Cholera yra infekcinė liga, kurią sukelia Vibrio cholerae bakterija. Ji užkrečia plonąsias žarnas ir išskiria toksiną, kuris sukelia intensyvų vandeningą viduriavimą. Kai kuriems užsikrėtusiems simptomai gali būti labai lengvi arba jų visai nebūti, kitiems liga pasireiškia sunkiau — ypač kai užsikrečiama agresyvesniais padermėmis.

Perdavimo būdai

Cholera plinta daugiausia fekalinis-oraliniu keliu: per užterštą geriamąjį vandenį, maistą ar aplinką. Dažniausios perdavimo priežastys:

  • naudojimasis užterštu arba nefiltruotu vandeniu;
  • maistas, paruoštas arba laikytas higienos sąlygų nesilaikant;
  • asmeninis kontaktas su sergančiu arba simptomų neturinčiu bakterijų nešiotoju;
  • prasta sanitarija ir užterštos kanalizacijos sistemos.

Inkubacinis periodas

Inkubaсinis periodas paprastai trunka nuo kelių valandų iki 5 dienų, dažniausiai 2–3 dienas. Per šį laikotarpį užsikrėtęs asmuo gali skleisti bakterijas, net jei simptomų dar nėra.

Simptomai ir klinikinis vaizdas

Dažniausiai pasitaikantis simptomas - gausus vandeningas viduriavimas, dažnai apibūdinamas kaip „ryžių vandens“ konsistencijos išmatos. Kiti simptomai:

  • pykinimas ir vėmimas;
  • greitas kūno skysčių netekimas (dehidratacija), kuris gali sukelti sausus burnos gleivinius, sumažėjusį šlapinimąsi, odos elastingumo sumažėjimą;
  • silpnumas, galvos svaigimas, kraujospūdžio sumažėjimas;
  • sunkiuose atvejuose — šokas dėl dehidratacijos, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai ir inkstų nepakankamumas.

Svarbu: blogiausiu atveju viduriavimas gali būti toks stiprus, kad žmonės gali mirti per kelias valandas nuo dehidratacijos, jei negavę tinkamo gydymo.

Komplikacijos ir rizikos grupės

  • Sunkus dehidratacijos sukeltas šokas;
  • elektrolitų sutrikimai (ypač natrio, kalio trūkumas);
  • ūmus inkstų nepakankamumas;
  • padidėjusi mirtis rizika vaikams, senyviems žmonėms, žmonėms su silpna mityba ar imunitetu.

Diagnozė

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu vaizdu ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai atliekami:

  • išmatų mėginio kultivavimas bakterijoms nustatyti;
  • greitieji diagnostiniai testai ir molekuliniai metodai (PCR) Vibrio cholerae nustatymui;
  • kraujo ir elektrolitų tyrimai dehidratacijos laipsniui įvertinti.

Gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas — atstatyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą kuo skubiau:

  • Oralinė rehidracija (ORH): specialūs druskų ir cukraus tirpalai (rehidraciniai skysčiai) gydyme ir prevencijoje — svarbiausias gydymo komponentas lengvais ir vidutinio sunkumo atvejais.
  • Į veną skiriami skysčiai: esant sunkiam dehidratacijos laipsniui, reikalinga į veną skiriama rehidracija.
  • Antibiotikai: skiriami sunkiems atvejams arba tam, kad sutrumpintų ligos trukmę ir sumažintų bakterijų išsiskyrimą — antibiotiko parinkimas priklauso nuo vietinių atsparumo duomenų (pvz., doksiciklinas, azitromicinas, ciprofloksacinas ar kiti pagal atsparumą).
  • Papildomos priemonės: vaikams — cinko papildai, kurie gali sumažinti viduriavimo trukmę ir sunkumą.

Prevencija

Prevencija remiasi saugaus vandens, geros sanitarijos ir higienos priemonėmis (WASH — water, sanitation, hygiene):

  • naudoti saugų, virintą arba filtruotą vandenį;
  • plaunant rankas muilu ir vandeniu ypač prieš valgant ir gaminant maistą, po tualeto naudojimo;
  • užtikrinti saugią maisto tvarkymą ir higieną (gerai išvirti ar kepinti maistą, vengti žalių jūros gėrybių ir maisto, kuris galėjo būti užterštas);
  • pagerinti kanalizacijos sistemas ir užtikrinti tinkamą žmogaus išmatų tvarkymą;
  • ligų stebėsena ir greitas protrūkių valdymas — identifikuoti atvejus, teikti skubią pagalbą, informuoti bendruomenę.

Skiepai

Yra prieinami oraliniai cholerai skirti vakcinos (OCV), kurie naudojami tiek prevencijai rizikos zonose, tiek protrūkių metu. Populiarios dvi dozių schema suteikia vidutinės trukmės apsaugą (keletams metų), o vakcinacijos efektyvumas priklauso nuo vakcinos tipo ir vietinių sąlygų. Vakcinos padeda sumažinti susirgimų skaičių ir protrūkių plitimą, bet jos neturi pakeisti pagrindinių WASH priemonių.

Istorija ir epidemiologija

Cholera yra labai sena liga. Raštų apie cholerą (parašytų sanskrito kalba) rasta nuo V a. pr. m. e. Per visą istoriją buvo daug choleros protrūkių ir epidemijų. Nors kai kuriose šalyse cholera buvo suvaldoma geresnės sanitarijos ir geriamojo vandens priežiūros dėka, liga vis dar pasireiškia pavieniais protrūkiais ir išlieka rimta problema besivystančiose šalyse bei stichinių nelaimių, karų ar masinių persikėlimų metu, kai sutrinka vandens tiekimas ir sanitarija.

Nuo choleros vis dar kenčia daugybė žmonių visame pasaulyje. 2010 m. skaičiavimais, kasmet cholera suserga 3–5 mln. žmonių, o 58–130 tūkst. žmonių kasmet nuo šios ligos miršta. Šiandien cholera laikoma pandemija tam tikrose pasaulio dalyse, tačiau jos paplitimas ir intensyvumas priklauso nuo vietinių sanitarijos sąlygų, sveikatos priežiūros prieinamumo ir protrūkių valdymo priemonių.

Ką daryti įtariant choleros atvejį

  • nedelsiant pradėti rehidraciją (ORH tirpalu) ir kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą;
  • venkite perduoti infekciją kitiems — laikykitės griežtos rankų higienos ir maisto saugos priemonių;
  • jei gydytojas nustato cholerą, laikykitės nurodytų gydymo ir izoliacijos rekomendacijų;
  • bendruomenėse svarbu informuoti apie saugaus vandens naudojimą ir greitą atvejų pranešimą sveikatos institucijoms.

Laiku pradėtas gydymas (ypač skysčių atstatymas) labai sumažina mirtingumą. Dėl to svarbu greita diagnostika, prieiga prie tinkamų skysčių ir medicininės priežiūros bei viešosios sveikatos priemonių įgyvendinimas.