasirašė, kad sutinka su tuo, kas joje parašyta. Svarbiausia, kad joje nurodyta, kokius darbus ("įgaliojimus") Sąjunga turėtų atlikti už nares ir kokius darbus jos turėtų atlikti pačios. Nariai sprendžia, kaip Sąjunga turėtų veikti, balsuodami už arba prieš pasiūlymus.
ES tikslas - suartinti valstybes nares, kad jos gerbtų žmogaus teises ir demokratiją. Tai pasiekti padeda bendras paso stilius, bendros sąžiningos tarpusavio prekybos taisyklės, bendri susitarimai dėl teisėsaugos ir kiti susitarimai. Dauguma narių turi bendrą valiutą (eurą) ir dauguma leidžia žmonėms keliauti iš vienos šalies į kitą nepateikiant paso.
Istorija
Po Antrojo pasaulinio karo Europos šalys norėjo taikiai gyventi kartu ir padėti viena kitos ekonomikai. Užuot kovojusios tarpusavyje dėl anglių ir plieno, pirmosios šalys narės (Vakarų) Vokietija, Prancūzija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas 1952 m. įsteigė Europos anglių ir plieno bendriją.
1957 m. Italijos mieste Romoje šalys narės pasirašė dar vieną sutartį ir įkūrė Europos ekonominę bendriją. Dabar tai buvo anglių, plieno ir prekybos bendrija. Vėliau ji pakeitė pavadinimą į Europos bendriją.
1993 m. Mastrichto sutartimi ji buvo pervadinta į Europos Sąjungą. Dabar šalys narės bendradarbiauja ne tik politikos ir ekonomikos (anglis, plienas ir prekyba), bet ir pinigų, teisingumo (įstatymai) ir užsienio reikalų srityse. Šengeno susitarimu 22 ES šalys narės atvėrė viena kitai savo sienas, todėl dabar žmonės gali keliauti iš vienos šalies į kitą be paso ar asmens tapatybės kortelės. Dabar jau 16 šalių narių savo nacionalines valiutas pakeitė euru. 2004 m. ES narėmis tapo 10 naujų šalių, 2007 m. - dar 2, o 2013 m. - 1. Šiandien iš viso ES yra 27 šalys narės.
Quai d'Orsay (Paryžius). Robertas Šumanas pasakė kalbą, kuria 1950 m. buvo pradėtas Europos anglių ir plieno bendrijos planas.
Laisvas judėjimas
Europos Sąjungos pilietis gali gyventi ir dirbti bet kurioje iš 27 valstybių narių be darbo leidimo ar vizos. Pavyzdžiui, prancūzas gali persikelti į Graikiją dirbti arba tiesiog gyventi ir jam nereikia Graikijos valdžios institucijų leidimo.
Taip pat vienoje šalyje narėje pagamintus produktus galima parduoti bet kurioje kitoje šalyje narėje be jokių specialių leidimų ar papildomų mokesčių. Dėl šios priežasties narės susitaria dėl produktų saugos taisyklių - jos nori žinoti, kad kitoje šalyje pagamintas produktas bus toks pat saugus, kaip ir pagamintas jų šalyje.
Pagrindinės institucijos
Europos Sąjungos institucijos
|
- Įstatymų leidžiamoji valdžia (žemieji rūmai) - |
- Suteikia postūmį ir kryptį - |
Europos Sąjungos Taryba - Įstatymų leidžiamoji valdžia (aukštieji rūmai) - |
| |||
|
| ||||||
|
|
|
|
.svg.png){kind=logo}
|
|
|
| |||
|
| Europos Sąjungos Teisingumo Teismas - Teisminė valdžia - |
Europos Audito Rūmai - Finansų auditorius - |
Europos Centrinis Bankas - Pinigų vykdomoji institucija (centrinis bankas) - |
| ||
|
|
|
| ||||
|
|
|
Europos Sąjungos Taryba
Europos Sąjungos Taryba yra pagrindinė sprendimus priimanti grupė. Susitinka šalių narių ministrų kabinetai (užsienio reikalų, žemės ūkio, teisingumo ir kt. ministrai) ir aptaria jiems svarbius klausimus.
Prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai (sudarytai 2007 m., įgyvendintai 2008 m.), kiekviena valstybė narė šešis mėnesius paeiliui eina Tarybos pirmininko pareigas. Pavyzdžiui, nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos mėn. Tarybai pirmininkavo Vokietija. Šešis mėnesius prieš tai pirmininkavo Suomija. Dabar Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimams pirmininkauja Europos Sąjungos pirmininkas. Tarybos pirmininkas yra organizatorius ir vadovas, jis yra renkamas dvejų su puse metų kadencijai. Jis neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl Europos Sąjungos, kaip tai daro Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas šios šalies atžvilgiu.
Daug gyventojų turinčios šalys narės (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kt.) turi daugiau balsų nei mažai gyventojų turinčios šalys (Liuksemburgas, Malta ir kt.), tačiau sprendimas negali būti priimtas, jei pakankamai šalių balsuoja prieš.
Du kartus per metus vyriausybių vadovai (ministrai pirmininkai) ir (arba) valstybių vadovai (prezidentai) susitinka aptarti pagrindinių klausimų ir priimti sprendimų įvairiais klausimais. Šis susitikimas yra kitoks ir ne toks oficialus. Jis vadinamas Europos Vadovų Tarybos susitikimu.
Pastaba: tai ne tas pats, kas Europos Taryba, kuri nėra Europos Sąjungos dalis.
Europos Komisija
Europos Komisija, kaip ir vyriausybė, rūpinasi kasdieniu ES darbu ir kuria įstatymus. Komisijos parengtus teisės aktus svarsto ir keičia Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba.
Komisiją sudaro vienas pirmininkas ir 27 Komisijos nariai, kuriuos renka Europos Vadovų Taryba. Komisijos pirmininką skiria Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą.
Komisija veikia kaip ministrų kabinetas. Kiekviena valstybė narė turi po vieną Komisijos narį, tačiau Komisijos nariai privalo atstovauti visos ES, o ne savo valstybės interesams.
Europos Parlamentas
Taip pat žr: Europos Sąjungos biudžetas
Parlamente iš viso yra 785 nariai (vadinami Europos Parlamento nariais arba EP nariais). Juos kas penkerius metus savo šalyse renka Europos Sąjungos šalių narių piliečiai. Parlamentas gali patvirtinti, atmesti arba pakeisti siūlomus įstatymus. Jis taip pat gali atleisti Europos Komisiją. Tokiu atveju visa komisija turėtų atsisakyti darbo.
Europos Sąjungos politinė sistema. Sąjungą sudaro septyni organai (pažymėti mėlynai).
Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama institucija
Politika
ES vyksta daug diskusijų apie tai, kaip ji turėtų vystytis ir keistis ateityje.
Pagrindinės Europos šalių susivienijimo priežastys yra politinės ir ekonominės:
- Po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų reikėjo užkirsti kelią dar vienam karui Europoje.
- Būtinybę gerbti žmogaus teises, teisinę valstybę ir demokratiją dar kartą patvirtino Europos Taryba.
- Reikia sukurti bendrą ekonominę erdvę.
Valstybės narės
1951 m. šešios šalys įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją, kuri iš esmės buvo dabartinės ES versija. Vėliau šios šešios šalys žengė toliau ir 1957 m. sukūrė Europos ekonominę bendriją ir Europos anglių ir plieno bendriją. Jungtinė Karalystė ir kitos šalys nusprendė neprisijungti, o kai Jungtinė Karalystė persigalvojo, Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis neleido jai prisijungti. Kai jis jau nebebuvo prezidentas, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys pradėjo stoti. Šiandien yra 27 narės, tačiau idėją, kad turėtų prisijungti daugiau narių, ne visi laiko gera.
| Steigėjai 1957 m.
Prisijungė 1973 m. Prisijungė 1981 m. Išvyko 1985 m. Prisijungė 1986 m. | Prisijungė 1995 m. Prisijungė 2004 m. Prisijungė 2007 m. Prisijungė 2013 m.
Paliko 2020 m. |
.svg.png){kind=small}
- ↑ 1990 m. Rytų ir Vakarų Vokietija tapo viena šalimi. Nuo tada visa Vokietija yra ES valstybė narė.
- ↑ Grenlandija buvo prijungta prie Danijos, bet vėliau jai buvo suteikta teisė valdyti pačiai. Turėdama šią galią, ji nusprendė išstoti iš EEB.
