Enciklopedija arba enciklopedija – tai sistemingai parengtas informacijos rinkinys, skirtas glaustai apibūdinti faktus, sampratas ir temas. Enciklopedijos gali būti bendros (apimančios įvairias mokslo ir gyvenimo sritis) arba specializuotos – skirtos konkrečiai sričiai, mokslui ar praktikai. Kai kurios jų vadinamos enciklopediniais žodynais, nes pateikia tiek apibrėžimus, tiek platesnius straipsnius apie temas.

Istorija ir kilmė

Knygų serijos, skirtos sisteminti ir apibendrinti žinias, buvo leidžiamos jau tūkstančius metų. Garsiausias ankstyvas toks kūrinys yra Plinijaus Vyresniojo "Gamtos istorija", kuri bandė surinkti ir aprašyti senovės pasaulio žinias. Pavadinimas „enciklopedija“ įsigalėjo XVIII a. ir reiškė „išsamios žinios“; būtent tuo metu prasidėjo modernių enciklopedijų idėja – sistemingai ir nuosekliai pateikti žinias plačiajai auditorijai. Prancūzų filosofas ir redaktorius Denis Diderot kartu su kitais XVIII a. autoriais įgyvendino didelį projektą, kurio dėka enciklopedija tapo kolektyviniu autoriaus darbu.

Išradus spausdinimo mašiną, knygų platinimas tapo masinis ir žodynai bei teminiai vadovai pradėti plėsti: ilgesni aprašymai ar esė apie temas ėmė vadintis enciklopedijomis. Tokiu būdu, pavyzdžiui, mokslo žodynas, turintis plataus pobūdžio esė, netrukus buvo prilyginamas enciklopedijai. Kai kurios enciklopedijos straipsnius išdėsto abėcėlės tvarka, kitos – teminiu principu arba hronologine tvarka.

Enciklopedijų formatai ir raida

Iki XX a. pabaigos enciklopedijos daugiausia pasirodydavo spausdintomis knygomis arba tomais. Vėliau dalis leidinių pradėjo pasirodyti kompaktiniuose diskuose (CD-ROM), o dar vėliau – internete. XXI a. didžioji dalis naujai kuriamų enciklopedijų yra internetinės: jos leidžia greitai atnaujinti informaciją ir pasiekti didelį skaitytojų skaičių. Pavyzdžiui, didžiausia enciklopedija anglų kalba yra angliškoji Vikipedija, kurioje yra daugiau kaip 6 mln. straipsnių. Antra pagal dydį yra Encyclopædia Britannica, kuri ilgą laiką išliko didžiausia spausdinta enciklopedija.

Enciklopedijų tipai

  • Bendrosios enciklopedijos – apima platų temų spektrą: istorija, gamtos mokslai, menas, technologijos, kultūra.
  • Specializuotos enciklopedijos – skirtos vienai sričiai, pvz., medicinai, teisės, filosofijai ar biochemijai.
  • Nacionalinės enciklopedijos – pateikia šalies istoriją, kultūrą, biografijas ir institucijas.
  • Biografinės enciklopedijos – sutelktos į asmenybes ir jų gyvenimo aprašymus.
  • Enciklopediniai žodynai – talpina ir apibrėžimus, ir platesnius straipsnius apie terminus ir sąvokas.
  • Vaikams skirtos enciklopedijos – tekstas adaptuotas jaunesniems skaitytojams, dažnai su iliustracijomis.

Redagavimo modeliai ir patikimumas

Tradiciškai leidyklos, tokios kaip Britannica, samdydavo ekspertus, kurie rašė, peržiūrėjo ir atrinko straipsnius. Tokiu būdu siekta aukštos kokybės ir patikimumo: tekstai peržiūrimi specialistų, nurodomi šaltiniai ir laikomasi redakcinės kontrolės.

Kita modelio bendrija – internetinės enciklopedijos, kurios leidžia vartotojams prisidėti prie turinio. Kai kurios priima šiuos redagavimo pasiūlymus iš užsiregistravusių ar mokančių naudotojų; kitos, kaip ir Vikipedija, leidžia platų bendradarbiavimą, kuriame informacija nuolat atnaujinama. Tokie modeliai suteikia greitą turinio plėtrą, tačiau reikalauja aktyvios bei aiškios redagavimo politikos ir šaltinių nurodymo, kad būtų užtikrintas patikimumas.

Enciklopedijų leidybos praktika

Įmonės ir leidyklos sukūrė modelius, skirti parduoti enciklopedijas privačiai auditorijai ir tiekti jas bibliotekoms bei mokykloms. Jos investuodavo į redakcijas ir ekspertų tinklą, kuris garantavo straipsnių kokybę. Kai kurios internetinės enciklopedijos leido savo prenumeratoriams arba mokantiems klientams importuoti straipsnius iš kitų leidinių, o kitos priimdavo turinį iš nemokančių ar neįregistruotų vartotojų – tokiais atvejais svarbu turėti moderavimo ir patikros mechanizmus.

Naudojimas ir ateities tendencijos

Enciklopedijos naudojamos švietime, moksliniuose tyrimuose, žinių sklaidoje ir kasdienėje praktikoje kaip patogus informacijos šaltinis. Skaitmeninė era atvėrė galimybes multimediškai praturtinti turinį (vaizdai, video, nuorodos) ir automatiniam atnaujinimui. Ateityje enciklopedijų plėtrą lems:

  • dinamiškas turinio atnaujinimas ir bendradarbiavimas internetu;
  • dirbtinio intelekto įrankių panaudojimas medžiagai parengti ir patikrinti;
  • didesnis dėmesys atsekamam šaltinių nurodymui ir patikimumui;
  • specializuotų ir interaktyvių enciklopedijų augimas konkrečioms auditorijoms.

Santrauka: enciklopedija – tai platesnio masto žinių rinkinys, kurio forma ir leidybos modelis vystėsi nuo senovinių rankraščių ir spausdintų tomų iki CD-ROM ir interneto platformų. Enciklopedijos gali būti bendros arba specializuotos, redaguojamos tradiciškai ekspertų arba kuriamos bendruomenės principu. Tinkamai parengta enciklopedija yra vertingas šaltinis mokantis ir ieškant patikimos informacijos.