Cholera: apibrėžimas, simptomai, priežastys ir prevencija
Sužinokite apie cholerą: simptomus, priežastis, riziką ir efektyvias prevencijos bei gydymo priemones — apsaugokite save ir artimuosius.
Cholera yra infekcinė liga, kurią sukelia Vibrio cholerae bakterija. Ji užkrečia plonąsias žarnas ir išskiria toksiną, kuris sukelia intensyvų vandeningą viduriavimą. Kai kuriems užsikrėtusiems simptomai gali būti labai lengvi arba jų visai nebūti, kitiems liga pasireiškia sunkiau — ypač kai užsikrečiama agresyvesniais padermėmis.
Perdavimo būdai
Cholera plinta daugiausia fekalinis-oraliniu keliu: per užterštą geriamąjį vandenį, maistą ar aplinką. Dažniausios perdavimo priežastys:
- naudojimasis užterštu arba nefiltruotu vandeniu;
- maistas, paruoštas arba laikytas higienos sąlygų nesilaikant;
- asmeninis kontaktas su sergančiu arba simptomų neturinčiu bakterijų nešiotoju;
- prasta sanitarija ir užterštos kanalizacijos sistemos.
Inkubacinis periodas
Inkubaсinis periodas paprastai trunka nuo kelių valandų iki 5 dienų, dažniausiai 2–3 dienas. Per šį laikotarpį užsikrėtęs asmuo gali skleisti bakterijas, net jei simptomų dar nėra.
Simptomai ir klinikinis vaizdas
Dažniausiai pasitaikantis simptomas - gausus vandeningas viduriavimas, dažnai apibūdinamas kaip „ryžių vandens“ konsistencijos išmatos. Kiti simptomai:
- pykinimas ir vėmimas;
- greitas kūno skysčių netekimas (dehidratacija), kuris gali sukelti sausus burnos gleivinius, sumažėjusį šlapinimąsi, odos elastingumo sumažėjimą;
- silpnumas, galvos svaigimas, kraujospūdžio sumažėjimas;
- sunkiuose atvejuose — šokas dėl dehidratacijos, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai ir inkstų nepakankamumas.
Svarbu: blogiausiu atveju viduriavimas gali būti toks stiprus, kad žmonės gali mirti per kelias valandas nuo dehidratacijos, jei negavę tinkamo gydymo.
Komplikacijos ir rizikos grupės
- Sunkus dehidratacijos sukeltas šokas;
- elektrolitų sutrikimai (ypač natrio, kalio trūkumas);
- ūmus inkstų nepakankamumas;
- padidėjusi mirtis rizika vaikams, senyviems žmonėms, žmonėms su silpna mityba ar imunitetu.
Diagnozė
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu vaizdu ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai atliekami:
- išmatų mėginio kultivavimas bakterijoms nustatyti;
- greitieji diagnostiniai testai ir molekuliniai metodai (PCR) Vibrio cholerae nustatymui;
- kraujo ir elektrolitų tyrimai dehidratacijos laipsniui įvertinti.
Gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas — atstatyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą kuo skubiau:
- Oralinė rehidracija (ORH): specialūs druskų ir cukraus tirpalai (rehidraciniai skysčiai) gydyme ir prevencijoje — svarbiausias gydymo komponentas lengvais ir vidutinio sunkumo atvejais.
- Į veną skiriami skysčiai: esant sunkiam dehidratacijos laipsniui, reikalinga į veną skiriama rehidracija.
- Antibiotikai: skiriami sunkiems atvejams arba tam, kad sutrumpintų ligos trukmę ir sumažintų bakterijų išsiskyrimą — antibiotiko parinkimas priklauso nuo vietinių atsparumo duomenų (pvz., doksiciklinas, azitromicinas, ciprofloksacinas ar kiti pagal atsparumą).
- Papildomos priemonės: vaikams — cinko papildai, kurie gali sumažinti viduriavimo trukmę ir sunkumą.
Prevencija
Prevencija remiasi saugaus vandens, geros sanitarijos ir higienos priemonėmis (WASH — water, sanitation, hygiene):
- naudoti saugų, virintą arba filtruotą vandenį;
- plaunant rankas muilu ir vandeniu ypač prieš valgant ir gaminant maistą, po tualeto naudojimo;
- užtikrinti saugią maisto tvarkymą ir higieną (gerai išvirti ar kepinti maistą, vengti žalių jūros gėrybių ir maisto, kuris galėjo būti užterštas);
- pagerinti kanalizacijos sistemas ir užtikrinti tinkamą žmogaus išmatų tvarkymą;
- ligų stebėsena ir greitas protrūkių valdymas — identifikuoti atvejus, teikti skubią pagalbą, informuoti bendruomenę.
