Jogurtas — kas tai, kaip gaminamas ir maistinė nauda

Jogurtas: kaip gaminamas, nuo tradicijų iki sojų variantų, maistinė nauda — baltymai, kalcis, probiotikai. Sužinokite receptus ir sveikatos privalumus.

Autorius: Leandro Alegsa

Jogurtas arba jogurtas yra pieno produktas, gaminamas bakterijų fermentacijos būdu. Piene esanti laktozė fermentacijos metu virsta pieno rūgštimi. Pieno rūgštis veikia pieno baltymus, todėl jogurtas tampa tirštas ir rūgštus. Pienas kaitinamas iki maždaug 80 °C temperatūros, kad žūtų visos jame esančios bakterijos ir pasikeistų pieno baltymai, kad jie ne virstų varške, o sutirštėtų. Atvėsinus pieną iki maždaug 45 °C temperatūros, į jį įdedama bakterijų kultūra, ir pienas laikomas tokioje temperatūroje 4-7 valandas, kad suraugtų. Sojų jogurtas gaminamas iš sojų pieno.

Jogurtas yra vienas seniausiai gaminamų maisto produktų žmonijos istorijoje. Niekas tiksliai nežino, kiek laiko jogurtas egzistuoja. Šiandien jis valgomas visame pasaulyje. Jame gausu baltymų, kalcio, riboflavino, vitamino B6 ir vitamino B.12

Kaip gaminamas jogurtas — žingsniai

Komercinis jogurtas gaminamas pagal nustatytą technologiją, sudarytą iš kelių pagrindinių etapų:

  • Pašildymas (pasterizacija): pienas kaitinamas (~80 °C) tam, kad sunaikinti nepageidaujamas mikroorganizmų formas ir denatūruoti kai kuriuos baltymus, taip gaunant vientisesnę tekstūrą.
  • Atvėsinimas: pienas atvėsinamas iki šilumos, tinkamos fermentacijai (dažniausiai ~40–45 °C).
  • Inokuliacija: į pieną įmaišoma starterinė bakterijų kultūra (dažniausiai Streptococcus thermophilus ir Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus; kai kuriuose produktuose dedamos papildomos probiotinės kultūros).
  • Inkubacija: pienas laikomas pastovioje temperatūroje keletą valandų, kol rūgštėjant sutirštėja ir susiformuoja jogurto skonis.
  • Atšaldymas ir brandinimas: jogurtas atšaldomas ir kartais trumpai brandinamas šaltai, prieš pakuojant.
  • Papildomi apdorojimai: kai kurie jogurtai yra nuriebinami, sūrinami (graikiškas jogurtas), arba maišomi su vaisiais, cukrumi, aromatais bei priedais.

Jogurto tipai

  • Natūralus (nesaldintas) jogurtas: be priedų, skaidrus skonis, tinkamas tiek vartoti vieną, tiek naudoti gaminant patiekalus.
  • Graikiškas (sūrumo tipo) jogurtas: tirštesnis, gaminamas nutekinus perteklinį sierą; turi daugiau baltymų ir mažiau laktozės pagal tūrio dalį.
  • Riebus / mažai riebų / be riebalų: parduotuvėse rasite variantų nuo pilno riebumo iki visiškai nulinio.
  • Skoninti jogurtai: su vaisių tyrėmis, cukrumi ar sirupais — dažnai turi daugiau pridėtinio cukraus.
  • Probiotiniai jogurtai: papildyti gyvomis bakterijų kultūromis, kurios gali turėti teigiamą poveikį žarnyno mikroflorai.
  • Augaliniai alternatyvos: sojų, migdolų, kokosų ar kitų augalinių pienų pagrindu gaminami jogurtai žmonėms, besilaikantiems veganiškos mitybos arba netoleruojantiems laktozės.

Maistinė vertė ir sveikatos nauda

Jogurtas yra vertingas maisto produktas:

  • Daug baltymų — padeda jaustis sotiems, svarbu raumenų palaikymui.
  • Gausu kalcio — svarbus kaulų ir dantų sveikatai.
  • Vitaminai B grupės — dalyvauja medžiagų apykaitoje ir energijos gamyboje.
  • Gyvos bakterijų kultūros (probiotikai) — gali gerinti žarnyno mikroflorą, mažinti virškinimo sutrikimus ir prisidėti prie imuniteto.
  • Lengviau virškinama nei pienas — fermentacijos metu dalis laktozės suskaidoma, todėl kai kurie laktozės netoleruojantys žmonės toleruoja jogurtą geriau nei paprastą pieną.

Kada reikėtų būti atsargiems

  • Pridėtinis cukrus: skoninti jogurtai dažnai turi daug cukraus — patikrinkite etiketę. Dėl cukraus pertekliaus geriau rinktis nesaldintus produktus ir pačiam pridėti vaisių.
  • Pieno alergija: žmonėms, turintiems alergiją pieno baltymams, jogurtas netinka.
  • Higiena gaminant namuose: naminis jogurtas turi būti gaminamas švariai, tinkamai pasterizuojant pieną ir laikantis temperatūros režimo, kad būtų sumažinta maisto saugos rizika.
  • Gyvos kultūros ir imunitetas: nors probiotikai gali būti naudingi, specifinis poveikis priklauso nuo kultūros tipo ir žmogaus būklės; sunkiais imunosupresijos atvejais patariama pasikonsultuoti su gydytoju.

