Plinijus Vyresnysis – „Gamtos istorija“ autorius, romėnų gamtininkas
Plinijus Vyresnysis — romėnų gamtininkas ir „Gamtos istorijos“ autorius: enciklopedinio žinių paveldo kūrėjas, žuvęs bandydamas gelbėti kitus nuo Vezuvijaus išsiveržimo.
Gajus Plinijus Sekundas (apie 23 m. po Kr. – 79 m. rugpjūčio 24–25 d.), geriau žinomas kaip Plinijus Vyresnysis, buvo romėnų rašytojas, gamtininkas ir gamtos filosofas. Kilęs iš turtingos ekvita klasės šeimos, gimė Novume Komo (dab. Komas, Italija). Plinijus aktyviai dalyvavo Romos karo ir administracinėje veikloje, vėliau vadovavo laivynui prie Misenumo; buvo artimas imperatoriaus Vespasiano aplinkai ir turėjo karinę bei civilią patirtį, kurią naudojo tiek praktikoje, tiek raštuose.
Gyvenimas ir veikla
Plinijus daug laiko skyrė studijoms, skaitymui ir praktiniams gamtos stebėjimams. Jis keliavo po Italiją ir kitus Stipriosios Romos regionus, rinko žinias apie augalus, gyvūnus, mineralus, astronomiją, mediciną ir techniką. Nors pats retai užsiėmė sistemine eksperimentine metodika, jis kruopščiai rinko ir apibendrino įvairius šaltinius — tiek senesnius autorius, tiek savo ir kitų lauko pastebėjimus.
„Gamtos istorija“
Plinijus Vyresnysis parašė enciklopedinį veikalą "Gamtos istorija" (Naturalis Historia), kuriame susistemino žinias iš daugybės sričių. Darbas sudarytas iš 37 knygų ir apima temas nuo astronomijos, geografijos ir žmogaus anatomijos iki zoologijos, botanikos, mineralogijos, metalurgijos, medicinos ir meno technikų. Jis citavo šimtus ankstesnių autorių — daug jų kūrinių dabar būtų praradę be Plinijaus užrašytų fragmentų.
Svarbiausios savybės:
- Didelis žinių apimtis: sujungė teorines ir praktines pastabas iš įvairių šaltinių.
- Nepilnutinė kritika: Plinijus retai kritiškai vertino šaltinius, todėl knygoje pasitaiko klaidų, mistifikacijų ir liaudies pasakojimų.
- Įtaka: veikalas tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu apie antikos gamtos ir technologijų žinias vėlesnėmis epochomis.
Mirtis prie Vezuvijaus
Plinijus mirė 79 m. rugpjūčio mėn. per Vezuvijaus išsiveržimą. Pagal jo sūnėno, Plinijaus Jaunesniojo, laiškus istorikui Tacitui, Plinijus, būdamas Misenume laivyno vadu, leidosi gelbėti draugus ir teikti pagalbą susidūrusiesiems su išsiveržimu. Jis išplaukė į Pompėją ir aplinkines vietoves, o vėliau atvyko į Herkulanumą apylinkes, kur užsikrėtė pelenais, dūmais ar karščiu; sūnėnas aprašo, kad Plinijus mirė staiga, greičiausiai dėl uždusimo arba širdies smūgio. Plinijaus sūnėno laiškai yra pagrindinis mūsų šaltinis apie paskutines jų dienas ir patį išsiveržimą.
Paveldo reikšmė
Plinijaus Gamtos istorija turi didelę istorinę reikšmę: nors dalis jo teiginių šiandien laikomi netikslais ar prietarais, jo darbas išsaugo gausybę informacijos apie senovės žinias ir prarastus autorius. Viduramžiais ir renesanso laikotarpiu Plinijaus enciklopedija buvo plačiai cituojama, kopijuojama ir naudojama kaip pagrindinis gamtos ir praktinių amatų šaltinis. Jo metodas — rinkti ir sisteminti daug informacijos — tapo pavyzdžiu vėlesnėms enciklopedinėms pastangoms.
Plinijus Vyresnysis išlieka žinomas ne tik kaip gamtinių reiškinių surinkėjas, bet ir kaip kultūrinės atminties saugotojas: be jo knygos daugelis antikos žinių būtų dingo. Jo gyvenimas ir mirtis taip pat tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kada mokslinis smalsumas ir humanitarinė drąsa susitinka su gamtos jėgomis.
Plinijaus "Gamtos istorija
"Naturalis Historia" yra vienas didžiausių veikalų, išlikusių nuo Romos imperijos laikų iki šių dienų. Jame teigiama, kad, remiantis geriausiais Plinijaus turimais autoritetais, aprėpiama visa antikos žinių sritis. Jis tvirtina, kad yra vienintelis romėnas, kada nors ėmęsis tokio darbo. Jis apima botanikos, zoologijos, astronomijos, geologijos ir mineralogijos sritis, taip pat šių išteklių naudojimą. Tai tebėra standartinis darbas, skirtas romėnų laikotarpiui ir to meto technologijų pažangai bei gamtos reiškinių supratimui.
Kai kurie jo aptariami technikos pasiekimai yra vieninteliai tų išradimų šaltiniai, pavyzdžiui, kalnakasybos technologijos lukštenimas arba vandens malūnų naudojimas grūdams smulkinti ar malti. Daugelį dalykų, apie kuriuos jis rašė, patvirtino archeologija. Tai beveik vienintelis veikalas, kuriame aprašoma to meto menininkų kūryba, ir yra meno istorijos šaltinis.
