Cholera

Priežastis

Žmonės paprastai užsikrečia cholera valgydami nešvarų maistą arba gerdami nešvarų vandenį. Susirgę cholera žmonės viduriuoja, o choleros bakterijos lieka gyvos jų išmatose. Besivystančiose šalyse dažnai nėra gerų sanitarinių sąlygų. Cholera gali plisti, jei šis viduriavimas patenka į vandenį, kuriuo naudojasi kiti žmonės. Pavyzdžiui, jei nuotekos (žmonių atliekos) patenka į upę, žmonės gali užsikrėsti cholera, jei:

• Gerkite upės vandenį.
• valgo upėje nuplautą maistą.
• Valgykite upėje gyvenančias žuvis, jei jos nėra pakankamai gerai išvirtos, kad būtų sunaikintos choleros bakterijos.
• Tai dažniausia choleros priežastis išsivysčiusiose šalyse. Žmonės valgo jūros gėrybes, pavyzdžiui, austres, kurios buvo paimtos iš vandens telkinių su choleros bakterijomis ir išsiųstos į išsivysčiusių šalių parduotuves.

Cholera labai retai plinta tiesiogiai nuo žmogaus žmogui.

Požymiai ir simptomai

Pagrindiniai choleros simptomai yra labai stiprus viduriavimas ir vėmimas skaidriu skysčiu. Šie simptomai paprastai prasideda staiga. Jie prasideda praėjus nuo pusės dienos iki penkių dienų po to, kai žmogus užsikrečia. (Tai vadinama choleros inkubaciniu laikotarpiu).

Jei jie negydomi, maždaug pusė labai sunkia choleros forma sergančių žmonių miršta. Labai sunkia cholera sergantys žmonės gali taip stipriai viduriuoti, kad jų organizme neliks pakankamai vandens ir elektrolitų (druskų) išgyventi. Cholera vadinama "mėlynąja mirtimi", nes mirštantis nuo choleros žmogus gali netekti tiek daug kūno skysčių, kad jo oda tampa melsvai pilka.

Kiti simptomai gali būti:

• Letargija (energijos trūkumas)
• Įdubusios akys, sausa burna ir suglebusi oda (dėl dehidratacijos).
• Kvėpavimo pokyčiai
• Sumaištis
• Hipotenzija (žemas kraujospūdis)
• Tachikardija (greitas širdies ritmas)
• Dehidratacijos sukeltas šokas (vadinamas hipovoleminiu šoku)
• Traukuliai (ypač vaikams)
• Koma, ypač vaikams

Asmuo, sergantis sunkia choleros sukelta dehidratacija. Jo akys įdubusios, o oda suglebusi nuo dehidratacijos.


Viduriavimas choleros metu dažnai primena "ryžių vandenį".

Prognozė

Jei cholera sergantiems žmonėms suteikiama gera ir greita medicininė pagalba, nuo šios ligos miršta mažiau nei 1 proc. žmonių. Tačiau jei cholera negydoma, miršta mažiausiai pusė (50-60 %) sergančiųjų.

Kai kurios Vibrio choleros bakterijų padermės turi kitokius genus nei kitos, todėl yra pavojingesnės. Šie pavojingesni choleros bakterijų štamai sukėlė 2010 m. epidemiją Haityje ir 2004 m. protrūkį Indijoje. Žmogus, užsikrėtęs šiomis choleros atmainomis, gali mirti per dvi valandas nuo susirgimo. Tai reiškia, kad yra labai mažai laiko, kad žmogus būtų gydomas.

Gydymas

Nuo choleros vaistų nėra. Tačiau yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti. Pavyzdžiui:

• Skysčių, skirtų dehidratacijai gydyti, vartojimas per burną arba per adatą, įvestą į veną (į veną).
• svarbių elektrolitų, pavyzdžiui, kalio ir natrio chlorido (druskos).
• Antibiotikų skyrimas (kartais). Dėl jų simptomai išnyks greičiau ir nebus tokie stiprūs. Tačiau žmonės pasveiksta ir be jų, jei nėra per daug dehidratuoti. Dėl šios priežasties antibiotikus siūloma vartoti žmonėms, kurie serga labai sunkia choleros forma ir yra labai dehidratuoti.
• Pacientai turėtų toliau valgyti; tai padeda žarnynui grįžti į normalią būseną.

1992 m. slaugytojos gydo cholera sergantį pacientą

Istorija

Cholera tikriausiai prasidėjo Indijos subkontinente. Dar V a. pr. m. e. Gango upės deltos regiono gyventojai rašė apie cholerą. Pirmą kartą ši liga į Rusiją išplito 1817 m. prekybos keliais (sausuma ir jūra). Vėliau cholera išplito į likusią Europos dalį, o iš Europos - į Šiaurės Ameriką ir kitas pasaulio šalis.

Per pastaruosius 200 metų įvyko septynios choleros pandemijos. Paskutinioji prasidėjo 1961 m. Indonezijoje. Taip pat buvo daug rimtų protrūkių. Didžiausias protrūkis naujausioje istorijoje įvyko Haityje po 2010 m. ten įvykusio žemės drebėjimo. Nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. cholera susirgo daugiau kaip 700 000 Haičio gyventojų, daugiau kaip 9 000 mirė. Protrūkį sukėlė Jungtinių Tautų bazė, kurioje gyveno Nepalo kariai. Kareiviai žmonių atliekas išmesdavo į Artibonito upę, kurią daugelis Haičio gyventojų naudojo gėrimui, maistui gaminti ir maudytis.

Nuo XIX a., kai cholera paplito, nuo jos mirė dešimtys milijonų žmonių. Vien Rusijoje 1847-1851 m. nuo choleros mirė daugiau kaip milijonas žmonių. Per antrąją pandemiją, trukusią 1827-1835 m., nuo šios ligos mirė 150 000 amerikiečių. 1900-1920 m. Indijoje nuo choleros mirė iki aštuonių milijonų žmonių.

1854 m. anglų gydytojas Johnas Snow pirmasis suprato, kad užterštas vanduo sukelia cholerą. Šiandien Europos ir Šiaurės Amerikos šalys filtruoja ir į tiekiamą vandenį prideda chloro. Dėl to šiose šalyse cholera yra labai retas reiškinys.

Mirties, atnešusios cholerą, piešinys (iš "Le Petit Journal", 1912 m.)