Spaustuvė
Spaustuvė yra spausdinimo mašina. Ji daro daug vienodų puslapių kopijų. Šiandien spaustuvė naudojama knygoms ir laikraščiams spausdinti. Ji padarė didelę įtaką visuomenei, ypač Vakarų visuomenei. Ji buvo "viena iš galingiausių Vakarų civilizacijos priemonių... sujungti išsibarsčiusias mąstytojų idėjas".
Medžio raižiniai spausdinami jau kelis šimtmečius. Tai buvo ištisi puslapiai, išpjauti iš medžio, žodžiai ir paveikslėliai. XV a. Johannesas Gutenbergas patobulino šį procesą. Jis naudojo atskiras lydinio raides, įsuktas į rėmelį. Taip iš didelio raidžių rinkinio buvo galima pagaminti beveik bet kokį spausdinimo puslapį. Šis procesas buvo pavadintas spausdinimu. Kiekviena raidė buvo metaliniame bloke, įtvirtintame rėmelyje. Tada jis galėjo perkelti popierių ir rašalą ant jo, panašiai kaip antspaudą. Šis metodas buvo vadinamas raidžių spaudos būdu. Raidės palikdavo ant popieriaus rašalo raidžių formą, taip buvo kuriamas tekstas arba iliustracijos.
Pramonės revoliucijos metu buvo išrasti didesni ir daug greitesni presai. Pagrindiniai patobulinimai buvo atlikti XIX a. Dvi idėjos visiškai pakeitė spausdinimo mašinos konstrukciją. Pirmoji buvo garo energijos naudojimas mašinoms valdyti. Antroji - spausdinimo plokščiąją plokštumą pakeitė sukamasis cilindrų judesys. Abi šias idėjas 1802-1818 m. įgyvendino vokiečių spaustuvininkas Friedrichas Koenigas. 1804 m. persikėlęs į Londoną, 1807 m. F. Koenigas gavo finansinę paramą savo projektui. 1810 m. F. Koenigas užpatentavo garo presą, "labai panašų į rankinį presą, sujungtą su garo varikliu".
Netrukus atsirado ir kitų išradimų, pavyzdžiui, pigesnio popieriaus gamyba naudojant ne skudurus, o medienos masę. Vėliau XIX a. atsirado mašinos, kurios pagreitino spausdinimą, kuris anksčiau buvo atliekamas ranka, raidė po raidės. Karšto metalo spausdinimo mašiną sukūrė "Linotype Inc.". Ji išlydytą šviną pavertė spausdinimui paruoštu šriftu.
XX amžiuje įvyko daug kitų spausdinimo pokyčių. Šiandien spaustuvės valdomos specialios paskirties kompiuteriais, o spausdintina medžiaga ruošiama kompiuteriais. Dėl šių išradimų spaudos kaina, palyginti su kitomis prekėmis, labai sumažėjo. Dabar knygos ar žurnalo kainą mažiau lemia jo gamyba, o daugiau - kiti veiksniai, pavyzdžiui, rinkodara.
Laikraštį gaminančios linotipinės mašinos
Galerija
· 
1811 m. spaustuvė (Vokietijos muziejuje Miunchene)
· 
Knygų spaustuvė Kabule, Afganistane (2002 m.)
· 
Šiuolaikinė "Heidelberger" spausdinimo mašina
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra spausdinimo mašina?
A: Spaustuvė yra mašina, naudojama knygoms, laikraščiams ir kitiems dokumentams spausdinti. Joje naudojamos atskiros lydinio raidės, įsuktos į rėmą, kuris judinamas virš popieriaus ir rašalo, paliekant raidžių atspaudą teksto ar iliustracijų pavidalu.
K: Kaip buvo spausdinama medžio raižiniais?
A: Medžio raižinio spaudai buvo naudojami ištisi puslapiai su žodžiais ir paveikslėliais, išpjauti medyje.
K: Kas patobulino šį procesą XV a.?
A: XV a. Johannesas Gutenbergas patobulino šį procesą naudodamas atskiras lydinio raides, įsuktas į rėmelį.
K: Kaip vadinosi šis procesas?
Atsakymas: Šis procesas buvo vadinamas spausdinimu.
K: Kokios dvi idėjos visiškai pakeitė spaustuvės konstrukciją per pramonės revoliuciją?
A: Pramonės revoliucijos metu dvi idėjos visiškai pakeitė spaustuvės konstrukciją: pirma, mašinoms valdyti pradėta naudoti garo energija; antra, plokščiosios lysvės pakeistos cilindrų sukamuoju judesiu.
K: Kas suprojektavo karšto metalo spausdinimo mašiną?
A: "Linotype Inc." suprojektavo karšto metalo spausdinimo mašiną, kuri išlydytą šviną paversdavo spausdinimui paruoštu šriftu.
K: Kaip laikui bėgant keitėsi spausdinimo sąnaudos, palyginti su kitomis prekėmis?
A.: Spausdinimo sąnaudos, palyginti su kitomis prekėmis, labai sumažėjo dėl tokių išradimų, kaip garo energija ir pigesnė popieriaus gamyba iš medienos masės, o ne iš skudurų. Šiais laikais knygų ar žurnalų kainą mažiau lemia jų gamybos sąnaudos, o daugiau - tokie veiksniai kaip rinkodara.