Skiepai
Yra prieinami oraliniai cholerai skirti vakcinos (OCV), kurie naudojami tiek prevencijai rizikos zonose, tiek protrūkių metu. Populiarios dvi dozių schema suteikia vidutinės trukmės apsaugą (keletams metų), o vakcinacijos efektyvumas priklauso nuo vakcinos tipo ir vietinių sąlygų. Vakcinos padeda sumažinti susirgimų skaičių ir protrūkių plitimą, bet jos neturi pakeisti pagrindinių WASH priemonių.
Istorija ir epidemiologija
Cholera yra labai sena liga. Raštų apie cholerą (parašytų sanskrito kalba) rasta nuo V a. pr. m. e. Per visą istoriją buvo daug choleros protrūkių ir epidemijų. Nors kai kuriose šalyse cholera buvo suvaldoma geresnės sanitarijos ir geriamojo vandens priežiūros dėka, liga vis dar pasireiškia pavieniais protrūkiais ir išlieka rimta problema besivystančiose šalyse bei stichinių nelaimių, karų ar masinių persikėlimų metu, kai sutrinka vandens tiekimas ir sanitarija.
Nuo choleros vis dar kenčia daugybė žmonių visame pasaulyje. 2010 m. skaičiavimais, kasmet cholera suserga 3–5 mln. žmonių, o 58–130 tūkst. žmonių kasmet nuo šios ligos miršta. Šiandien cholera laikoma pandemija tam tikrose pasaulio dalyse, tačiau jos paplitimas ir intensyvumas priklauso nuo vietinių sanitarijos sąlygų, sveikatos priežiūros prieinamumo ir protrūkių valdymo priemonių.
Ką daryti įtariant choleros atvejį
- nedelsiant pradėti rehidraciją (ORH tirpalu) ir kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą;
- venkite perduoti infekciją kitiems — laikykitės griežtos rankų higienos ir maisto saugos priemonių;
- jei gydytojas nustato cholerą, laikykitės nurodytų gydymo ir izoliacijos rekomendacijų;
- bendruomenėse svarbu informuoti apie saugaus vandens naudojimą ir greitą atvejų pranešimą sveikatos institucijoms.
Laiku pradėtas gydymas (ypač skysčių atstatymas) labai sumažina mirtingumą. Dėl to svarbu greita diagnostika, prieiga prie tinkamų skysčių ir medicininės priežiūros bei viešosios sveikatos priemonių įgyvendinimas.
Choleros bakterijos elektroniniu mikroskopu
Priežastis
Žmonės paprastai užsikrečia cholera valgydami nešvarų maistą arba gerdami nešvarų vandenį. Susirgę cholera žmonės viduriuoja, o choleros bakterijos lieka gyvos jų išmatose. Besivystančiose šalyse dažnai nėra gerų sanitarinių sąlygų. Cholera gali plisti, jei šis viduriavimas patenka į vandenį, kuriuo naudojasi kiti žmonės. Pavyzdžiui, jei nuotekos (žmonių atliekos) patenka į upę, žmonės gali užsikrėsti cholera, jei:
- Gerkite upės vandenį.
- valgo upėje nuplautą maistą.
- Valgykite upėje gyvenančias žuvis, jei jos nėra pakankamai gerai išvirtos, kad būtų sunaikintos choleros bakterijos.
- Tai dažniausia choleros priežastis išsivysčiusiose šalyse. Žmonės valgo jūros gėrybes, pavyzdžiui, austres, kurios buvo paimtos iš vandens telkinių su choleros bakterijomis ir išsiųstos į išsivysčiusių šalių parduotuves.
Cholera labai retai plinta tiesiogiai nuo žmogaus žmogui.
Požymiai ir simptomai
Pagrindiniai choleros simptomai yra labai stiprus viduriavimas ir vėmimas skaidriu skysčiu. Šie simptomai paprastai prasideda staiga. Jie prasideda praėjus nuo pusės dienos iki penkių dienų po to, kai žmogus užsikrečia. (Tai vadinama choleros inkubaciniu laikotarpiu).
Jei jie negydomi, maždaug pusė labai sunkia choleros forma sergančių žmonių miršta. Labai sunkia cholera sergantys žmonės gali taip stipriai viduriuoti, kad jų organizme neliks pakankamai vandens ir elektrolitų (druskų) išgyventi. Cholera vadinama "mėlynąja mirtimi", nes mirštantis nuo choleros žmogus gali netekti tiek daug kūno skysčių, kad jo oda tampa melsvai pilka.
Kiti simptomai gali būti:
- Letargija (energijos trūkumas)
- Įdubusios akys, sausa burna ir suglebusi oda (dėl dehidratacijos).
- Kvėpavimo pokyčiai
- Sumaištis
- Hipotenzija (žemas kraujospūdis)
- Tachikardija (greitas širdies ritmas)
- Dehidratacijos sukeltas šokas (vadinamas hipovoleminiu šoku)
- Traukuliai (ypač vaikams)
- Koma, ypač vaikams
Asmuo, sergantis sunkia choleros sukelta dehidratacija. Jo akys įdubusios, o oda suglebusi nuo dehidratacijos.