Šis darbas tapo pavyzdžiu visoms vėlesnėms enciklopedijoms dėl nagrinėjamų temų apimties, būtinybės nurodyti originalius autorius ir išsamios turinio rodyklės. Darbas dedikuotas imperatoriui Titui, artimo Plinijaus draugo, imperatoriaus Vespasiano sūnui, pirmaisiais Tito valdymo metais. Tai vienintelis išlikęs ir paskutinis Plinijaus veikalas, kurį jis išleido, nes po staigios ir netikėtos mirties 79 m. po Kr. išsiveržus Vezuvijui jis nebuvo galutinai peržiūrėtas.
"Gamtos istoriją" sudaro 37 knygos. Plinijus pats sukūrė turinį. Toliau pateikta lentelė yra santrauka, paremta šiuolaikiniais temų pavadinimais.
| I | Įžanga ir turinys, autoritetų sąrašai |
| II | Matematinis ir fizikinis pasaulio aprašymas |
| III-VI | Geografija ir etnografija |
| VII | Antropologija ir žmogaus fiziologija |
| VIII-XI | Zoologija |
| XII-XXVII | Botanika, įskaitant žemės ūkį, sodininkystę ir farmakologiją |
| XXVIII-XXXII | |
| XXXIII-XXXVII | Kalnakasyba ir mineralogija, ypač jos taikymas gyvenime ir mene, įskaitant: |
Plinijaus "Gamtos istorija
"Naturalis Historia" yra vienas didžiausių veikalų, išlikusių nuo Romos imperijos laikų iki šių dienų. Jame teigiama, kad, remiantis geriausiais Plinijaus turimais autoritetais, aprėpiama visa antikos žinių sritis. Jis tvirtina, kad yra vienintelis romėnas, kada nors ėmęsis tokio darbo. Jis apima botanikos, zoologijos, astronomijos, geologijos ir mineralogijos sritis, taip pat šių išteklių naudojimą. Tai tebėra standartinis darbas, skirtas romėnų laikotarpiui ir to meto technologijų pažangai bei gamtos reiškinių supratimui.
Kai kurie jo aptariami technikos pasiekimai yra vieninteliai tų išradimų šaltiniai, pavyzdžiui, kalnakasybos technologijos lukštenimas arba vandens malūnų naudojimas grūdams smulkinti ar malti. Daugelį dalykų, apie kuriuos jis rašė, patvirtino archeologija. Tai beveik vienintelis veikalas, kuriame aprašoma to meto menininkų kūryba, ir yra meno istorijos šaltinis.
Šis darbas tapo pavyzdžiu visoms vėlesnėms enciklopedijoms dėl nagrinėjamų temų apimties, būtinybės nurodyti originalius autorius ir išsamios turinio rodyklės. Darbas dedikuotas imperatoriui Titui, artimo Plinijaus draugo, imperatoriaus Vespasiano sūnui, pirmaisiais Tito valdymo metais. Tai vienintelis išlikęs ir paskutinis Plinijaus veikalas, kurį jis išleido, nes po staigios ir netikėtos mirties 79 m. po Kr. išsiveržus Vezuvijui jis nebuvo galutinai peržiūrėtas.
"Gamtos istoriją" sudaro 37 knygos. Plinijus pats sukūrė turinį. Toliau pateikta lentelė yra santrauka, paremta šiuolaikiniais temų pavadinimais.
| I | Įžanga ir turinys, autoritetų sąrašai |
| II | Matematinis ir fizikinis pasaulio aprašymas |
| III-VI | Geografija ir etnografija |
| VII | Antropologija ir žmogaus fiziologija |
| VIII-XI | Zoologija |
| XII-XXVII | Botanika, įskaitant žemės ūkį, sodininkystę ir farmakologiją |
| XXVIII-XXXII | |
| XXXIII-XXXVII | Kalnakasyba ir mineralogija, ypač jos taikymas gyvenime ir mene, įskaitant: |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Plinijus Vyresnysis?
A: Jis buvo romėnų rašytojas, gamtininkas ir gamtos filosofas, taip pat ankstyvosios Romos imperijos laivyno ir kariuomenės vadas, asmeninis imperatoriaus Vespasiano draugas.
K: Ką Plinijus Vyresnysis veikė laisvalaikiu?
A: Didžiąją laisvalaikio dalį jis praleisdavo studijuodamas, rašydamas arba tyrinėdamas gamtos ir geografinius reiškinius lauke.
K: Koks buvo žinomiausias Plinijaus Vyresniojo darbas?
A: Žinomiausias jo veikalas buvo enciklopedinis veikalas "Gamtos istorija" ("Naturalis Historia").
K: Kuo Gamtos istorija tapo pavyzdžiu?
A: Jis tapo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių enciklopedinių tekstų.
K: Kada mirė Plinijus Vyresnysis?
A: Jis mirė 79 m. rugpjūčio 25 d.
K: Kaip mirė Plinijus Vyresnysis?
A: Jis žuvo bandydamas laivu išgelbėti draugą ir jo šeimą nuo Vezuvijaus išsiveržimo, kuris ką tik sunaikino Pompėjos ir Herkulanumo miestus.
K: Kas buvo asmeninis Plinijaus Vyresniojo draugas?
A: Jis buvo asmeninis imperatoriaus Vespasiano draugas.
Ieškoti