- ↑ Nors Šiaurės Kipras oficialiai yra Kipro (ir ES) dalis, Kipro vyriausybė jo faktiškai nekontroliuoja, o jo pasų nepripažįsta ES narės.
Serbija, Juodkalnija, Makedonijos Respublika, Turkija ir Islandija yra "šalys kandidatės"; jų narystė svarstoma. Tikimasi, kad Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas bus priimtos vėliau.
Tačiau, kadangi pastaruoju metu Turkijoje kilo daug politinių problemų, ypač dėl to, kad prezidentas R. T. Erdoganas po nepavykusio 2016 m. liepos 15 d. bandymo įvykdyti perversmą suėmė dešimtis tūkstančių politinių varžovų, mažai tikėtina, kad Turkijai greitai bus leista tapti ES nare, nes ES narės mano, kad dabartinė Turkijos vyriausybė negerbia žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos.
Europos Sąjungos valstybės narės pažymėtos šviesiai ruda spalva.
Devizas
"Vieningi įvairovėje" (arba paprasčiau tariant, kartu su įvairiais žmonėmis) - toks yra Europos Sąjungos šūkis.
Šūkis kitomis kalbomis:
|
|
|
Brexit
2016 m. birželio 23 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko referendumas dėl to, ar ji turėtų likti ES, ar iš jos išstoti. Dauguma [52 proc. prieš 48 proc.] pasisakė už išstojimą. Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES paprastai vadinamas "Brexitu".
2017 m. kovo 29 d. Jungtinės Karalystės vyriausybė pradėjo taikyti Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties) 50 straipsnį. Taip prasidėjo derybos su kitomis ES narėmis dėl išstojimo sąlygų. Šių derybų grafikas - dveji metai, o tai reiškė, kad JK liks ES nare bent iki 2019 m. kovo mėn. Tačiau vėliau šis terminas Jungtinės Karalystės vyriausybės prašymu buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d. Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos išstojo 2020 m. sausio 31 d. 23.00 val. pagal Grinvičo laiką.
Susiję puslapiai
- Europos Sąjungos pilietybė
- Daugiakalbystė
- "Brexit"
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Europos Sąjunga?
A.: Europos Sąjunga (ES) yra 27 Europos valstybių narių konfederacija, įsteigta 1992-1993 m. Mastrichto sutartimi. Ji sukūrė bendrą ekonominę erdvę, kurioje galioja visos Europos įstatymai, leidžiantys ES šalių piliečiams judėti ir prekiauti kitose ES šalyse beveik taip pat, kaip ir savo šalyse.
K: Kada buvo įkurta Europos ekonominė bendrija (EEB)?
A: EEB buvo įsteigta 1957 m. Romos sutartimis.
K: Kas yra Lisabonos sutartis?
A: Lisabonos sutartis yra naujausia sutartis, kurioje nurodyta, kaip valdoma Europos Sąjunga. Kiekviena valstybė narė pasirašė, kad sutinka su tuo, kas joje parašyta, ir nurodė, kokius darbus ("įgaliojimus") turėtų atlikti Sąjunga, o kokius - atskiros narės.
Klausimas: Iš kur kilęs Europos pavadinimas?
A: Pavadinimas "Europa" kilęs iš lotyniško žodžio Europa, kuris kildinamas iš graikų kalbos ֵὐסנח, iš וὐסע eurys "platus" ir ὤר ops "veidas".
Klausimas: Kokie yra kai kurie narystės ES tikslai?
A: Kai kurie narystės ES tikslai yra suartinti jos valstybes nares, kad jos gerbtų žmogaus teises ir demokratiją, nustatyti bendras sąžiningos prekybos tarp narių taisykles, sudaryti bendrus susitarimus dėl teisėsaugos, turėti bendrą pasų stilių ir bendrą valiutą (eurą).
Klausimas: Ar keliaudami tarp ES šalių žmonės turi rodyti pasus?
Atsakymas: Dauguma narių leidžia žmonėms keliauti iš vienos šalies į kitą nepateikiant paso.
K: Kaip narės nusprendžia, kaip Sąjunga turėtų veikti?
A: Narės sprendžia, kaip Sąjunga turėtų veikti, balsuodamos už arba prieš pasiūlymus.
