Žalia yra spalva. Tai viena iš vaivorykštės spalvų. Žalia spalva vaivorykštėje yra tarp geltonos ir mėlynos spalvų. Žalių dažų galima pasigaminti sumaišius geltonus ir mėlynus dažus.

Žalioji šviesa, kaip ir visa šviesa, yra kvantai, sudaryti iš fotonų. Žalios šviesos bangos ilgis yra apie 550 nanometrų (viena milijardinė metro dalis).

Daugumos augančių augalų, pavyzdžiui, medžių ir krūmų, lapai yra žali. Taip yra todėl, kad lapuose yra cheminės medžiagos, vadinamos chlorofilu, kuri nuspalvina lapus žaliai.

Bangos ilgis ir kaip mes matome žalią

Spektrinis intervalas: dažnai žalios šviesos bangos ilgis nurodomas kaip apie 495–570 nm; vidutinė matoma žalia dažnai minima apie ~550 nm. Skirtingi žmonių akies receptoriai (kūgelių tipai) reaguoja skirtingai į skirtingas bangos ilgius, todėl vieni ir tie patys žali atspalviai gali būti suvokiami šiek tiek kitaip.

Fizika trumpai: šviesos fotonas, kurio bangos ilgis priklauso nuo energijos, absorbuojamas arba atspindimas medžiagos. Jei medžiaga atspindi daug fotonų žalio spektro, mes ją matome žalią.

Mišymas: šviesa prieš dažus

Adityvus mišymas (šviesa): ekranuose ir scenos apšvietime spalvos maišomos pridedant šviesos — pagrindiniai kanalai yra raudona, žalia ir mėlyna (RGB). Sumaišius raudoną ir žalią šviesą gaunamas geltonas, žalia yra viena iš pirminių šviesos spalvų.

Subtraktyvus mišymas (dažai, pigmentai): dažų arba popieriaus spalvos gaunamos šviesai praeinant per / atsispindint nuo pigmentų, kurie sugeria tam tikrus spektro regionus. Dėl to maišant dažus žalia dažnai gaunama sumaišius geltoną ir mėlyną pigmentus; kartais naudojamas cianas + geltona (CMYK modelyje), kur žalia yra ciano ir geltono perėjimas.

Chlorofilas ir fotosintezė

Chlorofilas yra pagrindinis augalų pigmentas, kuris sugeria daugiausia mėlyną ir raudoną šviesą ir mažiau sugeria žalią — todėl žalia šviesa daugiausia atspindima, ir lapai atrodo žali. Augaluose yra keli chlorofilo tipai, svarbiausi:

  • Chlorofilas a – pagrindinis fotosintezės pigmentas, dalyvaujantis šviesos energijos konversijoje.
  • Chlorofilas b – pagalbinis pigmentas, plečiantis sugertos šviesos spektrą.

Fotosintezės metu augalai naudoja šviesos energiją anglies dioksidui ir vandeniui paversti organinėmis medžiagomis (gliukoze) ir išskirti deguonį. Chlorofilas yra esminis šiam procesui.

Augalų lapų spalvų kaita

Rudens metu kai kurie medžiai ir krūmai pakeičia lapų spalvą, nes chlorofilas suyra, o nuo ankstesnio laiko buvę pigmentai (pvz., karotenoidai ir antocianinai) tampa pastebimi ir suteikia geltonus, oranžinius arba raudonus atspalvius. Tai natūralus procesas, susijęs su sezoniškumu ir fotosintezės aktyvumo mažėjimu.

Žalios reikšmė ir panaudojimas

  • Kultūrinė reikšmė: žalia dažnai siejama su gamta, augimu, sveikata, ramybe ir atsinaujinimu.
  • Saugos signalai: eismo šviesose žalia reiškia „važiuoti“, o daugelyje ženklinimų žalia nurodo saugumą arba „ok“.
  • Technologijos: naktinio matymo prietaisai ir kai kurie ekranų filtrai naudoja žalią spektrinę sritį dėl žmogaus akies jautrumo šioje zonoje.

Atspalviai ir pavadinimai

Yra daug žalių atspalvių: žolės žalia, smaragdinė, žalsvai mėlyna (teal), alyvuoginė, šviesiai žalia (lime) ir kt. Dizaineriai ir dailininkai išskiria šiltus (su daugiau geltonos) ir šaltus (su daugiau mėlynos) žalios tonus.

Santrauka

Žalia — tai tiek fizinis reiškinys (šviesos bangos ilgis apie 495–570 nm), tiek pigmentinė spalva, kurią gauname maišydami dažus arba kuri atsiranda dėl medžiagų, tokių kaip chlorofilas. Žalia turi svarbią biologinę rolę augaluose ir plačiai vartojama kultūroje, technologijose bei mene.