Viduriavimas choleros metu dažnai primena "ryžių vandenį".
Prognozė
Jei cholera sergantiems žmonėms suteikiama gera ir greita medicininė pagalba, nuo šios ligos miršta mažiau nei 1 proc. žmonių. Tačiau jei cholera negydoma, miršta mažiausiai pusė (50-60 %) sergančiųjų.
Kai kurios Vibrio choleros bakterijų padermės turi kitokius genus nei kitos, todėl yra pavojingesnės. Šie pavojingesni choleros bakterijų štamai sukėlė 2010 m. epidemiją Haityje ir 2004 m. protrūkį Indijoje. Žmogus, užsikrėtęs šiomis choleros atmainomis, gali mirti per dvi valandas nuo susirgimo. Tai reiškia, kad yra labai mažai laiko, kad žmogus būtų gydomas.
Gydymas
Nuo choleros vaistų nėra. Tačiau yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti. Pavyzdžiui:
- Skysčių, skirtų dehidratacijai gydyti, vartojimas per burną arba per adatą, įvestą į veną (į veną).
- svarbių elektrolitų, pavyzdžiui, kalio ir natrio chlorido (druskos).
- Antibiotikų skyrimas (kartais). Dėl jų simptomai išnyks greičiau ir nebus tokie stiprūs. Tačiau žmonės pasveiksta ir be jų, jei nėra per daug dehidratuoti. Dėl šios priežasties antibiotikus siūloma vartoti žmonėms, kurie serga labai sunkia choleros forma ir yra labai dehidratuoti.
- Pacientai turėtų toliau valgyti; tai padeda žarnynui grįžti į normalią būseną.
1992 m. slaugytojos gydo cholera sergantį pacientą
Istorija
Cholera tikriausiai prasidėjo Indijos subkontinente. Dar V a. pr. m. e. Gango upės deltos regiono gyventojai rašė apie cholerą. Pirmą kartą ši liga į Rusiją išplito 1817 m. prekybos keliais (sausuma ir jūra). Vėliau cholera išplito į likusią Europos dalį, o iš Europos - į Šiaurės Ameriką ir kitas pasaulio šalis.
Per pastaruosius 200 metų įvyko septynios choleros pandemijos. Paskutinioji prasidėjo 1961 m. Indonezijoje. Taip pat buvo daug rimtų protrūkių. Didžiausias protrūkis naujausioje istorijoje įvyko Haityje po 2010 m. ten įvykusio žemės drebėjimo. Nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. cholera susirgo daugiau kaip 700 000 Haičio gyventojų, daugiau kaip 9 000 mirė. Protrūkį sukėlė Jungtinių Tautų bazė, kurioje gyveno Nepalo kariai. Kareiviai žmonių atliekas išmesdavo į Artibonito upę, kurią daugelis Haičio gyventojų naudojo gėrimui, maistui gaminti ir maudytis.
Nuo XIX a., kai cholera paplito, nuo jos mirė dešimtys milijonų žmonių. Vien Rusijoje 1847-1851 m. nuo choleros mirė daugiau kaip milijonas žmonių. Per antrąją pandemiją, trukusią 1827-1835 m., nuo šios ligos mirė 150 000 amerikiečių. 1900-1920 m. Indijoje nuo choleros mirė iki aštuonių milijonų žmonių.
1854 m. anglų gydytojas Johnas Snow pirmasis suprato, kad užterštas vanduo sukelia cholerą. Šiandien Europos ir Šiaurės Amerikos šalys filtruoja ir į tiekiamą vandenį prideda chloro. Dėl to šiose šalyse cholera yra labai retas reiškinys.
Mirties, atnešusios cholerą, piešinys (iš "Le Petit Journal", 1912 m.)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra cholera?
A: Cholera yra infekcinė liga, kurią sukelia Vibrio cholerae bakterija. Ji užkrečia plonąsias žarnas.
K: Kiek yra Vibrio cholera bakterijų rūšių?
A: Yra daug Vibrio choleros bakterijų tipų (padermių).
K: Kokie yra kai kurie dažniausi choleros simptomai?
A: Dažniausias simptomas yra didelis vandeningas viduriavimas. Blogiausiais atvejais viduriavimas gali būti toks stiprus, kad žmonės gali mirti per kelias valandas nuo dehidratacijos.
K: Kada pirmą kartą buvo rašoma apie cholerą?
A: Raštų apie cholerą (parašytų sanskrito kalba) rasta nuo V a. pr.
K: Kiek žmonių kasmet suserga ir miršta nuo choleros?
A: 2010 m. duomenimis, kasmet cholera suserga nuo 3 iki 5 mln. žmonių, o nuo šios ligos kasmet miršta 58-130 tūkst. žmonių.
K: Ar šiandien ji laikoma pandemija?
A: Taip, šiandien cholera laikoma pandemija.
K: Kas dažniausiai serga šia liga?
A: Cholera dažniausiai serga besivystančios šalys, ypač vaikai.
Ieškoti