Referendumas
Plebiscitas arba referendumas yra balsavimo arba įstatymų siūlymo būdas. Kai kuriuose plebiscito apibrėžimuose nurodoma, kad tai yra balsavimo, kuriuo siekiama pakeisti šalies konstituciją arba vyriausybę, rūšis. Kiti jį apibrėžia kaip priešingą dalyką. Australijoje "referendumas" apibrėžiamas kaip balsavimas, kuriuo siekiama pakeisti konstituciją, o "plebiscitas" - kaip balsavimas, kuris neturi įtakos konstitucijai.
Yra du rezultatų tipai
- Privalomasis - tai reiškia, kad vyriausybė privalo daryti tai, kas nurodyta rezultatuose.
- Patariamoji - tai reiškia, kad balsavimo rezultatai tik padeda vyriausybei priimti galutinį sprendimą.
Paprastai tai priklauso nuo šalies istorijos ir konstitucijos, koks referendumas ir (arba) plebiscitas bus taikomas. Šveicarijoje referendumas paprastai yra privalomas, nes žmonės laikomi vyriausybės įgaliojimų (galios) valdyti šaltiniu. Pavyzdžiui, per Šveicarijos bazinių pajamų kampaniją šalis naudojo nacionalinį referendumą apklausai.
Jungtinėje Karalystėje referendumai buvo tik patariamojo pobūdžio, nes vyriausybė teigia, kad sprendimus priima į parlamentą išrinkti žmonės. Referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės buvo išimtis. Jis buvo teisiškai privalomas, tačiau tai nebuvo Jungtinės Karalystės rinkėjų referendumas. Jame galėjo dalyvauti tik dabartiniai Škotijos gyventojai.
Siūlomo plebiscito pavyzdys - 2011 m. Graikijos ministro pirmininko George'o Papandreou sprendimas leisti Graikijos gyventojams balsuoti dėl to, ar smarkiai įsiskolinusi šalis priims 130 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos finansinės pagalbos paketą. Ši idėja šokiravo euro zonos valstybes, nes balsavimas "prieš" galėjo reikšti, kad Graikija neįvykdys savo valstybės skolinių įsipareigojimų ir pasitrauks iš Europos Sąjungos bei euro zonos. Tačiau balsavimas buvo atšauktas.
Kitas pavyzdys - 2005 m. balsavimas dėl Europos Konstitucijos. Balsavimas vyko kai kuriose šalyse. Prancūzijoje ir Nyderlanduose šiuo klausimu buvo surengtas referendumas. Abiejose valstybėse rinkėjai pasakė "ne" pasiūlymui ir Konstitucija nebuvo priimta.
2004 m. balandžio 24 d. Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje ir Kipro Respublikoje vienu metu vykę atskiri referendumai dėl JT Generalinio Sekretoriaus išsamaus sureguliavimo plano yra dar vienas tokio balsavimo pavyzdys. Kipro turkų referendume planui pritarė 65 %, o Kipro graikų referendume jis buvo atmestas 75 %.
2009 m. Airijos vyriausybė rekomendavo balsuoti už Lisabonos sutartį.
Referendumų problemos
Daugelį politinių problemų galima išspręsti paklausus žmonių nuomonės, nes argumentų šalininkai bus priversti sutikti su žmonių sprendimu. Tačiau:
- Baiminamasi, kad rinkėjai neturi pakankamai politinių žinių, kad iš tiesų suprastų, už ką balsuoja.
- Filosofai Platonas ir Madisonas manė, kad rinkėjai pernelyg lengvai vadovaujasi savo vidiniais jausmais, užuot sutelkę dėmesį į tautos gerovę. Tai reiškia, kad jie balsuoja savanaudiškai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra plebiscitas arba referendumas?
A: Plebiscitas arba referendumas - tai balsavimo arba įstatymų siūlymo rūšis. Jis naudojamas žmonių nuomonei tam tikrais klausimais nustatyti ir gali būti teisiškai privalomas arba patariamasis, priklausomai nuo šalies istorijos ir konstitucijos.
K: Kaip plebiscitai ir (arba) referendumai naudojami Šveicarijoje?
A: Šveicarijoje referendumai paprastai yra privalomi, nes žmonės laikomi vyriausybės įgaliojimų (galios) valdyti šaltiniu. Tai reiškia, kad po bet kokio surengto balsavimo vyriausybė turi imtis veiksmų.
K: Kaip referendumai buvo naudojami Jungtinėje Karalystėje?
A: Jungtinėje Karalystėje referendumai buvo tik patariamojo pobūdžio, t. y. po jų rezultatų vyriausybė nebūtinai turi imtis veiksmų. Referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės buvo išimtis ir buvo teisiškai privalomas tik Škotijos gyventojams.
K.: Kas nutiko su Graikijoje 2011 m. pasiūlytu plebiscitu?
A: 2011 m. Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou pasiūlė 130 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos finansinės pagalbos paketą, dėl kurio Graikijos piliečiai turėjo balsuoti plebiscite. Tačiau šis balsavimas buvo atšauktas dar nespėjus jo surengti.
Klausimas: Kas nutiko, kai 2005 m. Prancūzija ir Nyderlandai surengė referendumą dėl Europos Konstitucijos?
A: Kai 2004 m. balandžio 24 d. Prancūzija ir Nyderlandai vienu metu surengė referendumus dėl JT Generalinio Sekretoriaus išsamaus sureguliavimo plano, jos abi balsavo "prieš" šį pasiūlymą, todėl konstitucija dėl to nebuvo priimta.
Klausimas: Kokį pavyzdį pateikia Kipras, kaip naudoti atskirus vienu metu vykstančius referendumus?
A.: Kipras pateikia pavyzdį, kaip vienu metu skirtingose šalyse vienu metu rengiami atskiri referendumai; 2004 m. Šiaurės Kipro Turkų Respublika ir Kipro Respublika surengė balsavimus dėl JT Generalinio Sekretoriaus išsamaus sureguliavimo plano. 65 % Kipro turkų referendumo dalyvių jam pritarė, o 75 % Kipro graikų referendumo dalyvių jį atmetė.