Patogūs patarimai vartotojui

  • Skaitant etiketes, rinkitės produktus su mažiau pridėtinio cukraus ir trumpesniu ingredientų sąrašu.
  • Jei norite daugiau baltymų ir tirštumo — išbandykite graikišką jogurtą arba natūralų jogurtą, nusunktą per sietelį.
  • Naudokite jogurtą vietoje riebesnių padažų arba grietinės ruošti sveikesnėms alternatyvoms.
  • Laikykite jogurtą šaldytuve ir vartokite pagal ant pakuotės nurodytą galiojimo laiką.

Naudojimas kulinarijoje

Jogurtas plačiai naudojamas tiek saldžiuose, tiek sūriuose patiekaluose: padažuose, kokteiliuose, marinatuose, padažuose prie kepsnių, desertuose. Dėl rūgštumo jis gerai subalansuoja riebius patiekalus ir suteikia kremišką tekstūrą.

Apibendrinant: jogurtas yra universalus ir maistingas produktas — tinkamai parinktas ir vartojamas saikingai, jis gali būti vertinga kasdienės mitybos dalis.

Yoğurt iš "Atatürk Orman Çiftliği" įstaigų, iš pradžių buvusių Ankaros Atatiurko miško rančoje.Zoom
Yoğurt iš "Atatürk Orman Çiftliği" įstaigų, iš pradžių buvusių Ankaros Atatiurko miško rančoje.

Cacık, turkiška šalto užkandžio jogurto rūšisZoom
Cacık, turkiška šalto užkandžio jogurto rūšis

Rašyba

Angliškai šis žodis gali būti rašomas kaip "yogurt" arba "yoghurt". Kanadoje taip pat vartojamas žodis "yogourt". Jis gali būti tariamas su trumpuoju arba ilguoju "o".

Istorija

Pirmieji jogurtai tikriausiai buvo pagaminti iš laukinių bakterijų (mielinių infekcijų) ir atsirado atsitiktinai.

Seniausiuose raštuose apie jogurtą rašė Plinijus Vyresnysis, kuris teigė, kad kai kurie žmonės žinojo, kaip sutirštinti pieną, kad jis būtų rūgštus, bet skanus.

Stamen Grigorov (1878-1945), bulgarų medicinos studentas Ženevoje, pirmasis ištyrė bulgariško jogurto bakterijas. 1905 m. jis teigė, kad jame yra apvalių ir lazdelinių pieno rūgštį gaminančių bakterijų. 1907 m. lazdelinė bakterija buvo pavadinta Lactobacillus bulgaricus (dabar Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus). Nobelio premijos laureatas rusų biologas Ilja Iljičius Mečnikovas iš Pastero instituto Paryžiuje, paveiktas Grigorovo darbų, iškėlė hipotezę, kad reguliarus jogurto valgymas yra priežastis, kodėl bulgarų valstiečiai gyvena taip ilgai. Mečnikovas tikėjo, kad Lactobacillus reikalingi gerai sveikatai, ir stengėsi, kad jogurtas išpopuliarėtų Europoje.

Kaip tai naudinga sveikatai

Jogurte yra daug baltymų, kalcio, riboflavino, vitamino B6 ir vitamino B12. Jis yra sveikesnis nei pienas. Daugelis žmonių, netoleruojančių laktozės, gali mėgautis jogurtu, nes didžioji dalis piene esančios laktozės virsta pieno rūgštimi.

Jogurtas taip pat naudojamas medicinoje, taip pat su antibiotikais susijusio viduriavimo profilaktikai.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra jogurtas?


A: Jogurtas yra pieno produktas, gaminamas bakterijų fermentacijos būdu.

K: Kas rūgimo metu atsitinka su piene esančia laktoze?


A: Rauginant pieną laktozė tampa pieno rūgštimi.

K: Kaip pieno rūgštis veikia pieno baltymus jogurto gamybos metu?


A: Pieno rūgštis veikia pieno baltymus, todėl jogurtas tampa tirštas ir rūgštus.

K: Iki kokios temperatūros kaitinamas pienas gaminant jogurtą?


A: Pienas kaitinamas maždaug iki 80 °C, kad žūtų visos jame esančios bakterijos ir pasikeistų pieno baltymai, kad jie susigertų, o ne taptų varške.

K: Kiek laiko pienas fermentacijos metu laikomas tam tikroje temperatūroje?


A: Pienas laikomas maždaug 45 °C temperatūroje nuo 4 iki 7 valandų, kad suraugėtų.

K: Ar galima jogurtą gaminti iš augalinio pieno?


A: Taip, jogurtas gali būti gaminamas ir iš augalinio pieno, pavyzdžiui, migdolų, sojų ir kokosų pieno.

K: Kokių maistinių medžiagų yra jogurte?


A: Jogurte gausu baltymų, kalcio, riboflavino, vitamino B6 ir vitamino B12.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3